Neringa - lediniuose vasaros nostalgijos gniaužtuose

Reportažas

Kalėdų ir Najujųjų metų lietuvių ir užsieniečių antplūdžiu Neringos verslininkai liko patenkinti. Patenkinti tiek, kad viena jų teigė: pošventine depresija sirgti netenka, nes darbo ir gyvenimo ritmas tęsiasi.

Iš tiesų - kuo ir kaip dabar gyvena neringiškiai? Jeigu įsivaizduotumėte, kad visi, kas gyvas, stintauja, labai klystumėte. Ledas Kuršių marias tik kausto: tarp besitraukiančio ledo - vandens properšos. Tiesa, ties Nida marios pasidengusios vientisu ledu. Bet jis dar nepatvarus, ir kiurksančių juodų stintų meškeriotojų taškelių neregėti. Užtat jūroje ties Nida bruzdėjo ne vienas žvejų kateriukas, iš kurių buvo metami tinklai stintoms.

O Pervalka ir Preila atrodo visai užslopintos: prasibasčius čia bent pusdienį, nepavyko sutikti nė gyvos dvasios. Netgi dūmai iš pirkių nerūko. Gal šių Neringos gyvenviečių žmonės susirgo ta vadinama pošventine depresija? O gal išskubėjo į Klaipėdą per šventes uždirbtų pinigų leisti?

Turistų Neringoje esti ir žiemą

Kiek nustebau, kai "Seklyčios" užeigoje, į kurią užsukau bent kiek apšilti nuo žvarbaus vėjo ir šalčio, išgirdau dainingą itališką šneką. Prie židinio prisėdęs vaikinas šidėsi sugrubusias rankas, o jo draugė smalsiai apžiūrinėjo užeigą. Žinoma, nepraleidau progos porą prakalbinti. Kai susipažinome, pasirodė, kad tai Federika Biolkati Rinaldi (Federica Biolcati Rinaldi) ir Andreas Uliana (Andrea Uliana) iš Turino apylinkių. Ji - tekstilės fabriko darbininkė, jis - policininkas. Keliaudami per Estiją, Latviją ir Lietuvą, jie nusprendė praleisti atostogas. Pora labai didžiavosi, pamatę Saremos salyną, o čia, Neringoje, jie tiesiog žado neteko dėl gamtos grožio. Ir jiems labai keista, kad tuo grožiu jie gėrisi beveik vieni. Tiesa, keliautojai buvo nustebinti neaptikę sniego, kurio Estijoje ir Latvijoje - sočiai. Kadangi pora per Baltijos šalis keliauja Andre vairuojamu automobiliu, pažadėjau, jog važiuodami į Kauną ir Vilnių, jie kokiame nuošalesniame kelyje ir net užklimpti turės progos. Atrodo, tokia prognoze mergina ir vaikinas liko patenkinti ir išskubėjo į Tomo Mano namelį. Kaip teigė Andrea, šis rašytojas labai populiarus Italijoje.

Pabendravusi su italais, skubėjau į Nidos kultūros ir turizmo informacijos centrą teirautis, kaip sekasi darbuotis žiemą?

Lietuviai - savaitgaliams, užsieniečiai - savaitės viduriui

Šio centro darbuotoja Renata Venckutė teigė, jog nebūna dienos, kad į centrą neateitų žmonės teirautis, kur galėtų apsistoti arba ieškoti vedlių žvejybai.

Lengvinų šeima gyvena Juodkrantėje, visai prie jūros, ranka pasiekiamos. Monika ir jos mama Roma, aptiktos namuose, sielvartaujaa, kad šiemet žiema taip šykšti sniego

Pasak merginos, čia dirbančios trečius metus, prieš Kalėdas ir Naujuosius metus nestinga skambučių iš įvairių užsienio šalių. Mat vis labiau plinta informacija, kad Neringoje prieš šventes vyksta kažkas netradiciška. Šventiniai renginiai prasideda Advento vakaronėmis ir baigiasi tradicine eglute bei nemokama žuviene visiems sausio pirmąją. Ne tik Renata, bet ir kiti, prakalbinti Nidoje, teigė, kad užsieniečiams, ypatingai skandinavams, didžiausia atrakcija - Kūčių vakarienė. Jie teigė, kad vien dėl šio egzotiško vakaro verta čia atvykti.

