Nesutvarkyti sveikatos įstatymai - problemos ir medikams

Žurnalistinis tyrimas

Sąžiningai dirbantis ir mokesčius valstybei mokantis Lietuvos pilietis, kai ištinka netikėta liga ar trauma, kartais pasijunta ne įstatymų globojamas, o gniuždomas.

Nepakankamai tobuli įstatymai bei informacijos stoka sudaro keblumų ir medicinos įstaigoms. Uostamiesčio ligoninių vadovai pasigenda alternatyvių sveikatos draudimo rūšių, o įstatymų leidėjai klaidų taisyti neskuba.

Priversti aiškinti įstatymus

Jūrininkų ligoninės vadovas Jonas Sąlyga daugiausia spragų įžvelgia sveikatos draudimo įstatymų aiškinime. Medikų darbo patirtis parodė, jog gyventojai menkai išmano tuos įstatymus, dėl to nežino, kaip elgtis.

Į ligoninę reikalingi planinio gydymo patenka privalomuoju sveikatos draudimu nedrausti, t.y. nedirbantys, neregistruoti darbo biržoje, žmonės. Tokių būna po vieną ar du per savaitę.

Šie ligoniai nežino, jog norėdami gauti nemokamą pagalbą, turėjo nueiti į ligonių kasas ir sumokėti draudimo įmokas.

"Gydytojas, turįs užsiimti tiesioginėm pareigom, tampa ir įstatymo aiškintoju. Tai labai negerai", - sakė J. Sąlyga.

Vyriausiojo gydytojo manymu, tokia padėtis - institucijų, turinčių gyventojus informuoti - ir ligonių kasų, ir "Sodros", ir Mokesčių inspekcijos - darbo spragos. Kad žmogus galėtų susigaudyti painiuose įstatymų labirintuose, informacija jiems turi būti teikiama nuolat.

Todėl ligoninės medikai nedraustus pacientus siunčia į ligonių kasas susitvarkyti draudimo, nes mokėti už medicinos paslaugas žmogus paprastai nepajėgia.

Klaipėdos ligoninės vadovo Vinso Janušonio duomenimis, už planinę pagalbą neapsidraudęs pacientas turi sumokėti iš karto, lovadienio kaina šiuo metu siekia apie 200 litų. Tokių nedraustų pacientų esą nedaug.

Apskrities ligoninės vadovo Romaldo Sakalausko pastebėjimu, jei nedraustas pacientas kreipiasi planinės pagalbos ir sužino, jog jos negali gauti, nes nėra susitvarkęs draudimo, medikai tampa atpirkimo ožiais. Jie plūstami, kam nesuteikia pagalbos, kyla konfliktai.

"Reikia rašyti, apibrėžti, kokia padėtis dabar yra, kad nedraustas asmuo žinotų, jog turi mokėti papildomai", - ragintų R. Sakalauskas.

Savanoriškasis draudimas neprigyja

Pasak J. Sąlygos, daug tikėtasi iš papildomo savanoriško sveikatos draudimo. Šis draudimas buvęs įteisintas dar 1996 metais Sveikatos draudimo įstatyme ir numato galimybę papildomai apsidrausti toms paslaugoms, už kurias nemoka ligonių kasos - nustatytomis sąlygomis už šias paslaugas užmokėtų draudėjas.

"Tikėjomės, kad gyventojai bus atkreipę dėmesį į tuos dalykus, tačiau šis draudimas labai sunkiai įeina į mūsų gyvenimą. Iš pradžių draudėjai buvo juo susižavėję, bet atsirado aibė juridinio įteisinimo keblumų. Medikai turi aiškinti pacientui, kad jo draudimo polise to neįrašyta, o jis nori, kad viskas būtų atlikta, nes jis apsidraudęs."

Visgi J. Sąlyga viliasi, kad ateityje žmonės bus labiau suinteresuoti draustis papildomu savanoriškuoju sveikatos draudimu, nes privalomasis nepajėgia visko kompensuoti. "Yra pacientui skirtas krepšelis pinigų, o sunkiai sergantieji viršija tą krepšelį. Papildomas sveikatos draudimas žymiai pagerintų apmokėjimą", - sakė jis.

