Naujienų sausio 25 d. dienraščiuose apžvalga

Visi savivaldos rinkimuose dalyvaujantys kandidatai pirmadienį iki dienos pabaigos Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ir savivaldybių rinkimų komisijoms turėjo pateikti pareiškinius dokumentus. Kautis dėl daugiau nei 1 500 kėdžių savivaldybių tarybose ketina 23 partijų atstovai ir 519 nepriklausomų kandidatų. Galimybė kovoti dėl tarybos nario mandato partijoms nepriklausantiems kandidatams - pagrindinė netrukus vyksiančių savivaldos rinkimų naujovė. Iš daugiau nei 500 nepriklausomų kandidatų daugiausia jų taikosi į Vilniaus, Kauno ir Mažeikių savivaldybes. Tik devyniose savivaldybėse iš 60 neišsikėlė nė vienas nepriklausomas kandidatas. Nepartiniai kandidatai - ne vienintelė ateinančių savivaldos rinkimų naujovė. Šiemet pirmą kartą gyventojams bus įteikti ne rinkėjo pažymėjimai, bet juos pakeisiančios rinkėjo kortelės. Jos bus įteikiamos tik rinkėjui ar jo šeimos nariui. Kaimynams šių kortelių palikti nebebus galima. Gyventojai savo rinkimų apylinkėse galės balsuoti ir be kortelės, bet ją būtinai privalės turėti balsuojantieji iš anksto. LIETUVOS ŽINIOS

Sukūręs griežtą įsakymą dėl lėšų taupymo, jau kitą dieną Užsienio reikalų ministerijos kancleris Kęstutis Jankauskas beveik savaitei išvyko paviešėti į Madridą. "Nedidinti, palyginti su 2010 metais, reprezentacinėms reikmėms skirtų lėšų, nedidinti 2009 metais 50 proc. sumažintų tarnybinių mobiliųjų telefonų pokalbių limitų ministerijos ir diplomatinių atstovybių darbuotojams. Darbuotojai privalo atlyginti išlaidas už pokalbius tarnybiniais telefonais, viršijančius numatytus limitus ir pokalbių trukmę", - tokį įsakymą su griežtais reikalavimais ir už jų nevykdymą gresiančiais nemalonumais praėjusią savaitę pasirašė K. Jankauskas. Tačiau, atrodo, taupymas paties ministerijos kanclerio neliečia. Pasirašęs šį dokumentą jis išvyko į Ispaniją. Beje, be kitų griežtų reikalavimų taupyti, kanclerio pasirašytame įsakyme nurodyta: "Rekomenduojama dalyvauti tiktai tuose užsienio valstybėse vykstančiuose renginiuose, į kurių programas įtraukti ministerijos atstovų pranešimai ar pasisakymai". Bet šios K. Jankausko komandiruotės darbotvarkėje nebuvo jokių renginių, kuriuose būtų numatytas koks nors jo pranešimas. "Kancleris taupo žodžiais". LIETUVOS RYTAS

Vyriausybė nutarė skirti 5 mln. litų su kontrabanda kovojantiems pareigūnams skatinti. Mokytojams, gydytojams, ugniagesiams, vairuotojams ir kitų specialybių darbuotojams už gerą darbą mokami tik atlyginimai. Skatinimo jiems Vyriausybė nenumato. Nacionalinio profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vytautas Bakas, paklaustas, kiek naudos duos sprendimas papirkinėti pareigūnus už tai, kad jie ne dirbtų, o tarnautų, atsakė, jog greta tų penkių milijonų reikia neatidėliotinai imtis dar mažiausiai dviejų priemonių: "Visų pirma pareigūnams, gaudantiems kontrabandininkus, reikia garantuoti asmeninį saugumą. Kalvarijos pareigūnų istorija atskleidė, kad politikai ir aukščiausio lygio policijos vadovai, prokuratūra neskuba padėti pareigūnams, kai jie užčiuopia kontrabandos veikėjų galimas sąsajas su aukštais teisėtvarkos pareigūnais. Kontrabandos neįmanoma tirti efektyviai, jeigu ryšiai veda į teisėsaugą". RESPUBLIKA

"Pareigūnų skatinimas yra viena iš priemonių tikslui "iš šešėlio ištraukti milijardą litų" pasiekti. Keičiama tvarka, nes anksčiau nutarimas buvo gerokai siauresnis ir jis neveikė, nes nebuvo tam pinigų skirta. Dabar yra 5 mln. litų. Mes aiškiai apibrėžiame, kam tie pinigai skiriami. Bandoma nustatyti kriterijus, kad ne kiekvienas ateitų su prašymu, kad kiekvienam darbuotojui duotų po 50 litų, bet kad būtų skatinama už konkrečius reikšmingus darbus kovojant su "šešėliu" ir kontrabanda", - pirmadienį sakė Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis. Šešių tarnybų - muitinės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, policijos, prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo ir Specialiųjų tyrimų tarnybų pareigūnams skatinti bus skiriama 5 mln. litų. Tiesa, pasak V. Bako, jam "susidaro toks įspūdis, kad visiškai realu, jog tai yra dar viena viešųjų ryšių akcija, kuri nieko nekainuos". "Šešėlyje už darbą bus ne tik algos". RESPUBLIKA

