Neteisėtas Lukiškių aikštės konkursas turi būti anuliuotas

Konkursui pasiūlytas Laisvės kovas įprasminti turintis monumentas yra menkinantis ir griaunantis Lietuvos valstybingumo idėją, konkursu buvo nusikalstamai supriešinta visuomenė.

Vykdomas aikštės „sutvarkymas“ ir „konkursas“ yra ideologinis išpuolis prieš Lietuvos valstybę ir vertintinas kaip sąmoningas mėginimas toliau griauti Lietuvos visuomenės istorinę atmintį ir tautinę bei valstybinę sąmonę. Šio sumanymo iniciatoriams ir vykdytojams turi kristi ne tik moralinė ir politinė, bet ir teisinė atsakomybė už šį antivalstybinio istorinio, kultūrinio ir politinio vandalizmo aktą.

Nepaisant neišvengiamos gaišaties ir didelių išlaidų, aikštė turi būti iš naujo sutvarkyta taip, kad atitiktų valstybės reprezentacinės aikštės reikalavimus. Vieningą Lukiškių aikštės įprasminimo ir sutvarkymo sprendimą turi parengti autoritetinga komisija, sudaryta iš architektūros ir meno profesionalų, Seimo, Vilniaus savivaldybės, Bažnyčios ir laisvės kovotojų bei patriotinių organizacijų atstovų, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo. Komisija turėtų dirbti tiek laiko, kiek reikės. Parengtas projektas turi būti priimtinas visuomenei ir laisvės kovotojams. Visuomenei ir laisvės kovotojams nepriimtini projektai turi būti pripažinti nesėkmingais ir negali būti įgyvendinami. Nuo aikštės įprasminimo ir tvarkymo reikalų turi būti nušalinti politikai ir ekspertai, kurie iki šiol sabotavo Seimo ir piliečių valią dėl Lukiškių aikštės įprasminimo.

Lukiškių aikštėje ir jos prieigose okupaciniai režimai žudė ir kankino kovotojus už Lietuvos laisvę, todėl ji privalo būti įprasminama ir tvarkoma vadovaujantis principais, išplaukiančiais iš jos ypatingo statuso. Aikštė turi būti įprasminama ir tvarkoma taip, kad imtų funkcionuoti kaip svarbiausia memorialinė ir reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė, o utilitarinė ir rekreacinė funkcijos turi būti laikomos mažiau svarbiomis už simbolinę, patriotinę-auklėjamąją ir reprezentacinę. Aikštė neturi būti atiduota nekontroliuojamai menininkų ir architektų „saviraiškai“, „įsiamžinimui“, neturi būti paversta modernistinių meninių ir architektūrinių eksperimentų bei madų poligonu. Monumentas, įprasminantis kovotojų už Lietuvos politinę laisvę auką, Lietuvos tūkstantmetę istoriją ir valstybingumą, turi dominuoti aikštės erdvėje, negali būti minimalistinis arba nukištas į aikštės pakraštį. Monumento meninė raiška neturi stebinti ir šokiruoti, meninis sprendimas turi būti profesionalus, turtingas simbolinių prasmių, tačiau suprantamas ir priimtinas plačiajai visuomenei.

Vyčio paramos fondas daug nuveikė populiarindamas patriotinę Vyčio memorialo idėją ir kovodamas prieš abstrakčių ir beprasmių meninių akcentų brukimą. Tačiau fondo pasirinktas projektas kol kas nėra pakankamai aukštos meninės kokybės, todėl negali atlikti valstybės pagrindinės reprezentacinės aikštės memorialo funkcijos ir neturėtų būti įgyvendinamas.