Nemokamų vizų į Karaliaučių tikrovė

Skaitytoja Edita pasinaudojusi nuo liepos 1 dienos atsiradusia galimybe gauti nemokamą elektroninę vizą į Kaliningradą susiruošė į kelionę. Pati ji ten paskutinį kartą lankėsi prieš dvejus metus, tačiau jos vyras Kaliningrade dar nebuvo pabuvojęs, tad šeima nusprendė nuvykti apžiūrėti architektūrą, aplankyti muziejus.

Moteris spėjo, kad eilėje teks praleisti tris valandas. Iš tiesų teko praleisti 4 valandas, tačiau ne dėl ilgos eilės. Edita nusivylė, o dėl to, kad tiek išlaukus užkardas taip ir nebuvo pakeltas ir į Kaliningradą jie įleisti nebuvo.

Vien rusų kalba ir specialių leidimų reikalavimas

Edita DELFI pasakoja, kad prieš dvejus metus, kai vyko į Kaliningradą, už vizą teko sumokėti 80 eurų. Šį kartą vėlgi keliauti paskatino nemokamų elektroninių vizų išdavimas.

„10.30 val. jau stovėjome eilėje. Po 2 val. stovėjimo atėjo kažkoks pasienietis su kamufliažine apranga, visiems išdalino kažkokius lapus. Viskas ten rusiškai, nieko angliškai ar kita kalba. Tas pats pasienietis su mumis kalbėjo rusiškai, kiek mokėjau, tiek atsakiau. Paskui girdžiu, kaip jis su kitais šneka lietuviškai. (…) Formoje daug ko nesupratau, klausinėjau. Klausia iš kur, į kur, kur viešbutis, adresas, darbovietė, kiek dienų būsit, mašinos kubatūra, mašinos markė, identifikacinis numeris. Prašo labai daug duomenų. Kontrolė tokia, kaip buvo pas mus prieš kokį 30 metų. Formą reikia pildyti rusiškai, spausdintinėmis raidėmis. Kas stovėjimo aplink mus, tai lietuviai vieni kitiems padėjo užpildyti“, – pasakojo moteris.

Galiausiai visos procedūros truko 4 valandas. Moteris dar pastebėjo, kad reikėtų turėti omenyje, kad per tas 4 valandas galimybės pasinaudoti tualetu nebus.

„Gavome antspaudą pasuose, kad mes esame įleidžiami. Nunešėme tuos užpildytus lapus, viskas kaip ir gerai, tik tada sako „kur jūsų leidimas?“. Kadangi paklausė rusiškai, paprašėme šalia buvusių lietuvių išversti, ko tiksliai klausia. Mums sako, kad reikia įgaliojimo. Klausiu, kokio? Tada man paaiškina, kad mašina yra registruota įmonės. Atsakau, kad aš įmonės savininkė, šalia mano vyras įmonės direktorius. Jie klausia, o iš kur mums žinoti? Tai aš suprantu. Tuomet rodome vizitines korteles, antspauduotus savo darbo pažymėjimus. O man jie sako, kad netinka.

Prieš du metus vykau su ta pačia mašina ir nieko nereikėjo. Tačiau dabar netinka ir viskas. Sakau, ar siūlot po keturių valandų apsisukt mums atgal? Atsakymas buvo taip“, – nurodo Edita.

Tuomet prie sutuoktinių priėjo ir dokumentus užpildyti davęs pasienietis. Kaip pasakoja skaitytoja jis jiems pradėjo aiškinti, kad dar eilėje jų klausė ar jie turi leidimą. „Aš jam atkirtau, kad ne visus žodžius suprantu ir iš viso, kodėl jis su manimi kalba rusiškai, jei moka lietuviškai. Tuomet jis nutilo ir nieko nebesakė“, – pasakojimą tęsia Edita.