Skirtingai nei visi kiti šalies gyventojai, privalantys reguliariai tikrintis sveikatą, politikai to daryti neturi. Anot Darbo medicinos klinikos atstovų, nei buvusio sveikatos apsaugos ministro Raimundo Aleknos 2000 m. įsakyme, nei kito ministro Algio Čapliko 2009 m. įsakyme nėra nė žodžio apie tai, kad sveikatą privalomai turi tikrintis Seimo nariai, ministrai, merai ir kiti kokias nors mokamas pareigas einantys politikai. Kasmet tikrintis sveikatą privalantiems gyventojams dėl tokios valdžios įbruktos prievolės tenka atsiprašinėti iš darbo, gaišti prie gydytojo kabineto durų, arba mokėti už dažnai tik formalų antspaudą kiekvienam dirbančiam privalomoje Asmens medicininėje kortelėje. Pagaliau pripažinusi, kad sveikatos patikra gyventojams yra nepatogi, Vyriausybė pirmadienį pranešė iš esmės neprieštaraujanti įvesti apmokamą laisvadienį sveikatai pasitikrinti. Šis klausimas bus sprendžiamas kitą savaitę. Tačiau kada politikai bus prilyginti paprastiems piliečiams ir taip pat turės privalomai tikrintis sveikatą, Vyriausybė nepranešė. "Sveiki kaip ropės". VAKARO ŽINIOS

TEISĖTVARKA

Buvęs "Žalgirio" akcininkas ir rėmėjas "Snoras" siekia iš krepšinio klubo atgauti į jį investuotus pinigus ir iki šiol skaičiuoja palūkanas bei delspinigius. Ar teismas tam pritars?.. Kauno "Žalgiris" į teismą kreipėsi, nes itin sunkiu komandai metu akcininkas ir generalinis rėmėjas "Snoras" ne tik paliko klubą likimo valiai, bet ir pasinaudojo jo apgailėtina finansine padėtimi. "Žalgiris" Kauno apygardos teismo prašo, kad prieš ketverius metus pasirašyta, vėliau nesyk papildyta kredito sutartimi gautos lėšos būtų pripažintos kaip parama. Taip krepšinio klubas galėtų atsikratyti 3 mln. litų dydžio skolos, kurią komandai po kaklu pakabino "Snoras". Pirmadienį abiejų pusių advokatai teisme tarė po paskutinį žodį. Teismas verdiktą paskelbs po dviejų savaičių. "Snoras" pelnėsi iš "Žalgirio". KAUNO DIENA

Į organizuotą nusikalstamą grupę savo artimuosius subūręs ir jai vadovavęs 38 metų Darius Lukšas, Šiaulių apygardos teismo sprendimu, laisvę prarado ketveriems metams. Teismas pripažino, kad nusikalstamos veikos - neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis - alkoholio falsifikatu - iniciatorius ir vadovas yra D. Lukšas. Kiti į organizuotą grupę susitelkę giminaičiai - vykdytojai. Be to, D. Lukšas pripažintas kaltu ir dėl dokumentų klastojimo. Todėl Šiaulių apygardos teismas realią ketverių metų laisvės atėmimo bausmę skyrė tik D. Lukšui. Jo sutuoktinė Aneda Lukšienė atsipirko 13 tūkst. litų bauda, D. Lukšo broliui Arūnui Lukšui skirta 18 200 litų bauda. 19-metis A. Lukšo sūnus Artūras atsipirko 14 300 litų bauda. Lukšų tetai 60-metei Vidutei Baldinienei teismas skyrė 11 700 litų baudą. Nusikalstamą verslą sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai atskleidė 2009 metų birželio 16-ąją, kai D. Lukšo išsinuomotoje sodyboje Reivyčių kaime, Mažeikių rajone rasta ir paimta alkoholinių produktų gamybai reikalingų medžiagų bei priemonių. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. Lukšas liko suimtas. "Nusikalstamas šeimos verslas sužlugo". ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Pirmadienį Kaune auksinio tualeto bylos posėdis virto dviejų buvusių bendražygių žodine dvikova. Buvęs savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romualdas Rabačius buvusį administracijos direktorių, o dabar mero patarėją Vygantą Gudėną apkaltino melu. "Jūs prieš teismą prisiekėte, kad sakysite tik tiesą, o ką dabar sakote?" - pratrūko R. Rabačius. Jis nesusilaikė, kai parodymus duodamas V. Gudėnas teismui teigė, jog pats nei statybos darbų viešuosiuose pirkimuose, nei statybose nedalyvavo - esą viskas buvo atiduota į jo pavaduotojo R. Rabačiaus rankas. Visi teisiamieji kaltę neigia. Dalies jų teigimu, tikrųjų kaltininkų reikia ieškoti aukščiausiuose Kauno savivaldybės valdžios sluoksniuose. Šiuo metu teisiamųjų suole sėdi esami ir buvę 8 tarnautojai, vienas politikas ir trys tualetą stačiusios statybų bendrovės "TK sprendimai" darbuotojai. "Tualeto byla: kaltę verčia vieni kitiems". KAUNO DIENA