Savanoriškojo draudimo skatinimui pritartų ir V. Janušonis. "Sudarėm sutartis su kai kuriom draudimo kompanijom, bet apsidraudusiųjų nedaug. Valstybė žada priimti įstatymus, kad tie, kurie draudžiasi savanoriškuoju draudimu, gautų nuolaidų, pavyzdžiui nemokėtų PVM. Bet kol kas tai sunkiai juda į priekį".

Reikia alternatyvų

"Neoficialiai diskutuojame, kad reikalai pagerėtų, jei būtų ne viena draudiminė kasa, o kelios, kaip buvo prieš karą, kad turėtų žmogus pasirinkimo laisvę, alternatyvą. Pagal draudimo rūšį jam ir pačioje ligoninėje galima būtų suteikti geresnes paslaugas, vienvietes ar dvivietes palatas, jei būtų draudiminė kasa, kuri tas paslaugas brangiau apmokėtų. Šiandien visi mokame draudimo mokestį, bet vienų tas mokestis labai ženklus, o kiti sumoka minimaliai. Ir tas, kuris moka didelius įnašus, serga per 20 metų vieną kartą, ligoninėje vis tiek atsiduria trivietėje palatoje kartu su tuo, kurio mokesčiai buvo daug mažesni. Turėtume suteikti geresnes galimybes daugiau mokantiems", - medikų viltis išsakė R. Sakalauskas.

Nesutvarkyti įstatymai

Ligoninių vadovams nemažai problemų kelia bei sudaro nuostolių ir būtinosios medicinos pagalbos suteikimas piliečiams, kurie nepriklauso Europos Sąjungai. Daugiausia tokių į ligonines patenka iš Rusijos ar Baltarusijos.

"Įstatymai nėra sutvarkyti. Mes pagalbą suteikiame, o jie nenori mokėti. Nueiname iki absurdo. Mes du trečdalius paslaugų teikiame aukščiausiojo lygio, dažnai suvažiuoja kardiologijos, kraujagyslių chirurgijos paslaugų reikalingi pacientai. Ir būna, kad išvažiuoja nesumokėję. Tenka aiškintis ambasadų lygiu, turim papildomo vargo. Bet ar tai mes, medikai, turim spręsti šias problemas?" - retoriškai klausė J. Sąlyga.

Kaip vieną didžiausių šią problemų mini ir Klaipėdos ligoninės vadovas. "Užsienio piliečiams reikia ekstra pagalbos, o sutartys su tom šalim nepasirašytos, ligoniai pinigų neturi. Logiškai lyg ir neturėtume teikti jiems pagalbos, tačiau teikti privalom, bet už juos nieko negaunam", - sakė V. Janušonis.

Vargas dėl benamių

Klaipėdos ligoninė, sakė šios įstaigos vyriausiasis gydytojas V. Janušonis, daugiausia problemų ir nuostolių patiria dėl benamių, kurie niekur neregistruoti, nežinomi, paprastai serga sunkiom ligom, bet už juos niekas nemoka. Rašęs apie šią problemą sveikatos apsaugos ministrui, bet atsakymą gavęs "nei šiokį, nei tokį".

"Bėda su tais, kuriuos atveža į ligoninę, o jie nieko nežino. Mes jiems išeikvojame labai daug lėšų, o gauti neturime iš kur. Ligonių kasos nemoka, iš savivaldybės gauti šansų beveik nėra", - sakė V. Janušonis.

Patys tvarko dokumentus

Klaipėdos apskrities ligoninės vyriausiasis gydytojas R. Sakalauskas, benamių problemą iškeldamas kaip didžiausią, apgailestavo, jog dažniausiai jie neturi jokių dokumentų - nei paso, nei pensininko pažymėjimo.

"Tenka daryti jiems operacijas, suteikti kitas brangiai kainuojančias būtinosios pagalbos paslaugas, bet po gydymo turim važiuoti į Migracijos tarnybą, kitas įstaigas, kad paimtume šiam žmogui pasą, sutvarkytume dokumentus. Kodėl mes tai darom? Jei reikia perkelti jį į slaugos skyrių, nakvynės namus - mums rankos surištos, tas ligonis lieka mūsų problema, nes jis niekur nebegali toliau pakliūti. Jei jis neturi jokio dokumento, asmens kodo, ligonių kasos už tokį nemoka, nes neturi apie jį jokių duomenų. Jei turi asmens kodą, ligonių kasos apmoka ir jokių pretenzijų nėra", - pasakojo vadovas.

