Nori pjauti Lietuvą

Kenkėjiški tarpininkai

Seime šiandien bus priiminėjamos Miškų įstatymo pataisos, kurios apsaugotų nykstantį šios rūšies valstybės turtą. Linkstama prie to, kad lietuviška mediena būtų perdirbama Lietuvoje, nacionalinis turtas turėtų nešti maksimalią naudą ir likti valstybės rankose.

Lietuvos valstybiniuose miškuose kasmet vidutiniškai iškertama apie 3,5 mln. kubinių metrų apvaliosios medienos. Pagal dabartinę galiojančią aukcionų tvarką didelę jos dalį įsigiję tarpininkai vėliau žaliavą perparduoda užsienyje. O Lietuvos medienos perdirbimo pramonė patiria vietinės žaliavos stygių ir bankrutuoja.

Saviems pirmenybė

„Siekiame, kad medieną būtų galima įsigyti rinkos kaina aukcione ir įsigyti jos būtų galima tiek, kiek įmonė sugeba perdirbti. Mūsų siekis - užtikrinti, kad medienos pramonėje, kurioje dirba daugiau kaip 60 tūkst. darbuotojų, plėstųsi, didėtų medienos perdirbimo ir baldų gamybos pramonės eksportas. Tai yra valstybės turtas, kuris turi likti Lietuvoje ir nešti pridedamąją vertę“, - teigė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Arūnas Dudėnas.

Pasak jo, Lietuva dėl egzistuojančios medienos pardavimo iš valstybinių miškų tvarkos praranda maždaug 230 mln. eurų.

Kaimo reikalų komiteto narys Kazys Grybauskas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos miškų mediena peni kaimynų baldų pramonę. Pasak jo, iš Lietuvos per metus išvežama net apie 2 mln. kubinių metrų Lietuvos miškuose iškertamos medienos kaip žaliavos, o iš kitur įsivežama vos apie 360 tūkst. kubinių metrų.

„Išvežama į Latviją, Lenkiją, Kiniją. Daugiausiai ją išveža vietiniai perpardavėjai arba užsienio perdirbėjams atstovaujančios įmonės. Deja, Lietuva liko vienintelė valstybė regione, kurioje medienos iš valstybinių miškų gali įsigyti visi norintieji. Tiek kaimynės šalys, tiek Kinija, parduodamos medieną iš valstybinių miškų, prioritetą teikia vietinei pramonei“, - akcentavo K.Grybauskas.

Neūkiškumas

Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininkas Artūras Skardžius atkreipė dėmesį, kad medienos perdirbimas ir baldų gamyba yra vienas svarbiausių šalies pramonės sektorių, sukuriantis bene didžiausią pridedamąją vertę Lietuvos ekonomikai. Jo teigimu, medienos žaliavai iškeliaujant į užsienį, prarandamas žaliavinis sektorius, todėl prarandama ir pridedamoji vertė.

„Miškų institutas yra apskaičiavęs, kad kubinis metras eksportuojamos medienos sukuria 14,5 euro pridedamąją vertę. O ją perdirbant Lietuvoje galima sukurti 15 kartų didesnę pridedamąją vertę - 230 eurų“, - akcentavo A.Skardžius.

Lietuvos medienos perdirbimo pramonėje Lietuvoje veiklą vykdo apie 1100 įmonių, jose dirba apie 40 tūkst. darbuotojų. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, bendra metinė medieną perdirbančių įmonių prekių apyvarta sudaro apie 5 mlrd. litų, iš jų apie 800 mln. litų vėliau sumokama į valstybės biudžetą įvairių mokesčių pavidalu. Žaliavinės medienos eksporto veiklą vykdančios įmonės negali pasiekti tokių ekonominių rodiklių, nes jų veikla apsiriboja importo ir eksporto operacijų atlikimu, o joms vykdyti pakanka minimalaus darbuotojų skaičiaus.

Apetitu nesiskundžia

„Atsirado kelių medienos magnatų noras perimti valstybinius miškus ir perparduoti į savas rankas. Mes komitete jau pusantrų metų svarstome, kaip nuo to apsisaugoti, ir, ačiū Dievui, pagaliau priėmėme sprendimą. Patys medienos perdirbėjai pasakė, kad jiems jokios pirmumo teisės perkant medieną nereikia, medienos iš valstybinių miškų pakanka visiems, 8 proc. jos tik eksportuojama. Jei mes tą eksportą ir uždrausime, išaugs privačių miškų kirtimas ir iš jų bus eksportuojama nebe 26 proc. medienos, o gerokai daugiau. Ir rezultatas bus nulinis. Mes negalime dėl kelių magnatų žaidimų paaukoti tūkstančių perdirbimo bendrovių interesų. Magnatai pradėjo šantažuoti: jei jiems nebus suteikta pirmumo teisė, jie nestatys įmonių, nors iš tikrųjų medienos nori dėl perpardavimo. Komitetas šantažui atsilaikė. Latviai prieš 5 metus padarė klaidą ir sudarė maždaug 20-ies medienos pirkėjų „klubą“, kuriam suteikta pirmumo teisė. Rezultatas - miškų ten neliko, o latviai medieną jau vežasi ir iš mūsų. Miškai lietuviui yra šventas dalykas. Tačiau vieni mišką mato kaip didybę, o kiti mato ten stovinčius eurus. Tiems, kurie mato eurus, pelno dar maža, todėl puolė vaikščioti po komitetus. Bet mes už tai, kad būtų išlaikyta sena tvarka: yra birža, eikite į ją ir pirkite. Bet mes tikrai neleisime, kad medienos pardavimas būtų perduotas magnatams, kad leistume bankrutuoti urėdijoms, o valstybiniai miškai būtų perduoti į vienas rankas“, - dėstė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas.

Ramūnas KARBAUSKIS, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas:

Valstybei labai svarbu, kad žaliava nebūtų eksportuojama. Jei ją įmanoma perdirbti, tai ir reikia perdirbti. Juk tada ir papildomos darbo vietos sukuriamos, ir perdirbėjams leidžiama išsilaikyti, ir mokesčių daugiau surenkama. Be to, miškai yra valstybės veidas. Medžiai nėra grūdai. Grūdus eksportuojame, o ne tik perdirbame, nes, pavyzdžiui, duonos galiojimo laikas yra trumpas. Medienos atveju yra kitaip. Todėl aš esu už tai, kad mediena pirmiausia būtų parduodama vietos gamintojams, taip pat už tai, kad jiems būtų teikiama valstybės parama investicijoms į technologijas.

Skandinavai tiek investavo į savo medienos perdirbimo pramonę, kad sunaudoja ir savą medieną, ir dar importuoja, tačiau savos medienos neparduoda. Kodėl mes negalėtume skandinavams sudaryti konkurencijos?

Nesakau, kad miško kirsti visiškai negalima. Galima, nes priešingu atveju medienos pramonė žlugs. Tačiau žaliavos eksportą reikia stabdyti.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“