Pirmadienį Vilniaus apygardos teismas prisilietė prie vadinamosios mailiaus bylos (dėl bandymo pasisavinti 22,5 mln. litų ES paramos), nuo kurios šiurpsta ne vieno Lietuvą valdančio politiko kūnas. Svarstytas ir patenkintas buvusio Lietuvos taupomojo banko vadovo, Lietuvos ambasadoriaus Kazachstane Romualdo Visokavičiaus skundas, kad praėjusių Kūčių išvakarėse krata jo namuose buvo atlikta pažeidžiant įstatymus. Tačiau paskui tokį teismo sprendimą velkasi keistų pažinčių ir bendro darbo šleifas... Nors krata R.Visokavičiaus namuose pripažinta neteisėta, ją atliekant surastiems baldams, kaip manoma, gautiems kaip kyšis, tebetaikomas areštas. R. Visokavičius į teisėsaugos akiratį pakliuvo, kai praėjusiais metais lankėsi pas žemės ūkio ministrą Kazį Starkevičių dėl milijoninės ES paramos neva žuvų mailių norintiems auginti verslininkams. Teisėsaugos pareigūnai turi įtarimų, kad už pokalbius su ministru ir kitais asmenimis verslininkai R. Visokavičiui atsimokėjo maždaug 27 tūkst. litų vertais baldais. RESPUBLIKA

Vadinamojoje žuvų mailiaus byloje dėl pasikėsinimo užgrobti ES lėšas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba įtarimus yra pateikusi 18 asmenų. Kai kurie asmenys yra įtariami pasikėsinimu sukčiauti ir dokumentų klastojimu, kai kurie - pasikėsinimu gauti kyšį. Beje, šiemet sausio 5-ąją generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis Seimą informavo, kad įtarimai pateikti tik 10 asmenų. R. Visokavičių gina advokatas Juozas Gaudutis. R. Visokavičiui palankų sprendimą priėmė Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų teisėja Teresėlė Kazlauskienė. Kas yra kas šiame procese, rašoma šios dienos "Respublikoje". "Ir teismas davė ženklą dėl mailiaus". RESPUBLIKA

Dingusios 22 metų kaunietės Gabijos Boguševičiūtės artimieji aptiko jos užrašus. "Negalima pasitikėti žmonėmis tol, kol apie juos neišsiaiškinsi daugiau nei tau atrodo, kad reikia", - kalė sau į galvą mergina. Nežinia, įtampa, baimė. Visa tai išgyvena sausio 13-osios vakarą pradingusios Vytauto Didžiojo universiteto studentės G. Boguševičiūtės tėvai ir vyresnysis brolis Arminas. Pastarasis iškabino mieste kelis šimtus plakatų su sesers atvaizdu, surengė paieškas parasparniais, su kinologų dresuotais šunimis. Bet nei policijai, nei artimiesiems nepavyksta aptikti siūlo galo. Mįslės rakto nerasta ir tiriant iš studentės namų išvežtų kompiuterių duomenis. "Prieš dingimą - atsargumo įžadai". LIETUVOS RYTAS

KULTŪRA

Poetas Justinas Marcinkevičius, pernai gruodžio 7-ąją patyręs galvos smegenų traumą ir kaklo slankstelio lūžį, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės (VCPUL) reanimacijoje buvo gydomas net 46 paras, ir šį pirmadienį iš ligoninės atskriejo gera žinia, jog poetas stiprėja: jis buvo sąmoningas, galėjo kalbėti, todėl iš reanimacijos buvo perkeltas į neurochirurgijos skyrių. Tačiau vakarop gerą žinią pavijo kita - poetas vėl grąžintas į reanimaciją. Pasak VGPUL direktoriaus pavaduotojo medicinai T. Saladžio, Just. Marcinkevičiui vėl prijungta dirbtinio kvėpavimo aparatūra, jam atliekamos diagnostinės ir gydomosios procedūros. Poeto būklę T. Saladis apibūdino kaip sunkią. Tolesnės situacijos medikas neprognozavo - esą ji gali pasikeisti kiekvieną minutę. "Poeto sveikata - lyg ant svarstyklių". LIETUVOS ŽINIOS

