Naujienų sausio 13 d. dienraščiuose apžvalga

Tą naktį tauta nemiegojo. Vieni budėjo prie Parlamento, televizijos, kur šiltais kūnais formavo "barikadas", kiti budėjo namie, pasirengę, jeigu reikės, šokti į pagalbą. Nesuspėjo. Net buvę šalia. Žaibu aplėkė žinia apie aukas. Jų buvo trylika, žuvusių po tankais ar nuo šūvių. Likusiems gyviems gynėjams toji žinia lyg kulka pataikė tiesiai į širdį, likusiems prie radijo, transliuojančio nakties tragedijos aidus, graužte graužėsi iki skausmo lyg tikra skeveldra. Į širdį ir į atmintį. Kaskart per sausį pasitikriname: ji vis dar ten... Trečiadienį Vilniuje, kaip ir prieš dvi dešimtis metų, vėl degė laužai. Prie Televizijos bokšto ir prie LRT. Tiktai mūsų buvo daug mažiau. Tiktai mes buvome silpnesni negu tada, stovėję priešais tankus. Kadaise prie Parlamento statėme barikadas sovietų armijai atremti, tačiau tarp mūsų ir parlamentarų prarajos nebuvo. Dabar ta praraja yra. RESPUBLIKA

Vakar prie Seimo rūmų laisvės fakelas neliepsnojo. Gal pačiai tautai iš tos galybės renginių pritrūko būtent jo. Gal jai būtų pakakę daug mažiau - vieno renginio. Iš širdies. Gal ji vėl būtų suplaukusi atlantais prie Seimo, jei kas būtų ją pavadinęs prie istorinių barikadų. Gal pabijojo, kad niekas neateis? Gal pabijojo, kad ateis? Gal pagalvojo, ko galima tikėtis, jeigu vis dėlto ateitų? Bet greičiausiai tokia mintis net nebuvo kilusi. Ne ginti juk ateitų. Pažiūrėti į akis... RESPUBLIKA

Vyriausybė trečiadienį turėjo patvirtinti vadinamąją regionų skatinimo trejų metų programą, bet sprendimą atidėjo kitai savaitei. Programai numatyta skirti 999 mln. litų. Tikslai - labai gražūs: pristatyti naujų mokyklų, prikurti darbo vietų, pasiekti, kad praraja tarp kaimiškų vietovių ir miestų pragyvenimo lygio bent kiek sumažėtų, apšiltinti daugiabučius... 2007-2010-aisiais šioms reikmėms ir kitoms regionų skatinimo priemonėms išleista dar daugiau - iš viso - 1,44 mlrd. litų, tačiau rezultatų nematyti, arba jie - atvirkštiniai. Tai kur dingo pinigai?.. "Nekomentuosiu. Kreipkitės į spaudos atstovus", - burną užsisiuvo Vidaus reikalų ministerijos Regioninės plėtros skyriaus, rengusio programas ir prižiūrėjusio jų vykdymą, vedėjas Gediminas Česonis. Tuo tarpu kaimo žmonės nepastebėjo, kad buvo apiberti pinigais. Pasak Rokiškio rajono Čedasų miestelio bibliotekininkės Dalios Kumpauskienės, bažnytkaimyje belikusi tik bibliotekėlė ir parduotuvė: "jaunimas išvažiuoja ir negrįžta, senesni žmonės miršta". Panaši padėtis daugelyje Lietuvos kaimų. Tad ko vertos milijardus litų kainuojančios Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų programos? Juk kaimai ne klesti, kaip deklaruojama, o nyksta. "Dingo milijardai, skirti kaimui". VAKARO ŽINIOS

Grupė klaipėdiečių nutarė pirmą kartą Lietuvos istorijoje uostamiestyje bei Klaipėdos rajone pasinaudoti Vietos savivaldos įstatymu suteikiama teise surengti visuotinę gyventojų apklausą aplinkosaugos klausimais. Iniciatoriams per mėnesį reikės surinkti 10 proc. uostamiesčio (14,3 tūkst.) ir rajono (4,2 tūkst.) rinkimų teisę turinčių gyventojų parašų. Jei iniciatyvinei grupei pavyktų juos surinkti, tuomet abiejų savivaldybių tarybos privalėtų paskelbti visuotinę gyventojų nuomonės apklausą miestiečiams aktualiausiais klausimais. Idėją pavykus įgyvendinti, apklausą siūloma atlikti rinkimų į savivaldybių tarybas dieną, vasario 27-ąją, apklausos biuletenius pateikiant balsavimo apylinkėse. Pasak vienos iš apklausos rengimo iniciatyvinės grupės narių klaipėdietės Virginijos Jurgilevičienės, taip bandoma diegti Europos Sąjungos šalyse, JAV, Kanadoje ir kitose demokratinėse šalyse taikomą praktiką. Jos teigimu, "apklausos rezultatai politikams bus patariamojo pobūdžio, bet jie gali turėti įtakos ir investuotojų apsisprendimui". "Bus pradėti rinkti parašai dėl gyventojų apklausų". VAKARŲ EKSPRESAS

