Nerimas dėl lietuviškų šiukšlių – ir Ispanijoje

Palangoje nežinomi asmenys tuščią gyvenamajai statybai skirtą žemės sklypą pavertė nelegaliu sąvartynu, kurį už savo lėšas iškuopti aplinkosaugininkai ragina užsienyje gyvenantį šios teritorijos savininką.

Su netikėta problema susidūrė Ispanijai priklausančioje Tenerifės saloje gyvenantis 43-ejų Rimvydas Baziukas.

Prieš 10 metų Mančiškės kvartale verslininkas nusipirko beveik 20 arų žemės sklypą. Prieš septynerius metus Tenerifėje apsigyvenusiam klaipėdiečiui jo investicijos saugumas nekėlė abejonių – tuščias sklypas yra be pastatų, o žemės juk nepavogsi.

Tačiau paaiškėjo, kad nemažą žalą galima padaryti ir tuščiame sklype.

Policija nusikaltimo nemato

Kiek daugiau nei prieš trejus metus verslininką iš Lietuvos policijos Ispanijoje pasiekė žinia, kad jo ieško Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas.

Paskambinęs pranešime nurodytu Palangos aplinkosaugininkų telefonu R.Baziukas išgirdo, kad kurorte esantis jo žemės sklypas užterštas šiukšlėmis.

Gavęs uostamiestyje gyvenančios sesers padarytas sklypo nuotraukas verslininkas pakraupo: jis buvo užverstas krūvomis statybinio laužo, senais baldais, nurašytais šaldymo įrenginiais, padangomis, šiferio lakštais.

Palangoje nežinomi asmenys tuščią gyvenamajai statybai skirtą žemės sklypą pavertė nelegaliu sąvartynu.

Buvo akivaizdu, kad kažkas suremontavęs ir atnaujinęs gyvenamąsias patalpas atliekas čia gabeno sunkvežimiais.

Skypo savininkas 2015 metų kovą kreipėsi į Palangos miesto policijos komisariatą prašydamas surasti sklypą užteršusius asmenis ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto sugadinimo.

Tačiau policija nematė reikalo ką nors tirti ir R.Baziuko pareiškimą persiuntė Palangos aplinkos apsaugos agentūrai.

Nenorėjo sunaikinti įkalčių

Aplinkosaugininkai sklypo savininkui paaiškino, kad atliekomis užterštą teritoriją privalo sutvarkyti pats sklypo savininkas, nes jis yra atliekų turėtojas.

Jeigu nebus sutvarkyta teritorija, R.Baziukui aplinkosaugininkai pagrasino taikyti poveikio priemones.

„Tai ne mano šiukšlės. Manęs tuo metu net Lietuvoje nebuvo. Ar jų pašalinti neturėtų tas, kuris priteršė?“ – aplinkosaugininkų spaudimo purtėsi sklypo savininkas.

Šiukšlintojų nenorinčių nustatyti policininkų veiksmus verslininkas skundė jų vadovams, tačiau jam buvo atsakyta, kad jie niekuo nenusižengė.

Gausėjančių gyvenamųjų namų kvartale netoli supiltas sąvartynas liko kaip buvęs.

Iki praėjusių metų rudens šiukšlynas kurorte nebadė akių nei aplinkosaugininkams, nei Palangos savivaldybei.

Svetimas atliekas iš savo sklypo išvežti atsisakė ir R.Baziukas teigdamas, kad negalįs to daryti, nes tuomet sunaikintų įkalčius, pagal kuriuos galima nustatyti šiukšlintojus.

Sąvartyną priminė skundai

Palangos aplinkos apsaugos agentūra vėl prabudo tik pernai spalį, kai sulaukė kaimyninių žemės sklypų savininkų skundų.

Neteisėtas sąvartynas šiuo metu užima maždaug dešimties arų plotą – daugiau nei pusę viso žemės sklypo. E. Kazlaučiūnaitės nuotr.

Atsiųstame rašte buvo teigiama, kad atliekos priklausančios teritorijos savininkui ir jas išvežti privalo pats R.Baziukas. Jis įsakmiai buvo kviečiamas administracinių nusižengimų protokolui surašyti. Už aplinkos teršimą jam grėstų ir nemenka bauda.

Ne juokais sunerimusį ir šiukšles išvežti ketinusį verslininką greitai atšaldė vienos atliekų tvarkymo įmonės pateiktas pasiūlymas sklypą išvalyti beveik už 10 tūkst. eurų.

R.Baziukas vėl kreipėsi į prokuratūrą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto sugadinimo, tačiau Klaipėdos apylinkės prokurorė Gina Skersinskytė suabejojo, ar atliekomis užversta žemė gali būti sugadinta.

Prokurorė nutarė, kad kiek yra užterštas žemės gruntas, galintys nustatyti tik aplinkosaugininkai, o iš savo sklypo atliekų neišvežantis R.Baziukas pats buvo apkaltintas aplinkos teršimu.

Teršėją išdavė užrašas

Dėl savo teisių pasiryžęs kovoti verslininkas įsitikinęs, kad už aplinkos teršimą atsakingos valstybės institucijos tingi dirbti ir pasirinko lengviausią kelią.

Anot R.Baziuko, jei policija, savivaldybė ir aplinkosaugininkai nepajėgūs nustatyti, kas užteršė teritoriją, atliekos tampa bešeimininkėmis.

„Šios šiukšlės nebuvo atvežtos iš toli. Į nenustatytą vietą atliekas savavališkai suvertę Palangos gyventojai arba įmonės vis vien moka atliekų tvarkymo rinkliavą.

Todėl vienaip ar kitaip jos turėtų būti išvežamos už šios rinkliavos lėšas, o nustatyti kaltininkai – nubausti. Bet kodėl už kažkieno padarytą pažeidimą turiu nukentėti aš?“ – piktinosi R.Baziukas.

Kad žmogaus prašymai ir skundai trejus metus buvo tiriami atsainiai, paaiškėjo šio mėnesio pradžioje.

Dar kartą į sąvartyną atvykę aplinkosaugininkai praregėjo ir pamatė vienos įmonės prekės ženklu paženklintą prekybos įrangą.

Panaršius internete paaišėjo, kad jis priklauso vienai visuomeniniu maitinimu ir poilsiautojų apgyvendinimu atnaujintuose poilsio nameliuose užsiimančiai Šventosios įmonei. Jos vadovą apklausti aplinkosaugininkai išsikvietė tik dabar.