Visuomenės sveikatos specialistai ragina Šiauliuose skelbti gripo epidemiją. Šiaulių visuomenės sveikatos centras suskaičiavo, kad gripu ir ūmiomis virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) praėjusią savaitę mieste jau sirgo 1 753 žmonės, o trečiąją metų savaitę sergamumas mieste padidėjo dar beveik 500 atvejų. Nors gripo epidemija skelbiama, kai gripo atvejai sudaro apie 30 proc. visų susirgusių, tačiau miesto savivaldybė, raginama Šiaulių visuomenės sveikatos centro, artimiausiu metu ketina skelbti gripo epidemiją. Šiauliuose pirmadienį savaitei jau buvo uždaryta "Rasos" pagrindinė mokykla ir "Santarvės" vidurinė mokykla. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Radviliškio ligoninėje pradėjo veikti naujas Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios diagnostikos skyrius. Raidos sutrikimų turintiems vaikams iš visos apskrities čia bus teikiama kompleksinė pagalba. Naujajame skyriuje raidos sutrikimų turinčius vaikus priiminės psichologas, vaikų raidos specialistas gydytojas, taip pat logopedas, vaikų kineziterapeutas, socialinis darbuotojas. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Grafų Tyzenhauzų rūmuose įsikūręs Rokiškio krašto muziejus garsėja milžiniškomis patalpomis, gausiais eksponatais, o muziejaus direktorė Nijolė Šniokienė ir darbuotojos kartais pasitikti žiūrovų ateina lyg šio dvaro rūmų vaiduokliai - šlamančios šilkais, pasipuošusios senovinėmis sukniomis, skrybėlėtos ir pirštinėtos. Jos lankytojams dvaro rūmus aprodo priklausomai nuo metų laiko: vieni pakliūva į laukų arimo darbus, kiti stebi sėją, plaukiančius linus ar linarautį, treti - javapjūtę, kūlimą, grūdų malimą. Muziejuje kepama duona, spaudžiami sūriai, mušamas sviestas. Rudenį, kai lauko darbų nebėra, dvaro pagalbiniuose pastatuose taukši audimo staklės, sukasi verpimo ratelis, prie žaizdro pluša kalvis. Žiūrovams istorija pateikiama ne tik stenduose ar sustingusių eksponatų pavidalu, bet ir gyvai. Už tokį darbo stilių ir unikalias mokomąsias programas, kaip jau rašyta, Rokiškio krašto muziejus apdovanotas Kultūros ministerijos premija. Plačiau apie šį muziejų ir jo kūrybiškas darbuotojas - "Prie grafienių apdarų tinka ir poniški kaprizai". PANEVĖŽIO RYTAS

ENERGETIKA

Milžiniškos šildymo sąskaitos už gruodžio mėnesį atėmė amą ne vienam. Už šildymą reikia pakloti kone visą pensiją ar minimalų atlyginimą. Ant menčių guldomi net vadinamieji vidutiniokai. Šiauliuose vidutinės sąskaitos siekia 300-400 litų, o yra kas moka ir 700 litų už dviejų kambarių buto šildymą. Kur ta riba šildymo mokesčiams didinti? O gal atėjo laikas sąskaitas pateikti visų lygių valdžioms - nuo savivaldybių iki Vyriausybės ir Seimo? Šiandien premjeras šaukia Vyriausybės pasitarimą. Bet kažkodėl tik dėl "Vilniaus energijos" pateiktų sąskaitų gyventojams. Lyg Šiauliuose ar kur kitur tos sąskaitos nebūtų išaugusios kone dvigubai, palyginti su lapkričio mėnesiu. Premjeras pirmiausia žmonėms turėtų atsakyti, ką padarė, kad Lietuvai nereikėtų brangiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių mokėti už dujas? Ką darys su daugiabučių renovavimu? Toliau varys "nesusipratėlius" į bankus imti paskolų renovacijoms? O gal imsis siūlomo sienų ir stogų nacionalizavimo? Prievartos, kuri galutinai suvarys skurdžius į ožio ragą. Kol kas tik šilumos tiekėjai bene pirmą kartą pajuto žmones privarę iki ribos. "Šiaulių energija" net paprašė būti "supratingiems". Bet supratingiems šiandien būti sunku. "Šildymo sąskaitomis peržengta riba". ŠIAULIŲ KRAŠTAS

PREKYBA

Daržovių kainoms kylant į naujas aukštumas, Seime atsirado siūlymų mažinti joms, o kartu - ir ekologiniams produktams, taikomą pridėtinės vertės mokestį (PVM). Lietuvos daržovių augintojų nuomone, tai didelę dalį verslo ištrauktų iš šešėlio. Daržovių kainos kyla žiauriai. Pavyzdžiui, fasuotų bulvių kilogramas savaitgalį jau kainavo 2,49 lito (prieš savaitę - apie 1,75 lito). Už fasuotų plautų morkų kilogramą šeštadienį sostinės prekybos centruose teko mokėti apie 1,8 lito. Paprastos bulvės jau beveik prisivijo ekologiškas, kurių kilogramas Vilniuje esančioje bendrovės "Ekologiški produktai" parduotuvėje kainuoja 3 litus. Jeigu šioms ir panašioms prekėms būtų taikomas bent jau ES šalių PVM vidurkis (apie 7 proc.), jos atpigtų maždaug šeštadaliu. Šiuo metu PVM lengvatų vaisiams, daržovėms, sertifikuotiems ekologiškiems ir išskirtinės kokybės maisto produktams nėra, mokesčio tarifas standartinis - 21 proc. Seime siūloma nuo 2012-ųjų sumažintą 9 proc. tarifą taikyti daržovėms, uogoms, sertifikuotiems ekologiškiems ir išskirtinės kokybės maisto produktams. Tiesa, tam priešinasi Finansų ministerija. "Kainų šuolis privertė prabilti apie lengvatą". LIETUVOS RYTAS