Į informacijos centrą per dieną užsuka du-penki žmonės, savaitgaliais jų būna ir per dešimtį. Kaip teigė Renata, tai tikrai nemaži skaičiai, turint omenyje, jog atvykstantiems Neringon nuolatos, jokios informacijos nereikia. Paslaugų prireikia tik pirmą kartą apsilankantiems ir lietuviams, ir užsieniečiams. Dėsninga, kad lietuviai dažniausiai dėl jų kreipiasi savaitgaliais, o užsieniečiai-savaitės viduryje.

Mirusios kopos žiemą atrodo gyvesnės

Trankydamasi po Neringą, negalėjau atsispirti pagundai aplankyti mirusias kopas. Vasarą jas esu "studijavusi" ir per lietų, ir per rūką, ir šviečiant saulei, ir sidabriškoje mėnulio šviesoje. Vasarą čia niekuomet nenutrūksta žmonių voros ir vorelės. Ar aptiksiu romantikų beveik 10 laipsnių šaltyje. Kai aikštelėje aptikau mikroautobusą, pasidžiaugiau, kad ir žiemą čia lankosi žmonės. Pasiruošiau šaltyje streikuojantį skaitmeninį fotoaparatą. Bet fotografavau ne romantikus turistus, o pakankamai sužvarbusį eigulį Virginijų Černeckį. Jis tiesiog apeidinėjo urėdijos valdas, žiūrėdamas, ar kas neprikrėtė eibių, kur reiktų skubiai sutvirtinti kopas.

Kai eigulio pasiteiravau, ar prieš žiemos šventes neringiškiai nepiktnaudžiauja, kirsdami eglutes, ponas Virginijus pareiškė, kad eglutėms tiesiog praėjusi mada. Neringiškiai tenkinasi eglių šakomis arba ir visai jų atsisako, nenorėdami paskui visus metus "kovoti" su nubyrėjusiais spygliais.

O mirusios kopos kažkodėl žiemą atrodė gyvesnės nei vasarą...

Žiemos belaisvė - vasara

Neringoje dabar gyvenimas gal kiek ir priblėsęs, bet neapmiręs. Beje, nors čia ir šalta, žvarbu, tačiau keista ta šiemetė Neringos žiema - be sniego. Užtat kiekviename žingsnyje apstu žiemos belaisvės - vasaros - ženklų. Štai Nidos prieplaukoje surikiuotos iš vandens iškeltos jachtos ir kurėnas, kaip ir jų šeimininkai, laukia vasaros. Sezono laukia ir žvejų tinklai, džiovinami didžiuliame plote Juodkrantėje.

Juodkrantėje sutikta trečiaklasė Monika Lengvinaitė rūstavo, kad šiemet su žiema taip "nenuskilo": nepasivėžino rogutėmis, nuo kopų, čia pat, prie namų nešliaužo ant sniego lėkščių. Dėl paprasčiausios priežasties - sniego nėra. Gal dar viskas priešakyje? Gal to sniego bus ir šaltis dar spustels kaip reikiant. Vieną tokių galimybių pranašą būtent virš Juodkrantės teko regėti: labai aukštai danguje vasnojo kažkokių tamsių paukščių trikampis. Kryptis - Pietūs. Matyt, tie paukščiai tikėjosi "lengvos" žiemos, o dabar jų "lokatoriai" pavėluotai suveikė - reikia nešdintis, kol neprišalo sparnai.

Vis dėlto, turėdami Neringą savo pašonėje, mes per retai joje pasidairome. Antra vertus, tai pakankamai brangus malonumas automobiliu keliauti vienai dienai: bilietas į keltą 32 Lt, o dar 15, įvažiuojant į Neringos teritoriją. Pėsčias žiemą nekur tepakeliausi...

Gražina JUODYTĖ