Ne tik gelbės, bet ir baus

Klaipėdos miesto skęstančiųjų gelbėjimo tarnyba ateinančiais metais žada poilsiautojams daugiau informacijos ir griežtesnę tvarką.

Klaipėdos miesto tarybos Finansų ir ekonomikos komitetas vakar pritarė Klaipėdos miesto skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos
parengtam 2009-2010 metų darbo pagerinimo planui. Planą pristatė Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda. Plane - devyni punktai. Uostamiesčio skęstančiųjų gelbėjimo tarnyba įsipareigojo įgyvendinti priemones, numatytas tarnybos veiklos vidaus ataskaitoje, bei Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimus pašalinti pažeidimus.

Be to, iki ateinančio vasaros sezono numatoma įrengti gelbėtojams stebėjimo bokštelius, o už paplūdimio ribų pastatyti informacinius stendus, kad šiose vietose gelbėtojai nebudi. Taip pat norima pateikti papildomos informacijos apie vėliavų reikšmes, pratęsti radiofikacinę liniją nuo pirmosios Melnragės paplūdimio iki molo, kad garsinę informaciją girdėtų ir šioje zonoje esantys poilsiautojai.

"Tik tada, kai bus daug ir aiškios informacijos apie taisykles paplūdimyje, bus galima bausti už jų pažeidimus", - įsitikinęs Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos viršininkas Virginijus Urbonas.

Klaipėdos gelbėtojai jau kitais metais norėtų gauti licenciją patys vesti gelbėtojų kvalifikacijos kėlimo kursus. Taip pat siekiama ir glaudesnio bendradarbiavimo su policija, kad patruliai padėtų prižiūrėti tvarką paplūdimiuose ir, esant reikalui, surašytų pažeidimų protokolus.

Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininko Alfonso Bargailos nuomone, gelbėtojai turėtų inicijuoti įstatymo pataisą ir patys prisiimti funkciją bausti poilsiautojus, nepaisančius paplūdimio taisyklių.

Komiteto narė Judita Simonavičiūtė pastebėjo, jog būtų tikslinga labiau lokalizuoti Klaipėdos paplūdimius, stiprinant gelbėjimo tarnybos darbą tose pajūrio vietose, kuriose būna daugiausiai žmonių, ir atleidžiant nuo atsakomybės ne paplūdimio zonose.

Šiuo metu Klaipėdos miesto skęstančiųjų gelbėjimo tarnyba yra atsakinga už 8 km ilgio pajūrio ruožą. Tarnyboje vasaros metu dirba 25 etatiniai darbuotojai, šaltuoju sezonu - 19 darbuotojų.

V. Urbonas nemano, jog etatų yra per daug, nes darbuotojams esą mokama tik 690 litų alga, o aptarnauti tenka apie 9 tūkstančius žmonių per sezoną. Be to, per pastaruosius metus tarnybai priskirtas 1,5 milijono vertės papildomas turtas, tačiau neskirta papildomų etatų jam prižiūrėti (pavyzdžiui, Melnragės tualetui prižiūrėti tarnyba neturi net santechniko etato). Vis dėlto iki ateinančio sezono pradžios tarnyba įsipareigojo peržiūrėti ir patikslinti etatus bei įstatus.

Pagal šiuo metu veikiančius įstatus tarnyba gali užsidirbti lėšų iš papildomos veiklos, pavyzdžiui, vandens pramogų, tačiau galimybės ją vykdyti, anot V. Urbono, yra ribotos, nes trūksta infrastruktūros.

"Tik neseniai Melnragėje atsirado galimybė nuleisti į vandenį laivus. Apie kokias vandens pramogas galima kalbėti?" - savo argumentus dėstė Klaipėdos miesto skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos viršininkas.

Šiais metais tarnyba papildomai užsidirbo 60 tūkstančių litų.

Jurga PETRONYTĖ