Trims mažmeninės prekybos tinklams priklausančios parduotuvės, veikiančios Kauno "Akropolyje", pirmadienį durų neatvėrė. Prekybininkai streikuoja tikėdamiesi susitarti dėl palankesnių patalpų nuomos kainų. Tinklams "Lėvuo", "Ermitana" ir "Danbalt International" priklausančios parduotuvės, veikiančios Kauno "Akropolyje", pirmadienį nedirbo. Pasak Kauno "Akropolio" valdytojams atstovaujančios įmonės "Newsec Baltics Property Management" direktoriaus Sigito Jautakio, kelių valdytojų parduotuvės buvo neatidarytos, tačiau iki šiol nesulaukta jokių oficialių pranešimų iš nedirbančių valdytojų. Vokietijos fondui "Deka Immobilien GmbH" priklausančio Kauno "Akropolio" nuomininkai streikuoja ne pirmą kartą. Praėjusiais metais tokiu būdu dėl žemesnių nuomos kainų bandė susitarti kelių tinklų atstovai. "Streikas "Akropolyje". KAUNO DIENA

RŪPYBA

Kol Vyriausybė kantriai laukia darbo grupės siūlymų, kaip gelbėti į skolų liūną grimztančią "Sodrą", Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pateikė savo viziją, kokia turi būti Lietuvos pensijų sistema. Tačiau nė nepradėta svarstyti vizija jau sukiršino valdančiuosius. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Rimanto Jono Dagio teigimu, reforma turi padaryti socialinio draudimo sistemą finansiškai tvarią ir užtikrinti solidarumo principo įgyvendinimą. Projekto rengėjai siekia nustatyti stipresnį įmokų ir išmokų ryšį, siūlydami pakeisti socialinio draudimo senatvės pensijos skaičiavimą, galimai pereinant prie virtualių sąskaitų sistemos. R. Dagio teigimu, tuo pat metu siūlymus pensijų sistemos reformai rengianti Vyriausybės darbo grupė, kuri darbą turi baigti iki vasario 1 d., linksta prie vadinamosios taškų sistemos. Galutinį tašką dėl to padės Seimas. RESPUBLIKA

Pertvarkos gaires politikai ketina svarstyti Seimo pavasario sesijoje. Tikimasi, kad jas patvirtinus Vyriausybė parengs reikalingus teisės aktų pakeitimus. Nors konkrečių sprendimų dar nėra, lėšas reformai - daugiau nei 350 tūkst. litų iš Rezervo fondo - Ministrų kabinetas ketina skirti jau trečiadienio posėdyje. Vilniaus universiteto profesoriaus, ekonomikos daktaro Romo Lazutkos nuomone, numatomi pakeitimai "Sodros" problemų neišspręs. RESPUBLIKA

Pavyzdžiui, pasak jo, siūloma bazinę pensiją mokėti ne visiems, o tik tiems, kurių "Sodros" pensija bus labai maža: "Tokia sistema kuria vadinamuosius skurdo spąstus, kokie jau yra Lietuvoje su socialinėmis pašalpomis: kai, žmogui, gaunančiam socialinę pašalpą, uždirbus litą, prarandama 90 centų socialinės pašalpos. Taip gali atsitikti su "Sodros" pensija. Bazinė pensija bus pridėta tik tam, kurio "Sodros" pensija bus maža. Koks motyvas tuomet mokėti "Sodrai" įmokas? Jeigu dalį algos gausi vokelyje, "Sodros" pensija bus nedidelė, tuomet valstybė pridės bazinę pensiją. Jeigu būsi sąžiningas, "Sodros" pensija bus pakankama - bazinės pensijos nepridės. Tokia kryptis - šešėlinės ekonomikos palaikymas". R. Lazutkos teigimu, "paprasčiausia susieti pensijų dydžio kitimą su vidutiniu mėnesiniu atlyginimu ir infliacija - įstatymu Vyriausybė turėtų būti įpareigota laikytis tos tvarkos, kaip daroma daugelyje valstybių". "Nesutariama, kaip gelbėti pensijas". RESPUBLIKA