Įstatymo pusėje

Kaip socialinio draudimo įstatymus vertina jų kūrėjai? Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas aiškina draudimo abėcėlę: "Sveikatos draudimas grindžiamas draudiminiu principu. Todėl jei nori gauti kokią išmoką, turi dalyvauti tame procese. Negalima žmogui mokėti išmokų, jei jis nieko neįmokėjo. Tai laužo patį socialinio draudimo principą."

Komentuodamas straipsnyje aprašytą atvejį, kai dėl traumos, kurią patyrė išgėrusi, moteris pusę metų neturėjo pragyveno šaltinio, A. Sysas ragintų atsidūrusius panašioje situacijoje žmones "ieškoti teisybės" teisėsaugos institucijose. Jei esą įrodoma, kad priežastinio ryšio tarp girtumo ir traumos nebuvo, žmogus turi gauti nedarbingumo pašalpą. "Nebūkite pasyvūs, naudokitės visomis įstatymo nustatytomis galimybėmis", - pataria pokalbininkas.

O važinėti į užsienį turint nedarbingumo pažymėjimą A. Sysas visgi nepatartų niekam. "Reikia laikytis Elgesio taisyklių nedarbingumo metu, vykdyti gydytojų nurodymus. Esu įstatymo pusėje: jei žmogus susilaužė ranką, jam reikalinga ramybė ir gydymo režimas. Važinėdamas, net ne prie vairo, jis vėl gali susižaloti, gali įvykti nelaimė. Jei gydytojas išleis pacientą į užsienį, o ten jam kas nors atsitiks, šis galės iš gydytojo pareikalauti žalos atlyginimo".

Ar nereikia individualizuoti teisę gauti ligos pašalpą pagal amžiaus grupes, kad bent iš 18-mečių nebūtų reikalaujama trijų mėnesio darbo stažo? "Jei žmogus suserga, bet neturi draudimo stažo, jis gali prašyti tik pašalpos iš savivaldybės. Turi būti minimalus stažas, juk išlaidas apmoka socialinio draudimo fondas už žmogų, kuris turi būti ką nors įnešęs į bendrą katilą. Mums gėda dėl mažų pensijų, pašalpų, norėtume padidinti vaiko priežiūros atostogų išmokas iki 100 proc., kaip padaryta kitose šalyse. Tam reikia lėšų, todėl privalu, kad kiekvienas sąžiningas pilietis dalyvautų toje sistemoje. Galima tą draudimo stažą sumažinti iki mėnesio, bet kažkoks jis turi būti", - nusileidžia seimūnas.

Daugiausia jis sako sulaukiąs žmonių skundų dėl mažų pensijų, pašalpų, bet sistemą esą labai iškreipią vokeliuose gaunami atlyginimai.

Paradoksai

Mūsų socialinio draudimo įstatymai, pasakoja A. Sysas, atitinka daugelio Europos šalių sistemas, bet mes, lietuviai, aplenkiam visus "visokiomis išlygomis".

"Vien socialinio draudimo turime penkias rūšis - pensinį, sveikatos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų bei profesinių ligų, - tačiau iš tų pačių pinigų mokame našlių pensijas, nors draudimas dėl našlystės nėra niekur įteisintas. Paradoksas. Maža to, mes taip sujaukėm ir supainiojom tą sistemą, kad padarėm našlius ir našles keturių rūšių. Vieni negauna našlių pensijos, kiti gauna. Tie, kurie gauna - trijų dydžių. Tai siaubingai supjudo visą našlių kompaniją", - guodėsi parlamentaras, būtent dėl šių pensijų sulaukiąs daugiausia gyventojų skundų.

Jis nepraleido progos pasidžiaugti, jog nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo šalpos pensija, kuri skirta visiems, kurie iki šiol nebuvo jos užsitarnavę, nes socialinio draudimo įmokų nemokėjo. Šiandien ši pensija siekia 180 litų. Tai esąs didelis žingsnis į priekį. Tad visi, kurie dėl tam tikrų priežasčių nedirba, gal slaugo ligonį, galės pretenduoti bent į senatvės pensiją.

Genovaitė PRIVEDIENĖ