Nenorima pritarti tarmybėms ir nelietuviškoms raidėms sudarant įmonių pavadinimus

Pataisos projektą Vyriausybei svarstyti pateikę Seimo nariai Remigijus Šimašius, Petras Auštrevičius, Andrius Mazuronis, Birutė Vėsaitė, Vytautas Gapšys ir Dainius Kreivys įsitikinę, kad dabar galiojančios nuostatos dėl įmonių ir įstaigų pavadinimų sudarymo varžo verslo plėtrą šalyje. Civilinio kodekso 2.40 straipsnis šiuo metu numato, kad naudoti nelietuviškas raides Lietuvoje gali tik su užsienio kompanijomis susiję padaliniai, o vietiniai juridiniai asmenys to daryti negali. Aiškinamajame rašte teigiama, kad smulkiesiems Lietuvos verslininkams, kurie ruošiasi prekiauti užsienyje, daugeliu atveju yra pernelyg brangu kitoje šalyje registruoti naują prekės ženklą, o svetur suprantamą ir patraukų pavadinimą užregistruoti tėvynėje nėra galimybės.

ŠMM teigimu, siūlomos įstatymo pataisos padarytų neigiamą įtaką, o viešojoje erdvėje, versle ir reklamoje atsiradę svetimžodžiai bei tarmybės užgožtų lietuvių kalbą. Atkreipiamas dėmesys į 2007 m. Konstitucinio Teismo sprendimą, kuriuo lietuvių kalba prilyginama ypatingai konstitucinei vertybei, todėl visos valstybinės institucijos privalo saugoti valstybinės kalbos funkcionalumą.

Siūlomos Civilinio kodekso pataisos Vyriausybėje bus svarstomos trečiadienį.