STATYBA

Vyriausybė sugalvojo dar mažiausiai tris būdus, kaip gyventojus suvilioti prasiskolinti bankams ir renovuoti savo daugiabučius. Šįkart naujų aukų bus ieškoma gudrumu: pažadais suteikti įvairių smulkių nemokamų ar pusiau nemokamų paslaugų. Vyriausybė trečiadienį tikriausiai pritars naujai daugiabučių namų renovavimo programos vykdymo tvarkai. Pasak projekto autorės, Aplinkos ministerijos Būsto skyriaus vedėjos Elvyros Radavičienės, įsigaliojus naujai tvarkai, valstybė kompensuos 100 proc. daugiabučių renovavimo projektavimo išlaidų. Tiesa, tik iki 2014-ųjų pradžios - "tam, kad renovacija įsisuktų". Šiuo metu dengiama tik pusė projektavimo išlaidų. Kita naujovė - valstybė žada kompensuoti ir projekto įgyvendinimo administravimo išlaidas, bet ne šimtu procentų, o 35 centus už kvadratinį metrą būsto ploto. Trečia naujovė - renovavimo programoje dalyvauti bei valstybės kompensacijų tikėtis galės ne tik butų, bet ir kitų daugiabučiuose esančių patalpų savininkai. VAKARO ŽINIOS

Aplinkos ministerijos atstovė nė neslepia, kad visi šie smulkūs pagerinimai sugalvoti tam, kad kuo daugiau žmonių susiviliotų renovacija. Tačiau nepaisant šitų gudrybių, daugiabučių renovacija beveik nejuda iš vietos. Pasak E. Radavičienės, nuo 2005-ųjų, kai startavo programa, renovacija baigta vos 357-iuose daugiabučiuose, iš jų 78-uose užbaigta pernai. Šiuo metu vykdomi dar 122 projektai. Tiesa, anot Aplinkos ministerijos atstovės, vykdomi tik santykinai, mat paprastai žiemą statybų darbai nevyksta. "Į renovacijos spąstus Vyriausybė vilios gudrumu". VAKARO ŽINIOS

Jau dveji metai - nuo 2009-ųjų sausio 1-osios - piliečiams ir įmonėms per prievartą įsiūlomi pastatų energetinio naudingumo sertifikatai. Jų privaloma tvarka reikalaujama, jei būstas statomas, renovuojamas, parduodamas ar išnuomojamas. Nors į pastatų sertifikavimą jau sukišta dešimtys, o gal net ir šimtai tūkstančių litų, net jo reglamentus kūrusi Aplinkos ministerija (AM) šiandien aiškiai negali pasakyti, ar sertifikatai jų užsakovams galėjo duoti ar davė nors mažiausios naudos. Tačiau kadaise naujai įvedamas pastatų sertifikavimas dalies AM valdininkų buvo aršiai ginamas. Tarkim, pataisas rengusio AM Statybos ir būsto departamento direktorė Edita Meškauskienė aiškino, kad papildomą mokestį įvesti buvo privaloma, nes tai įpareigojo Briuselio direktyva. Šiandien aišku, kad pastatų energetinio naudingumo sertifikatai naudingi tiktai tiems žmonėms, kurie pastatus sertifikuoja. "Respublikos" duomenimis, šiandien tokių specialistų yra apie pustrečio šimto. RESPUBLIKA

Sunkiausia pateisinti būtinybę sertifikuoti parduodamus arba nuomojamus butus. Naujasis jų savininkas ar nuomininkas apie energetinį butų naudingumą gali spręsti iš šildymo sąskaitų, išrašomų tam ar kitam butui. Tačiau šalia jų kažkodėl dar reikalingas ir sertifikatas, atimantis iš žmogaus galybę laiko ir pinigų. Per dvejus metus sertifikavimo tarifai išaugo. Šiandien už patalpas, kurių plotas siekia iki 100 kvadratinių metrų, prašoma iki 2,2 lito už kvadratinį metrą, jei per 100 kvadratinių metrų - iki 4 litų. Todėl didesnio buto sertifikavimas gali kainuoti 400 ir daugiau litų. Pasak Statybos produkcijos ir sertifikavimo centre (SPSC) ekspertės Vidos Karlaitės, nuo 2009-ųjų pradžios visoje Lietuvoje buvo sertifikuoti 4 203 pastatai. Tai dešimtys, o gal net ir šimtai tūkstančių litų įstatymais garantuoto uždarbio sertifikuotojams. "Pinigus iš oro daro sertifikatais". RESPUBLIKA

TRANSPORTAS

Kur geriausia plauti pinigus, kad neliktų jokių pėdsakų? Atrodo, kad viena patikimiausių vietų kelerius metus buvo Klaipėdos valstybinis jūrų uostas. Nors jau aišku, kad jo dugne dingo mažiausiai 40 milijonų litų, kaltų niekaip nerandama. Bendrovei "Klaipėdos hidrotechnika", kurią globojo ankstesni Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovai, pinigai seikėti rieškutėmis, nors jos pasiūlytos darbų kainos neretai buvo laužtos iš piršto. Tai galutinai paaiškėjo šį mėnesį, kai naują uosto dugno gilinimo darbų konkursą laimėjo įmonė, pasiūliusi mažiausią iškasto kubinio metro kainą - apie 17 litų. Tuo tarpu prieš daugiau nei trejus metus su konkursą laimėjusia bendrove "Klaipėdos hidrotechnika" sutartį pasirašęs tuometis uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas už tokius pat darbus įsipareigojo mokėti nuo 64 iki 73 litų. LIETUVOS RYTAS

