Nenaudėliai bebrai kasa duobes pasieniečiams

Bebrams - bevizis režimas. Kirsti valstybinę sieną jiems vienas juokas. Kamanų valstybinio gamtinio rezervato nuotr.

Bebrų darbas

Praėjusį ketvirtadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Varėnos rinktinės Purvėnų užkardos pasieniečiai, tikrindami sienos ruožą ties Šalčininkų rajono Prūdelių kaimu, Lietuvos pusėje prie pat sienos linijos įrengtos kontrolinės pėdsakų juostos pamatė maždaug metro gylio įgriuvą.

Pasirodo, palei sieną su Baltarusija darbavosi bebrai. Šie graužikai po pėdsakų juosta išrausė urvą, kuris vėliau įgriuvo.

Lietuvos ir Baltarusijos siena tęsiasi Narkunkos upeliu. Būtent jame pastaruoju laiku užtvankas aktyviai renčia būriai bebrų. Jie upelio pakrantėse įsirengia urvus, į kuriuos patenka per angas, esančias po vandeniu.

Pasieniečiai pastebi, kad bebrai dabar renčia itin daug užtvankų, o jei jos išardomos, jau po poros dienų ten pat atsiranda dvigubai tvirtesnis šių bebrų statinys.

Kova tęsiasi kasmet

Purvėnų užkardos vadas Petras Česokas „Vakaro žinioms“ teigė, kad bebrų gyvenime dabar pats darbų įkarštis.

„Jie kaip tik intensyviai ruošiasi žiemai, kaupia atsargas, ypač tose vietose, kur valstybės siena eina melioracijos grioviais. Šie graužikai rausia savo buveines gana giliai“, - teigė P. Česokas.

Nė vienas patruliuojantis pasienietis negali būti garantuotas, kad pokšto jam neiškrės didžiausias Lietuvoje graužikas. Pareigūnai, patruliuodami pėsčiomis ir važiuoti, bet kada gali įsmukti toje vietoje, kur nagus buvo prikišęs bebras.

„2006-2007 metais pasitelkdavome ir techniką, mat buvo galimybės. Užtvankas ardydavome, bet, sakyčiau, ši kova labiau panaši į kovą su vėjo malūnais, - šypsojosi užkardos vadas. - Aktyviai ardant jų užtvankas, bebrai kiek atitolsta, pasirenka kitą vietą. Bet jų skaičiaus nesumažinsi taip paprastai. Reikia organizuoti medžioklę.“

Pasak pareigūno, pasieniečiai palaiko ryšį su medžiotojais. Nors organizuoti medžioklę pačioje sienos linijoje ne bet kas gali.

„Čia medžioklė yra gana specifinė, numatytos griežtesnės sąlygos. Pamenu, 2007-aisiais bebrai buvo itin suaktyvėję, mes medžiotojų kvietėmės nemažai ir patys pasieniečiai stojo į kovą su šiais graužikais, aišku, tik tie, kurie turi teisę medžioti“, - pasakojo P. Česokas.

Sužalojimų išvengti pavyko

Purvėnų užkardos vadas, paklaustas, kokie didžiausi netikėtumai užklumpa pasieniečius dėl bebrų veiklos, pasidžiaugė, kad rimtų incidentų neįvyko.

„Ačiū Dievui, pasieniečiai nesusižalojo, nors koja ne vienam smuktelt teko, laimei, be rimtų pasekmių. Kitas dalykas, patruliuojant motorinėmis priemonėmis irgi lieka tikimybė įsmukti, ir, aišku, apgadinti techniką. Tokios tos problemos. Laimei, akivaizdžių reikšmingų padarinių pavyko išvengti“, - tikino pareigūnas ir pridūrė, kad padarytos bebrų žalos nė nebandė skaičiuoti.

Pasak P. Česoko, pasieniečiai neabejoja, kad bebrų išdaigos jų lauks ir ateinančiais metais.