Net ir valdžia ne viską gali

Specialistų poreikio žemėlapis, leisiantis nustatyti darbo jėgos pasiūlą ir paklausą šalyje, žadėtas dar ankstesnių valdžių. Tam buvo suburta ne viena darbo grupė, rengtos įvairios studijos, tačiau žemėlapio iki šiol nėra.

Buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius dar 2011 metų pradžioje žadėjo, kad žemėlapis bus pristatytas artimiausiu metu.

Dabartinis švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis irgi žadėjo, kad žemėlapis jau netrukus išvys dienos šviesą. Galbūt net šį rudenį. Tačiau, pasirodo, darbo rinkos prognozės - sunkiai įkandamas riešutėlis ir šiai Vyriausybei.

Šiemet iki kovo 1 dienos Lietuvos įmonės ir įstaigos privalėjo pateikti „Sodrai“ informaciją apie visų savo darbuotojų įgytas profesijas. 99 proc. darbdavių taip ir padarė. Informaciją turi apdoroti Ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo ir mokslo ministerijos.

Tačiau jos negali gauti visos reikalingos informacijos iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, Gyventojų registro ir kitų duomenų bankų tvarkytojų. Tam trukdo dabartiniai įstatymai, mat institucijų sukauptų bazių naudojimas yra ribojamas.

Kad situacija būtų išspręsta, ŠMM parengė ir Vyriausybei ateinantį trečiadienį teiks Švietimo įstatymo ir Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimus, kuriais būtų nustatytos ŠMM funkcijos valdyti švietimo sistemos registrus ir informacines sistemas.

„Vakaro žinių“ kalbintas D.Pavalkis teigė, kad žemėlapio kontūrai turėtų išryškėti jau šių metų pabaigoje.

„Mes žadėjome metų gale ir užstrigome ties duomenų apsikeitimu. Ministerijos negali keistis duomenimis, nes tam trukdo įstatymai. Mes siūlysime Vyriausybei keisti tvarką. Visi man žada, kad iki šių metų galo bent jau preliminarius duomenis tikrai turėsime. Tie duomenys yra surinkti, tačiau dalijimasis jais tapo komplikuotas“, - sakė ministras ir pridūrė, kad tokia situacija jo nestebina, mat čia ne pirmas ir ne antras kartas, kai dėl griežtos duomenų apsaugos negalima surinkti reikalingos informacijos.

„Čia nieko nuostabaus - ne vienas toks atvejis. Ilgą laiką ir gydytojui buvo komplikuota iš vėžio registro gauti duomenis, nuo ko numirė žmogus. Ir čia panašiai. Tokių nesąmonių, perlenkimų kartkartėmis pasitaiko, nes labai jau mes tuos asmens duomenis saugome“, - sakė jis.