Klaipėdos jūrų uosto direkcijai pradėjęs vadovauti Eugenijus Gentvilas pakraupo sužinojęs, kad taip brangiai buvo mokama už dugno gilinimą: "Tokių didelių kainų nebuvo nė viename Šiaurės Europos uoste". Galiausiai vidutinė kubinio metro iškasimo kaina pakilo iki Europos uostuose neregėtų aukštumų - 97 litų. Tačiau netgi ir už tokią kainą "Klaipėdos hidrotechnika" nebaigė darbų. Pasidomėjus keisto konkurso aplinkybėmis, išaiškėjo įtarimą keliančių faktų. Apie iššvaistytas valstybės įmonės lėšas uosto direkcijos vadovas 2009 metų gruodį pranešė Klaipėdos apygardos prokuratūrai. Tačiau pernai sausio pradžioje pradėtas ikiteisminis tyrimas tęsiasi iki šiol, o įtarimų nepareikšta niekam. Buvęs uosto vadovas S. Dobilinskas iki šiol nėra apklaustas. "Dešimtys milijonų litų dingo uosto dugne". LIETUVOS RYTAS

Susisiekimo ministerija palaimino AB "Smiltynės perkėla" ambicijas įsigyti greitaeigį keltą ir jau kitąmet atidaryti reguliarų maršrutą iš Klaipėdos į Nidą. Iki šiol privataus verslo bandymai šiuo maršrutu plukdyti keleivius laivais nepasiteisino - per trumpas sezonas. AB "Smiltynės perkėla" ilgai negaišdama ketina skelbti tarptautinį konkursą greitaeigio kelto statybai ir planuoja, kad maršrutas Klaipėda-Juodkrantė-Nida bus atidarytas 2012 m. gegužę ar birželį. VERSLO ŽINIOS

ŽEMĖ

Kauniečiai sunerimę - miesto valdžia užsimojo gerokai praretinti prie Kauno pilies esantį Santakos parką. Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovų įsitikinimu, medžiai turi būti išsaugoti, valdžia privalo tartis su miestiečiais, o ne daryti sprendimus už jų nugaros. Lietuvos žaliųjų judėjimo tarybos nario kauniečio Aleksandro Kerpausko teigimu, "Kauno pilies prieigų pertvarkos projekto iniciatoriai siūlo nukasti pylimą su pėsčiųjų taku, kuris yra tarp Kauno pilies ir Neries upės - dėl to Santakos parke ketinama iškirsti net apie 160 medžių, nes neva menkaverčiai želdiniai užgoš čia planuojamą statyti paminklą". Toks masinis medžių naikinimas, anot jo, šiurpina savo mastu. O pikčiausia esą dėl to, kad Kauno pilies prieigų pertvarkymai atliekami nesitariant su visuomene. Praėjusių metų pabaigoje baigtas pirmasis Kauno pilies pertvarkymo etapas, A. Kerpausko teigimu, sukėlė didelį Kauno bendruomenės nepasitenkinimą, nes darbai buvo vykdomi be jos žinios ir pritarimo. Antrasis etapas žada daug nuostolių žaliesiems miesto plotams, o nuo visuomenės tas slepiama. "Kaunui - malkos vietoj parko". VAKARO ŽINIOS

SPORTAS

Į vyro gimtinę pasisvečiuoti atvykusi Pekino žaidynių vicečempionė Gintarė Volungevičiūtė-Šneit (Schneidt) nepraleido progos pasivaržyti Brazilijos buriavimo čempionate ir pelnė sidabro apdovanojimą. Pasak Lietuvos buriuotojų sąjungos (LBS) generalinio sekretoriaus Lino Tamkvaičio, "tai nebuvo planuotas Gintarės startas, bet vis tiek malonu, kad taip gerai pasirodė Brazilijoje". 28-erių buriuotoja gavo jachtą per vyro draugus ir olimpinėje "Laser Redial" klasėje tarp 49 dalyvių bendroje įskaitoje užėmė 2-ąją vietą. Į Lietuvą Gintarė trumpam žada grįžti kovo pradžioje ir, pasitikrinusi sveikatą, išvyks į Milaną (Italija), kur pradės rengtis Europos ir pasaulio buriavimo čempionatams. LIETUVOS RYTAS

