Opozicija: vyriausybės ataskaita - ditirambų sau rinkinys

Vyriausybė demonstruoja pasitenkinimą savimi, tačiau per 2009-uosius metus nieko naudingo šaliai nenuveikė, teigia Seimo opozicija ir siūlo nepritarti Premjero Andriaus Kubiliaus vyriausybės ataskaitai.

Valdantieji aiškina, kad tokios gilios krizės sąlygomis vyriausybė sugebėjo tinkamai tvarkytis, stabilizavo viešuosius finansus ir išgelbėjo Lietuvą nuo bankroto ar valiutos devalvacijos.

"Turiu pripažinti, kad Lietuva sulaukė daug iššūkių. Dalį jų ši vyriausybė paveldėjo, bet, būkim atviri, ne mažesnę dalį tų iššūkių susikūrė ji pati, neapgalvotais ir neatsakingais veiksmais naktimis keisdama įstatymus ir užsispyrusiai nepripažindama savo klaidų.

Sukeltas mokesčių chaosas ekonomikos sunkmečio išvargintus verslininkus glumino ir varė į visišką neviltį, todėl dažnam sausio 16-ąją kirbėjo mintis, ar pati vyriausybė nėra iššūkiu Lietuvai ir kiek valstybė bus pajėgi atsilaikyti prieš šios vyriausybės neapgalvotus veiksmus", - svarstant 15-osios vyriausybės ataskaitą sakė Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.

"Tvarkietis" Valentinas Mazuronis teigė, kad vyriausybės ataskaita yra "tik ditirambų sau rinkinys, neturintis nieko bendra su tikru gyvenimu ir realiais procesais, kurie vyksta Lietuvoje".

Opozicijoje dirbantys politikai vyriausybei priekaištavo ir dėl stringančios daugiabučių renovavimo programos, vangiai veikiančio ūkio skatinimo plano.

Tuo tarpu Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos lyderis Jurgis Razma aiškino, kad A. Kubiliaus vyriausybė pirmiausia turėjo tvarkyti tai, ką paliko ankstesnė valdžia.

"O kuriuose stalčiuose jūsų vyriausybė paliko ūkio skatinimo priemones?" - opozicijos klausė J. Razma.

Pasak jo, kai pradėjo veikti naujosios vyriausybės sukurtas ekonomikos skatinimo planas, teigiami pokyčiai pasimatė ir šalies ūkyje.

J. Razmos teigimu, vyriausybės pastangų dėka VILIBOR palūkanų norma yra nukritusi iki žemiausio lygmens, o nedarbas, nors ir didelis, vis tiek mažesnis nei Latvijoje ar Estijoje.

Konservatoriui pritarė ir Liberalų sąjūdžio narys, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas. Pasak jo, patirties, kaip spręsti tokio masto krizės sukeltas problemas, nebuvo ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

"Ačiū Dievui, kad šita vyriausybė tai suprato ir ėmėsi pastangų šalį gelbėti nuo bankroto. Išlaikėme stabilius finansus. Žmonės gauna mažesnes algas, tačiau gauna", - kalbėjo K. Glaveckas.

Jis sakė, kad "lenkia galvą prieš A. Kubilių", kuris nepabijojo nepopuliarių sprendimų ir ėmėsi veiksmų.

K. Glaveckas opozicijai dar kartą priminė, kad sprendimus, kurių Lietuva ėmėsi krizei suvaldyti, palankiai vertina tiek Europos Komisija, tiek Tarptautinis valiutos fondas, tiek kitos šalys.

Vis dėlto vyriausybės ataskaitai pritaria ne visi valdančiųjų gretoms priklausantys politikai. Liberalų ir centro partijos narys Žilvinas Šilgalis teigia, kad pritarti Vyriausybės ataskaitai būtų nesąžininga.

Pasak jo, "ministras pirmininkas turėjo savikritiškiau pažvelgti į savo vadovavimo Vyriausybei laikotarpį, pripažinti kai kurias akivaizdžias klaidas, tuomet ir tie darbai, kurie tikrai buvo reikalingi ir gerai atlikti, būtų atrodę visiškai kitaip".

"O kaip Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas neturiu nė vieno argumento, kodėl turėčiau pritarti tokiai ataskaitai, kadangi tiek jaunimui, o ypač sportui, didžiulėje ataskaitoje skirta tik po keliolika eilučių, tuo tarpu vyriausybės programoje sportas įvardijamas ypatingu valstybės prioritetu. To, kas parašyta Vyriausybės ataskaitoje apie sportą, net nesinori komentuoti ir galima apibūdinti tik vienu žodžiu - gėda", - sakė Ž. Šilgalis.

Vyriausybės ataskaitai nepritarė 7 iš 15 Seimo komitetų. Po ataskaitos svarstymo Seimas gali priimti rezoliuciją. Savo rezoliucijų variantus Parlamentui siūlo tiek opozicija, tiek valdantieji. Pirmieji vyriausybės ataskaitai siūlo nepritarti, antrieji - pritarti.

Jeigu Seimas vyriausybės ataskaitai nepritars, tai bus simbolinis sprendimas, kuris juridinės galios neturės.