Kadangi antspauduoti darbo pažymėjimai netiko, moteris teiravosi, kokių dokumentų reikia. Gauta informacija, kad reikia rusiškai parašyto leidimo bei uždėto įmonės anstpaudo.

„Jei būtume turėję antspaudą, tada galėtume ranka parašyti įgaliojimą rusų kalba ir tiktų. Bet ką mano vyras būtų rašęs? Aš leidžiu sau važiuoti? Mūsų argumentai ten negalioja, Europos Sąjungos taisyklės negalioja. Jiems reikia popieriuko su antspaudu ir tik rusiškai, nes niekas ten nekalba nei anglų, nei vokiečių, nei kita kalba. Mano vyras būtų turėjęs rusiškai rašyti, nors net nemoka rusų“, – kalbėjo moteris.

Ji taip pat prisiminė skaičiusi, kad tokių atvejų būna ir lizingu įsigytu automobiliu, mat vairuotojas ir automobilio savininkas turi būti tas pats asmuo.

Atsidūrusi tokioje situacijoje moteris lietuviškai ištarė: „Na jūs ir juokingi“. Pasak jos, galbūt dalis iš jų moka lietuviškai, bet šių žodžių užteko įpykdyti ten dirbančius.

„Iš pirmo langelio išlindo muitininkė ir demonstratyviai pasakė „eikit į mašiną, aš jums pasus atnešiu“. Na gerai, problemų nereikia, nuėjome į mašiną, sėdime ir laukiame langą atsidarę. Tada ta muitininkė rusiškai per visą muitinę rėkia: „Olegai, o gal mes juos dar kartelį patikriname?“. Iš tikrųjų šaipėsi. Aš šyptelėjau, bet galvoju nereaguosiu. Tada priėjo tas vyrukas Olegas ir bandė kalbinti mano vyrą, bet šis rusiškai visiškai nesupranta. Pasakiau, kad sakytų man. Jis manęs klausė, ar viskas man aišku? Atsakiau, kad taip. Vėl klausia, ar suprantame, kad reikės grįžti tuo pačiu keliu. Ir vienoje rankoje laiko antspaudą, kuriuo anuliuojamas leidimas įvažiuoti, kitoje – mūsų pasus.

Atsakius, kad viską suprantame, jis uždėjo štampą. Man kilo įtarimas, kad kyšio norėjo. Išties jis jau turėjo atnešti dokumentus su padėtu antspaudu. Lietuviai sakė, kad sumoka 20 Eur ir susitvarko“, – sakė Edita ir tuo pačiu pastebėjo, kad visur buvo lipdukai net lietuvių kalba, kad kyšiai negali būti duodami.

Tad, lietuviams pasiūlius kyšį, nežinia, kaip būtų baigęsi.

Skaitytoja taip pat pastebėjo, kad dviratininkai ir pėstieji sieną kerta daug greičiau. Patikrinimas užsitęsia, jei atvykstama su automobiliu.

„Toks jausmas, kad valdžia laukia turistų dėl jų šalyje paliekamų pinigų, o muitinė visiškai tam nepasiruošusi“, – sako ji.

Skaitytoja taip pat atkreipė dėmesį į didžiulį kontrastą Lietuvos ir Kaliningrado pasienyje.

„Lietuviai su rusais gražiai rusiškai kalba. Yra kontrastas ir dėl to, kaip pati muitinė atrodo: pas mus užkarda automatiškai pakeliama, yra kameros, viskas švaru ir nauja, suremontuota. Ten užkarda pakeliama rankiniu būdu, pristatytos tvorelės, neleidžia iš mašinos išlipti“, – įspūdžiais su DELFI dalinosi Edita.

Srautai padidėjo mažiausiai 15 proc.

Panemunės kelio posto viršininkas Valentinas Majauskas DELFI pasakojo, kad automobilių srautas į Karaliaučių tikrai yra padidėjęs. Jis pradėjo augti paskutinėmis savaitėmis, kaip tik atsiradus nemokamai elektroninei vizai. Jo teigimu, srautas tikrai išaugo 15 proc., o galbūt siekia ir penktadalį.

