"Nebeturime teisės tiek skolintis. Laikas grąžinti"

- Vyriausybei vadovaujant Andriui Kubiliui, valstybės skola išaugo siaubingai - nuo 17 mlrd. litų 2008-aisiais iki 48 mlrd. litų šiandien. Kaip elgsis jūsų Ministrų kabinetas - ar toliau neatsakingai skolinsimės, ar mažinsime šalies įsipareigojimus?

- Tai labai rimtas ir sunkus klausimas. Galiu pridėti, kad prie jau esamos skolos A.Kubiliaus Vyriausybė paskutiniu momentu spėjo primesti 200 mln. litų kaip garantiją Klaipėdoje planuojamam statyti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalui. Ši nauja konservatorių skola jau yra numatyta kitų metų biudžete.

Darbą baigusi Vyriausybė man primena žmones, kurie nori gerai gyventi imdami greituosius kreditus arba juos ima tik todėl, kad nebesugeba užsidirbti. Tiesa, tokiais atvejais tiesiog pamirštama, kad lengvai gaunamos paskolos ir brangiai kainuoja, ir jas teks grąžinti.

- Kartais kai kurie mūsų politikai ramina visuomenę, kad skolinasi visos pasaulio šalys, o JAV yra net labiausiai prasiskolinusi valstybė.

- Mes net negalime lygintis su Amerika, kur vienam gyventojui sukuriamas milžiniškas bendrasis vidaus produktas. JAV turi ne tik didelį turtą šalies viduje - Amerikos finansinis kapitalas dominuoja ir daugelyje kitų valstybių. Su JAV doleriu galima atsiskaityti kiekvienoje šalyje, o pabandykite kitur atsiskaityti litu.

Kodėl amerikiečiai lengvai skolinasi butui, namui ir gana greitai paskolas sugrąžina? Todėl, kad mokesčiai už būsto išlaikymą, komunalines paslaugas JAV šeimos biudžetui kainuoja vos apie 11 proc., o kartu su pinigais maistui, aprangai, kitoms išlaidoms siekia apie 30 proc.

Lietuvoje žmonės vien už komunalines paslaugas dažnai atiduoda apie 60-70 proc. savo pajamų.

Mūsų Vyriausybės tikslas - nebeauginti valstybės skolos, tačiau esama situacija rodo, kad būsime priversti skolintis ir 2013-aisiais, ir galbūt 2014 metais. Kitais metais teks skolintis apie 3,5 mlrd. litų senoms skoloms refinansuoti, bet stengsimės pasiskolinti su kuo mažesnėmis palūkanomis - kad bent skolos tvarkymo mokestis neaugtų.

- Skolintis toliau teks neišvengiamai, bet kaip tuos milijardus išsimokėsime?

- Mažinti valstybės skolą įmanoma tik sukuriant naujų darbo vietų, plečiant apmokestinamąją bazę, augant darbo pajamoms. Kai aš Seime pranešiau apie realaus darbo užmokesčio sumažėjimą Lietuvoje, konservatoriai labai karščiavosi.

Bet tokia situacija yra ir aš tai galiu patvirtinti dokumentais. 2012 metų antrąjį ketvirtį realus darbo užmokestis šalyje sumažėjo 0,7 proc. Valstybės sektoriuje jis sumažėjo 0,9 proc., o privačiame - 0,5 proc.

- Milijardinės skolos, mažėjanti pinigų perkamoji galia, bet kodėl A.Kubiliaus Vyriausybei prezidentė Dalia Grybauskaitė žarstė pagyras už atliktus istorinius darbus?

- O kokie tie istoriniai darbai? Labai atidžiai jų ieškojau, bet neradau. Nėra ko girti už esą suvaldytus viešuosius finansus žinant to stabilizavimo kainą: pasiskolinta apie 30 mlrd. litų, į emigraciją išvaryta nauji šimtai tūkstančių jaunų, sveikų, darbingų žmonių.

Nežinau, ar mokesčių mokėtojų išvarymas iš šalies yra teigiamas istorinis darbas. Ar verta girti buvusią Vyriausybę už tai, kad Lietuvoje sumažėjo gyventojų darbo pajamos, pabrango paslaugos, šildymas, elektra?

- A.Kubiliaus partiją jau nubaudė Seimą rinkę piliečiai, bet gal dėl valstybės ekonominio, o kartu ir psichologinio nuopuolio esate kalti ir jūs - buvusi opozicija, kuri apie žlugdomą šalį kalbėjo nedrąsiai, per tyliai?

- Mes kalbėjome labai daug ir garsiai, tačiau su kiekviena diena į tai Vyriausybė vis mažiau reaguodavo, o savo karavaną stūmė tolyn. Vienu aspektu buvusią Vyriausybę tikrai galiu pagirti - ji labai puikiai suprato viešųjų ryšių kampanijų įtaką visuomenei savo pagyroms skleisti, tam aktyviai naudojo socialinius tinklus. Tiesa, dažniausiai šis melas buvo plačiai skleidžiamas mokesčių mokėtojų pinigais, kartu prieš rinkimus ir papirkinėjant piliečius.

Vyriausybė labai pasidarbavo skaldant valstybę į dvi dalis - valdžioje esančią elito grupelę ir žmones, kurie vos suduria galą su galu. Liberalas Eligijus Masiulis juk per praėjusio Seimo kadenciją išgarsėjo savo posakiu, kad tik kvailiai dirba už 5 tūkst. litų, o aš tiesiogiai bendravau su kaimo bibliotekininkėmis, kurios dirba tik puse etato ir už 400 litų per mėnesį. Tokia šiandien yra dviejų greičių Lietuva.