Artėjant rinkimams rėmėjai ėmė dosniau šelpti politikus. Iš Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateiktų partijų finansinių 2010 m. paskutinio ketvirčio ataskaitų matyti, kad tuo laikotarpiu politinės organizacijos kiek pagerino savo finansinę padėtį, nes gavo gerokai daugiau aukų iš fizinių ir juridinių asmenų nei kitais tų metų ketvirčiais. Daugiausia aukų 2010 m. ketvirtą ketvirtį gavo valdančioji Liberalų ir centro sąjunga - 454 tūkst. litų. Kita valdančioji partija - Liberalų sąjūdis - ketvirtą ketvirtį gavo 313 tūkst. litų aukų. Valdančioji Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partija deklaravo surinkusi 257 tūkst. litų aukų. Finansinėmis machinacijomis įtariamą Darbo partiją, per paskutinius tris praėjusių metų mėnesius surinkusią 308 tūkst. litų, tradiciškai labiausiai parėmė šios partijos lyderio Viktoro Uspaskicho bendrovės. Opozicinei Krikščionių partijai, vadovaujamai Gedimino Vagnoriaus, pavyko surinkti 143 tūkst. litų, opozicinei Tvarkos ir teisingumo partijai - 50 tūkst. litų aukų. Tuo tarpu didžiausia opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija šį ketvirtį pasirodė finansiškai kukliai - ji deklaravo surinkusi vos 43 tūkst. litų aukų. Valstiečių liaudininkų sąjungai paaukota 98 tūkst. litų. "Partijų piniginės pilnėja". KAUNO DIENA

Svarstydami, kaip pažaboti šešėlinę ekonomiką, Seimo nariai prisiminė ir prostitutes. Pasigirdo siūlymų apmokestinti seniausios profesijos atstovių pajamas. Tik nežinia, kaip jas suskaičiuoti. Apmokestinti prostitučių pajamas vakar Seimo Biudžeto ir finansų komitete vykusioje diskusijoje pasiūlė Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė. Darbo partijai priklausančios politikės nuomone, tai padėtų sumažinti šešėlinę ekonomiką. Seimo narė piktinosi didžiuosiuose šalies miestuose klestinčia prostitucija: "Jeigu pripažįstame, kad tai verslas, reikia ieškoti būdų, kaip jį sutvarkyti, o dabar nei biudžete pinigų, nei šeimoje ramybės". Jai pritarė ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė - jos teigimu, norint apmokestinti prostitučių pajamas nebūtina legalizuoti prostitucijos: "Nieko panašaus. Visos pajamos, nesvarbu, kaip jos gaunamos - legaliai ar ne, turi būti apmokestinamos". Šios idėjos autorė L. Graužinienė negalėjo pasiūlyti, kokiais būdais būtų galima apmokestinti prostitučių pajamas: "Tam yra Vyriausybė, atsakingos institucijos, tegul galvoja". Tačiau kiek uždirba prostitutės, nežino net jas nuolat gaudantys pareigūnai. "Politikai užsimojo įlįsti ir į prostitučių kišenę". LIETUVOS RYTAS