„Kad yra turinčių elektronines vizas ir kertančių pasienį, tai tas akivaizdu. Ir tai yra ir kitų ES šalių piliečiai. Ypač iš Estijos, Latvijos“, – paminėjo jis.

Pasak V. Majausko, kol kas jokių incidentų nebūta, procedūros kaip įprastai vyksta tvarkingai. Tik pasitaiko parsivežančių daugiau prekių nei leistina, tuomet reikia mokėti mokesčius.

„Kol kas lyg ir viskas tvarkinga, informacija pateikiama, prekės deklaruojamos, pažeidimų nebuvo nustatyta. Deklaruoja, ką įveža, neslepia, tačiau normas viršija. Susimaišo, kad kelių postuose normos mažesnės nei oro uostuose, tada moka mokesčius už tą viršijimą. Bet čia ne lietuvaičiai, daugiau kiti ES piliečiai“, – teigė V. Majauskas ir pridėjo, kad dažniausiai viršijama leistina įvežti cigarečių norma.

Keliaujant lėktuvu, galima vežtis 200 vnt. cigarečių, o keliaujant ne oro transportu – 40 vnt.

Ambasada: dokumentus galima pildyti ir angliškai

DELFI taip pat kreipėsi komentarų į Rusijos ambasadą. Atsiųstame komentare nurodyta, kad statistikos, kiek lietuvių pasinaudojo elektronine viza, jie neturi.

Ambasada nurodo, kad elektronines anketas vizoms gauti galima užpildyti tiek rusų, tiek anglų kalbomis.

„Jeigu turimi omenyje kiti dokumentai, kurie užpildomi pasienio punktuose, pavyzdžiui, deklaracijos, jos irgi yra anglų kalba (blanką galima rasti Rusijos FMT svetainėje). Klausimą apie FMT tarnautojų anglų kalbos įgūdžių lygį būtų verta nukreipti į atitinkamą minėtą instituciją. Mūsų manymu, ne visi tarnautojai pasienio punktuose moka užsienio kalbas, nors bet kokiu atveju pasienyje būtinai yra tarnautojų, kurie turi atitinkamą kompetenciją“, – rašoma ambasados atsakymuose pasiteiravus, kodėl su atvykstančiaisiais bendraujama tik rusų kalba.

Pasiteiravus, ką būtina žinoti į Kaliningradą norintiems nuvykti lietuviams, kokių jiems dokumentų gali prireikti, gautas atsakymas: „Užsienio piliečiams atvykstant į Rusiją pagal elektronines vizas gali prireikti lygiai tų pačių dokumentų, kaip ir atvykstant pagal paprastą vizą. Šia prasme elektroninė viza neduoda jokių preferencijų sienos kirtimo arba buvimo Rusijos teritorijoje metu“.

Rusijos ambasada taip pat informuoja, kad nemokamų elektroninių vizų sistema veiks „iki tol, kol Rusijos Vyriausybės būtų priimti kokie nors kiti sprendimai, kuriais būtų pakeista dabartinė tvarka“.

DELFI primena, kad nuo liepos 1 d. įsigaliojo nauja vizų išdavimo tvarka į Kaliningrado sritį vykstantiems Lietuvos ir dar 52 valstybių piliečiams. Buvo informuojama, kad Lietuvos piliečiai vykdami į Karaliaučių turizmo, verslo ar humanitariniais tikslais nuo šiol galės gauti nemokamą elektroninę vizą. Tam ne vėliau kaip prieš 4 kalendorines dienas iki numatomos kelionės reikia užpildyti elektroninę formą Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje. Tokia viza galioja 30 dienų ir leidžia būti Kaliningrado srityje ne ilgiau kaip 8 paras nuo įvažiavimo. Į kitas Rusijos Federacijos teritorijas su šia viza vykti nebus galima.