Negi jus taip lengva nupirkti, patriarche?

Kodėl nepasodino Rasos Juknevičienės?

Šios temos imtis sugundė LRT „generalinė prokurorė“ Rita Miliūtė. Labai atsiprašau, ponia Rita, kad jus, tokią populiarią, bet profesionalią (šiandien retas derinys) televizijos žurnalistę, „pasodinau“ į šį „etatą“. Bet kai savo laidoje „Teisė žinoti“ kaip specialųjį liudytoją Justino Marcinkevičiaus „byloje“ apklausėte „specialųjį liudytoją“ krašto apsaugos ministrą Juozą Oleką ir ne vieną kartą ėmėte ministrą mokyti ir net nurodinėti, kaip jis turėjo elgtis „patriotų“ premijos Putinaitei atžvilgiu, aš pašiurpau...

Ir dar labai atsiprašau, kad tokią principingą žurnalistę drįsau „sodinti“. Bet jūs ministrą irgi „pasodinote“: „Tai dėl to, ministre, jūs čia ir sėdit! Jeigu tai nebūtų mokesčių mokėtojų pinigai, man būtų ne taip įdomu, kur jūs dedat tas premijas.“

2011-aisiais tik ką įsteigtą „Patriotų“ premiją komisija skyrė už monografiją „Pilėnai ir Margiris: istorija ir legenda“. Joje Pilėnų gynėjai su kunigaikščiu Margiriu, bene ryškiausias mūsų patriotizmo orientyras, buvo išniekinti - paversti bailiais. Tuometė ministrė Rasa Juknevičienė neatšaukė komisijos sprendimo - palaimino „bailių statusą“. Tai kodėl LRT prokurorė šalia ministro Oleko dabar nepasodino eksministrės Juknevičienės ir neištardė: KODĖL ir UŽ KĄ? Ot, būtų eksministrė atsakiusi į šiuos klausimus - argi profesorius Landsbergis žinodamas, kaip partijos bičiulė pasielgė su Pilėnais, būtų šią Vasario 16-ąją iš savo balkonėlio „susikompromitavęs“ kreipdamasis į žmones, susirinkusius po juo, Pilies gatvėje, tokiais „niekinančiais“ žodžiais: „SVEIKI, PILĖNAI!“?

Tai apie ką tylite, ponai?

Ar dar pamenate, ką prieš penkerius metus, atsisveikindami su Justinu Marcinkevičiumi, rašė ar kalbėjo tuomečiai svarbiausi valstybės asmenys?.. Jau nebe? Tik vieną kitą citatėlę priminsiu.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė: „Su Justino Marcinkevičiaus parašytu ir pasakytu žodžiu užaugo ne viena Lietuvos karta. Iš eilėraščių ciklo „1946-ieji“, iš „Mindaugo“, „Mažvydo“ ir „Katedros“ mes mokėmės Tautos ir valstybės istorijos, mokėmės atpažinti ir išsaugoti žmogiškumą, tautiškumą ir kitas tikrąsias vertybes. Tauta, lydima Justino Marcinkevičiaus žodžio, brendo atgimimui ir laisvei.“

Ministras pirmininkas Andrius Kubilius: „Tikiu, kad šviesus Tautos dainiaus atminimas ir Lietuvos pasididžiavimu tapę jo kūriniai bei darbai ugdys ir mokys esminių gyvenimo tiesų dar ne vieną Lietuvos piliečių kartą!“

Vytautas Landsbergis: „Justinas jau kitur. Jis mūsų širdyse, mūsų atmintyje ir tose erdvėse, iš kurių ir toliau rūpinasi Lietuvos likimu.“

Tai kada jūs, visi trys ponai, buvote TIKRAI JŪS? Tada, kai atsisveikinote su Poetu, ar dabar, kai Putinaitė ir jos bendraminčiai virto kažkuo, kas primena raganas, šokančias ant jo kapo. Kada jūs buvote savimi? Kai rašėte ir kalbėjote ar dabar - kai tylite? Dažnai nutinka taip, kad tylėdamas žmogus pasako daugiau nei kalbėdamas...

Ponia Irena, jūs, ko gero, viena iš nedaugelio partijoje mokėjote rasti bendrą kalbą su visais politiniais oponentais, net priešais. Net draugais... Ko dabar tylite? Kodėl nieko nesakote ar nerašote, kai niekinamas žmogus, iš kurio mokėtės „atpažinti ir išsaugoti žmogiškumą“? Negi tik mokėtės? Negi neišmokote?..

Pone Kubiliau! O jūs?.. Gal, sakau, jūsų tikėjimas, kad Poeto „kūriniai bei darbai ugdys ir mokys esminių gyvenimo tiesų dar ne vieną Lietuvos piliečių kartą“, buvo sudegintas kokiame nors naujam židiny?.. Gal net tame pačiame, kurį kursto Putinaitė su bendraminčiais iš to paties klano? Ar tik ne tame pačiame židinyje 2003-iaisiais buvo bandytas „kremuoti“ dar gyvas Justinas Marcinkevičius. Tik tada radosi dorų ir drąsių žmonių, stojusių ginti niekinamo Poeto. Atsimenate, pone Andriau, vieno žymiausių to meto literatūros kritikų parašytus žodžius: „Marcinkevičiaus Niurnbergas. Pastatytas prie sienos ir daužomas. Reginys baisus. Tai naikinimo reginys. Be pasigailėjimo. Tas pats, kaip Montvilos sušaudymas“? Žinoma, atsimenate. Nes tas literatūros kritikas buvo šviesaus atminimo Vytautas Kubilius. Jūsų tėvas... Ar lengva šiandien žiūrėti į tėvo nuotrauką? Ar žiūrėdamas jam į akis irgi tylite?..

