Nedarbas pasiekė naujus rekordus

Šių metų kovo 1-ąją Lietuvoje bedarbių skaičius pasiekė 229,9 tūkst., tai yra net 12,4 proc. visų darbingo amžiaus žmonių neturi darbo. Paskutinį kartą toks didžiulis ir dar net didesnis nedarbas buvo beveik prieš metus - pernai balandį. O nuo praėjusio lapkričio jo lygis didėja kiekvieną mėnesį ir išaugo daugiau nei 30 tūkst. Tiesa, Lietuvos darbo birža pataria nepanikuoti: esą kiekvienų metų pradžioje bedarbių padaugėja, tačiau metams įsibėgėjant vėl fiksuojamas mažėjimas.

Informaciją ėmė dozuoti

Nuo praėjusių metų pradžios mažiausias nedarbo lygis buvo pernykštį lapkritį, kai po kelerių metų pertraukos jis net nesiekė 200 tūkst. - 196,4 tūkst., arba 9,1 proc. darbingo amžiaus žmonių. Paskui nedarbas nuosekliai kas mėnesį didėjo. Gal net kas savaitę. Bet apie tai galima tik spėlioti, mat nuo pernykščio gruodžio Lietuvos darbo birža, anksčiau nedarbo lygį skelbusi kiekvieną savaitę, dabar tai daro kartą per mėnesį. Tiesa, Lietuvos darbo biržos atstovai tvirtina, kad taip elgiasi anaiptol ne norėdami nuslėpti nemalonią situaciją.

„Sunkmečio laikotarpiu, kai darbo rinka buvo dinamiška ir greitai keitėsi, aktualu buvo stebėti kasdienius ir per savaitę darbo rinkoje vykstančius pokyčius, įvertinti tendencijas. Periodiškai kas savaitę žiniasklaidos atstovams buvo siunčiamos darbo rinkos apžvalgos, kuriose buvo pateikiama trumpa darbo paklausos ir pasiūlos analizė. Daugiau nei metus savaitinėse apžvalgose darbo rinkos situacija yra fiksuojama be ypatingų pokyčių, smarkiai nekinta nei registruotas nedarbas, nei darbo paklausa, nei kiti darbo rinkos rodikliai“, - slapukavimo priežastis nurodė Lietuvos darbo birža.

Prie blogo priprantama

Dabar 200 tūkst. bedarbių ir dar didesnis jų skaičius Lietuvos darbo biržos jau nebegąsdina, mat ir visuomenė prie to jau priprato. O 2008-aisiais po kiekvieno nedarbo išaugimo buvo mušama pavojaus varpais.

„Šalyje didėja nedarbas. Vasarį Darbo birža užregistravo daugiau kaip 16,8 tūkst. darbo ieškančių žmonių - 17,7 proc. daugiau, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu“, - tokį nerimastingą pranešimą Lietuvos darbo birža išplatino 2008-ųjų kovą, kai darbo neturėjo 100 tūkst. žmonių. O buvo laikai, kai bedarbių buvo tik 80 tūkst., arba mažiau nei 4 proc. darbingo amžiaus žmonių.

Sumažėjo darbingo amžiaus žmonių

Tiesa, atsižvelgdamas į 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatus, Statistikos departamentas perskaičiavo darbingo amžiaus gyventojų skaičių - jis sumažėjo 164,4 tūkst. Todėl Lietuvos darbo biržos skelbiamas darbingo amžiaus gyventojų registruotų bedarbių procentas taip pat pasikeitė.

Kas lėmė, kad pastaraisiais mėnesiais nedarbas nuolat auga? Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Albertas Šlekys prisipažino negalintis atsakyti į šį, atrodo, nesudėtingą klausimą ir patarė kreiptis į Lietuvos darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjo pavaduotoją Daivą Liugienę. O ji išvardijo daugybę priežasčių.

Ateities planai

„Per 20 metų nebuvo išimties, kad metų pradžioje nebūtų nedarbo augimo. Sausį, vasarį visada taip atsitinka. Yra įvairių priežasčių. Pirma, metų pradžioje į darbo biržas žmonės ateina dėl lengvatinių verslo liudijimų. Taip pat ateina dėl kitų lengvatų, dėl pasibaigusių terminuotų sutarčių. Yra žmonių, kurie sako, kad nuo Naujųjų pradės naują gyvenimą. Jei ko nors kardinalaus neatsitiks, tai pavasarį nedarbas ims mažėti. Aišku, 2008-aisiais ir 100 tūkst. bedarbių atrodė daug, nes yra buvę ir 60 tūkst. Dabar ir 200 tūkst. taip nebeatrodo, nes visi pripratome. Juk buvo ir 330 tūkst. bedarbių. Tai apskritai fantastiškas skaičius“, - priminė D. Liugienė.

Vakar Lietuvos darbo biržoje buvo nagrinėta jos veikla 2012 metais bei tartasi, kokių sprendimų toliau reikia imtis, kad nedarbas mažėtų.

„Kai pasikeičia vyriausybės, parengiamos naujos programos, ieškoma efektyvesnių priemonių. Dabar taip pat ieškome naujų sprendimų. Kalbama apie Užimtumo rėmimo įstatymo tobulinimą, apie naujų priemonių taikymą, Darbo biržos veiklos peržiūrėjimą. Be to, pernai trijose savivaldybėse vyko bandomasis projektas, kai darbo biržų darbuotojai buvo vertinami ne tik moraliai, bet ir skatinami materialiai: gaudavo piniginį priedą už tai, kad daugiau įdarbina žmonių. Šiemet tą pradėsime taikyti visose biržose, o tai duos didesnį efektą“, - vardijo D. Liugienė.

Blogiausia - Ignalinos rajone

Vakar paskelbta, kad šį sausį nedarbo augimas buvo fiksuotas visose savivaldybėse, o vasarį 12 savivaldybių nedarbas mažėjo, 11 nepakito, 37 didėjo. Didžiausias nedarbas fiksuotas Ignalinos (21 proc.), Alytaus (20,3 proc.), Zarasų (19,1 proc.) bei Kelmės (18,6 proc.) rajonuose, o mažiausias - Neringoje (7,1 proc.). Šiemet buvo fiksuoti 6 grupiniai žmonių atleidimai, apie atleidimus įspėta 390 darbuotojų. Labiausiai prie bedarbių gretų padidėjimo prisidėjo religinė VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo taryba. Ji pranešė dėl struktūrinių pertvarkymų atleidžianti 136 darbuotojus iš 155.