- Grįžkime prie valstybės skolos - kaip ketinate ją mažinti, nes jei kada ir turėsime teigiamą biudžetą, net grąžindami po milijardą kasmet, neskaičiuojant palūkanų, šią skolą mokėtume bent pusę amžiaus?

- Fiskalinės drausmės įstatyme yra numatyta, kokia dalimi galima didinti valstybės išlaidas ateinantiems metams. Todėl jeigu mano Vyriausybei pavyks realiai paskatinti ekonomiką, gauti papildomų pajamų, dalis jų turės būti skirta skolai grąžinti.

Bet tai mums gali pavykti pasiekti tik per investicijas pirmiausia į infrastruktūrą, kas duoda didžiausią kapitalo grąžą. Tokiu keliu jau ėjo Japonija, Vokietija, Prancūzija, jos sunkmečiu statė kelius, tiltus, tiesė geležinkelius. Japonai net sukūrė unikalią programą, kurios idėja buvo į nežinią vedę tiltai.

Tik iš pirmo žvilgsnio keistos priemonės neleido gausinti bedarbių, padėjo išgyventi verslui, darbuotojai neprarado pajamų. Ekonomika nesustojo, o japonų programa visame pasaulyje buvo įvertinta kaip pavyzdinė.

Panašiai elgėsi ir Vokietija, kurios pavyzdį iš dalies panaudojo net sunkioje krizėje atsidūrusi Latvija, - latviai greitai peržiūrėjo iš anksto suplanuotas ES lėšas, dalį jų skyrė investiciniams projektams.

Aš tikiuosi, kad vidaus ar užsienio rinkose mums pavyks išleisti ilgalaikes valstybės obligacijas, - nusmukdyta šalies ekonomika jokių papildomų pinigų kurį laiką tikrai neuždirbs. Tad 2013-2014 metais mes negalėsime kalbėti apie valstybės skolos mažinimą, nes iš paskos dar velkasi ir apie 10 mlrd. litų dydžio bendra „Sodros“ skola.

Valstybė daugiau negali gyventi beveik nieko neuždirbdama, o tik mokėdama skolų administravimo mokesčius. Mes jau neturime kitos išeities, kaip tik greitai ir tikslingai skatinti gamybą. Tam, kad lietuvis viską gamintų pats, reikia paruošti teisingą mokesčių politiką, ekonomikos priemonėmis didinti konkurenciją, darbo našumą, kad taip mažėtų kiekvieno produkto savikaina.

Šiuo klausimu veiksime jau nuo pat pirmųjų naujosios Vyriausybės darbo dienų. Aš kalbėjau apie apmokestinamosios bazės plėtimą, o tai reiškia mokesčių mokėtojų skaičiaus padidinimą. Su šešėline ekonomika įmanoma kovoti tik kuriant naujas darbo vietas ir nelegalų darbą paverčiant nepelningu.

Nepatraukliomis turime padaryti dabar plačiai mokamas išmokas, pašalpas tiems, kurie yra sveiki, darbingi. Esama situacija rodo, kad kartais Lietuvoje labiau apsimoka ne dirbti, o gyventi iš valstybės kišenės.

- Užsiminėte apie Klaipėdos SGD terminalą, kuris per 10 metų valstybei kainuos apie 3 mlrd. litų. Skolinsimės? O gal tokio didelio laivo ir naujos stambios paskolos mums apskritai reikėtų atsisakyti?

- Kiek iki šiol esame prašę išsamios informacijos apie SGD terminalą, tiek jos ir negavome. Šis projektas yra slepiamas po komercinės paslapties skraiste. Bendrovės „Klaipėdos nafta“ vadovas Rokas Masiulis dar nors kažką papasakodavo apie projekto planus, o apie energetikos ministrą Arvydą Sekmoką net nėra ką kalbėti.

Kol kas žinoma tik tai, kad ES Konkurencijos taryba jau svarsto Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovų paklausimą dėl A.Sekmoko sugalvoto prievartinio 25 proc. terminalo dujų pardavimo mūsų įmonėms. Tokia prievarta pirmiausia būtų peilis po kaklu „Achemos“ įmonei.

Ar mes galime nuomoti mažesnį ir pigesnį laivą-saugyklą? Sunku pasakyti, kol esamo projekto sutartis yra slapta ir nepasiekiama.

- Europos Komisija jau beveik atvirai Lietuvai pasakė, kad vietoj mūsų prašomų 770 mln. eurų (apie 2,65 mlrd. litų) Ignalinos atominei elektrinei uždaryti suteiks vos 210 mln. eurų (apie 724 mln. litų) paramą, tad kur paimsime trūkumą - net 560 mln. eurų (apie 1,93 mlrd. litų)? Skolinsimės?

- Mano žiniomis, dabar Briuselyje vykstančiame ES vadovų susirinkime šį klausimą turėtų kelti prezidentė D.Grybauskaitė (plačiau apie tai skaitykite 8p.). Bent jau taip ji pati sakė. Tačiau jeigu ES mums neskirs prašomos sumos, privalėsime papildomų ir žiauriai didelių pinigų ieškoti patys.

Pradėjęs dirti premjeru ypač dėmesingai domėsiuosi šiuo klausimu, teks aiškintis, kodėl, nevykdydami IAE uždarymo projektų, mes švaistėme pinigus naujos AE statyboms. Šie dalykai man jau primena nusikalstamą veiklą.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"