O jūs, patriarche? Irgi tylite... Jūs gi visada buvote drąsiausias. Gorbačiovo nepabūgote, Putino nebijote. O Putinaitės?.. Negi pasidavėte jos kerams? Už tai, kad ji, pasišluosčiusi kojas į Sąjūdį, jums vis dėlto savo kūryboje padarė išimtį: „Ko gero, pats Sąjūdis tam tikra prasme yra tapęs iš dalies mitine būtybe, tačiau gana miglota /.../ Mes dar nesame iki galo suvokę ar išdiskutavę, kas yra Sąjūdis. Neabejotina, kad Vytautas Landsbergis jau dabar yra mitinė, raktinė asmenybė /.../ Landsbergis tarsi įkūnija visą Sąjūdžio istoriją ir daugiau asmenybių greta neišsitenka.“

Negi jus taip lengva nupirkti, patriarche? Ne- ti- kiu!

Kas mus išvaduos?

Tyli inteligentija. Tyli kiti politikai? Vos kelios išimtys: Juozas Bernatonis, Povilas Gylys, šiek tiek Algirdas Butkevičius. Dar poetas ir publicistas Vytautas Rubavičius, literatūros kritikas Valentinas Sventickas, šiek tiek istorikas Alfredas Bumblauskas. Dar vienas kitas. Ir viskas?..

Kodėl? Bandžiau aiškintis su keliais inteligentais. Siūlai, klausia, diskutuoti su Putinaite? Aš negaliu, girdi, kristi iki tokio lygio kaip ji. Kai kurie, tiesa, bandė „su ja“ (telefonu - man į ausį) diskutuoti - tik prašė jų pavardės neminėti. Supratau: ką nors viešai žioptelės - sutryps kaip Justiną.

Bet jeigu visi vengs „nusileisti iki Putinaitės lygio“, galbūt mūsų vaikuose, o anūkuose jau ir tikrai, nebeliks Jono Basanavičiaus, Vydūno, Vinco Kudirkos, Salomėjos Nėries. Jau imama tyčiotis net iš „Žalgirio“ pergalių prieš CASK, po kurių mes, kaip ir Marcinkevičiaus „Mažvyde“, skiemenavome „LIE-TU-VA“. Tik tūkstantį kartų garsiau. Atėmė. Viską atėmė. Net Veroniką - apkaltino, kad kalba ir išpažįsta tas pačias vertybes kaip Justinas Marcinkevičius.

Tai aš dabar ir galvoju: o jeigu kažkam šautų į galvą mintis ir vėl mus išvaduoti?.. Na, kam nors Rytuose, Pietuose... O gal net Šiaurėje? Aš tai rinkčiausi Šiaurę. Man, pavyzdžiui, patiktų, jei mus išvaduotų estai. Bet jeigu neduotų rinktis? Ir vaduoti ateitų, pavyzdžiui, iš Rytų? Jaučiu, ką jie, mus išvadavę nuo mūsų, padarytų pirmiausia. Ne, ne tarybų valdžią grąžintų. Pirmiausia, manau, grąžintų Putinaitei premiją. Bet dešimteriopą! O gal net ordiną gautų? Iš bendrapavardžio rankų. Už tai, kad mus nuginklavo. Kad vėliavas iš mūsų atėmė...

P.S.

Tiesą sakant, aš jau ir nesusigaudau, kas šiandien Lietuvoje dedasi. Ir vėl kreipiuosi į „Respublikos“ skaitytojus. Kaip andai, kai Gebelso Lietuvoje drauge ėmėme ieškoti. Gal, sakau, ir vėl padėtų tiesos ieškoti, o gal net suvokti, kas šiandien dedasi Lietuvoje. Negi ir jūs manote, kad visas šis sambrūzdis kilo tik dėl to, kad Justinas Marcinkevičius kažkokioms pakankamai gerai organizuotoms vidutinybėms savo ūgiu net miręs saulę užstoja? O gal viskas rimčiau. Gal jau vyksta oficialiai nepaskelbta kultūrinė revoliucija, kai griaunama viskas, kas iki šiol buvo šventa? Kaip Kinijoje prieš pusę šimto metų, kai Mao užsiundė chunveibinus griauti keturių „blogių“: „pasenusių“ idėjų, senos kultūros, senų tradicijų ir senų papročių. Tik galbūt Putinaitė, kinų kalba šnekant, visai ne mūsų Mao? Gal net ne „jo žmona“, kuri Kinijoje de facto vadovavo panašiai revoliucijai. Gal visai be reikalo vienas kitas drįstame nesutikti su Putinaitės nuomone. Gal ji tik „chunveibinė“. Bet labai aktyvi?.. Tai kas tuomet Lietuvoje yra „Mao“? O kas „jo žmona“? Gal skaitytojai žino? Išduokite man tą paslaptį e-adresu: [email protected]. Bet jeigu esate inteligentas ir nenorite savęs identifikuoti, pasufleruokite man komentaru prie šios publikacijos „Respublikos“ internete.