Pirmadienį Šveicarijos sostinėje Berne prasidėjusiose Europos dailiojo čiuožimo pirmenybėse sėkmingai atrankos etapo barjerą perkopė Lietuvos atstovai Deividas Stagniūnas ir amerikietė Izabelė Tobijas (Isabella Tobias). Pasak Lietuvos čiuožimo federacijos (LČF) prezidentės Lilijos Vanagienės, ledo šokėjų pora pasirodė gerai, nors jiems ir teko startuoti pirmiesiems. "Jei jie būtų startavę ne pirmi, o su poromis, kurios pasirodė po antrojo apšilimo, rezultatas būtų buvęs geresnis. Tačiau negalime skųstis. Kadangi mūsų pora pernai Europos čempionate nedalyvavo, ji neturi reikiamo reitingo taškų skaičiaus, tad automatiškai pateko į silpniausią grupę. O čia traukiant burtus jiems atiteko pirmas numeris. Jau taip nepasisekė, kad net silpna pasidarė", - atsiduso L. Vanagienė. 25 metų lietuvio ir 19-metės amerikietės duetas surinko 65,36 taško ir atrankos etape tarp 15 porų užėmė aštuntą vietą. Ši vieta suteikė teisę D. Stagniūnui ir I. Tobijas kovoti rytoj prasidėsiančiose pagrindinėse varžybose. RESPUBLIKA

Pagrindinėse varžybose iš viso startuos 20 porų. Pasak L. Vanagienės, iš Lietuvos šokėjų aukštų vietų nesitikima. Jos teigimu, "svarbiausia, kad patekome į kitą etapą - galima sakyti, kad šokėjai jau įgyvendino jiems iškeltą tikslą". 2009 metais D. Stagniūnas su kita partnere - amerikiete Katerina Kopeli (Katherine Copely) - Europos pirmenybėse užėmė 10-ą vietą. Tais pačiais metais pasaulio pirmenybėse jie finišavo 14-oje pozicijoje ir iškovojo teisę dalyvauti Vankuverio žiemos olimpiadoje. Tačiau pora iširo, kai K. Kopeli negavo Lietuvos pilietybės ir negalėjo dalyvauti olimpinėse žaidynėse. "Svarbiausia, kad Deividas nepalūžo po tokio smūgio, sutiko ir toliau atstovauti Lietuvai. Tikiu, kad su Izabele jis gali pasiekti netgi daugiau nei su Katerina. Tiesa, tam reikės labai daug darbo ir laiko", - sakė L. Vanagienė. RESPUBLIKA

Kauno "Žalgirio" krepšininkai prieš Eurolygos šešioliktuko H grupės mačą su Pirėjo "Olympiakos" dega ryžtu. Nors žalgiriečių strategas Ilias Zouras nevengia kartoti, jog vis dar stinga laiko geriau pažinti krepšininkus ir pajusti žaidimo ritmą, graikas puikiai supranta, kad trauktis nėra kur, ir atsakomybės nesikrato. Pralaimėjus šį susitikimą, žalgiriečių šansai prasibrauti į turnyro ketvirtfinalį gerokai sumažėtų. "Pakartosiu, ką esu jau sakęs: laikas šiuo metu tikrai nėra mano sąjungininkas. Tačiau džiaugiuosi, kad vis geriau pažįstu krepšininkus, žaidėjai vis geriau supranta mane ir mano taktinius sumanymus. Žinome, ką turime dar patobulinti. Esu įsitikinęs, kad ateityje viskas bus tik geriau ir geriau", - sakė žalgiriečių treneris. "Neturime kur trauktis. Turime laimėti, - treneriui pritarė "Žalgirio" gynėjas Mantas Kalnietis, - traumuotą pirštą vis dar skauda, tačiau sukąsiu dantis ir žaisiu, - kito pasirinkimo neturiu". KAUNO DIENA

Privačios Kauno mokyklos sukilo prieš miesto politikų sprendimą 3 metus iš eilės skirti po 1 mln. litų Arvydo Sabonio krepšinio centrui. 3 mln. litų, kuriuos per tris metus A. Sabonio krepšinio mokyklai nusprendė skirti Kauno politikai, supykdė kitas privačias krepšinio mokyklas. Praėjusią savaitę, paraginti savivaldybėje apsilankiusio "Žalgirio" klubo prezidento A. Sabonio, politikai beveik vienbalsiai nutarė "Žalgirio" ekipai trejus metus iš eilės skirti po 5 mln. litų. Dar po 1 mln. litų kasmet turėtų gauti "Kauno" krepšinio klubas, kurio valdyme dalyvauja ir A. Sabonis. Privačias miesto krepšinio mokyklas papiktino nutarimas dar po 1 mln. litų kasmet atseikėti ir A. Sabonio krepšinio centrui, kuriam priklauso A. Sabonio krepšinio mokykla. Neoficialiai kalbama, kad savivaldybė, gelbėdama A. Sabonio krepšinio centrą nuo bankroto, ateityje ketina tapti jo dalininke. "Pažadėti milijonai įžiebė konfliktą". LIETUVOS RYTAS