TEISĖTVARKA

Trečiadienį kelyje Krosna-Kalvarija (Kalvarijos sav.) susidūrė krovininis automobilis "Fiat Ducato" ir lengvasis automobilis "Opel Astra", žuvo pastarojo vairuotojas 39-erių Linas Š. Kartu važiavusios 36 metų vairuotojo žmona Donata Š. ir trejų metų jų dukrelė dėl įvairių sužalojimų gydomos Marijampolės ligoninės reanimacijoje. Nelaimė įvyko keliolika minučių po 9 val., netoli posūkio į Jusevičių kaimą, kai Krosnos link krovininiu automobiliu važiavęs 26 metų Lazdijų gyventojas Mindaugas P. pamatė, kaip priešinga kryptimi važiuojantis lengvasis automobilis staiga išlėkė iš savo eismo juostos ir nevaldomas pradėjo artėti. Išvengti kaktomušos buvo neįmanoma. Prie automobilio "Opel Astra" vairo sėdėjęs Linas Š. žuvo iš karto, jam už nugaros ant galinės sėdynės buvusi Donata Š. patyrė įvairių lūžių. Mažiausiai nukentėjo taip pat ant galinės sėdynės, dešinėje pusėje sėdinti mažametė. Mergaitę tėvai vežė į Kauno medicinos universiteto klinikas - jai buvo numatyta operacija. Įtariama, kad eismo nelaimė galėjo įvykti dėl slidžios kelio dangos. Krovininio automobilio vairuotojas buvo blaivus. Kalvarijos policijos komisariate dėl avarijos pradėtas ikiteisminis tyrimas. "Slidžiame kelyje - šeimos tragedija". RESPUBLIKA

Vilniaus policijos pareigūnai įtaria, kad pradėjo veikti nauja telefoninių sukčių grupuotė. Manoma, kad lengvatinių ieško kaliniai ir laisvėje esantys jų bendrininkai. Antradienį vidurdienį nuo sukčių nukentėjo Antakalnyje gyvenanti 82 metų moteris. Pensininkei B. B. telefonu paskambinęs nepažįstamas vyras pranešė apie į bėdą pakliuvusį anūką, ir sukčiaus įkalbėta pensininkė atėjusiam vyriškiui atidavė visas savo santaupas - 20 tūkst. litų ir 2 750 JAV dolerių (apie 7 200 litų). Šią savaitę Vilniuje taip nukentėjo jau antra pensininkė. Prieš kelias dienas sukčiai apgavo J. Basanavičiaus gatvėje gyvenančią 78 metų moterį, taip pat pranešę apie giminaičio "bėdą". Iš pensininkės jie išviliojo 1 000 litų. Pasak pareigūnų, pastaruoju metu sukčiai tapo atsargesni - jie pakeitė taktiką ir stengiasi kuo ilgiau kalbėti telefonu - neretai tol, kol į patiklaus žmogaus duris paskambina bendrininkas. "Sukčiams atidavė ir litus, ir dolerius". LIETUVOS RYTAS

Klaipėdoje, regis, įsigali naujas plėšikavimo būdas, kai nusikaltėliai aukos laukia prie jos pačios buto durų. Pietinėje uostamiesčio dalyje įvykdyti ne mažiau kaip du tokie apiplėšimai. Pirmadienio popietę Naujakiemio gatvės name užpultas, sumuštas ir pinigų neteko 1947 m. gimęs vyras. Nusikaltėliai jo laukė laiptinėje ir užpuolė iš už nugaros, todėl žmogus negalėjo apibūdinti plėšikų, taip pat negalėjo pasakyti, kiek jų buvo. Savaitgalį panašiai nukentėjo Laukininkų gatvės gyventojas. Vėlų vakarą vyras rakino savo buto duris, kai užpuolikai jį pradėjo smaugti. Klaipėdietis buvo netekęs sąmonės, o atsipeikėjęs pasigedo ne tik kišenėse, bet ir namuose turėtų daiktų, vertinamų, jo teigimu, 710 litų. Kol kas Klaipėdos 2-ojo policijos komisariato pareigūnai, tiriantys šiuos įvykius, negali atsakyti į klausimą, ar tai tų pačių, ar skirtingų plėšikų darbas. "Aukų tyko laiptinėse". KLAIPĖDA

Tauragėje plėšiko auka tapo vienas namuose likęs paauglys, įsileidęs į butą nepažįstamą jaunuolį. Į Dainavos gatvėje esančio buto duris niekdarys paskambino antradienį apie 16.30 val. Buto šeimininkų namuose tuo metu nebuvo. Vos jų trylikametis sūnus atvėrė duris, į butą įsiveržė kaukėtas jaunuolis - jis pagrasino berniukui peiliu, ir puolė naršyti po butą. Pasičiupęs bute rastus du mobiliuosius telefonus ir 150 litų, nusikaltėlis išsinešdino. Vaikas tuoj pat paskambino motinai, o ši kreipėsi į policiją. Berniukas nusikaltimo metu nebuvo sužalotas, atsipirko tik išgąsčiu. Jis aiškina duris atvėręs, nes pamanęs, kad į svečius atėjo draugas. Dėl plėšimo ikiteisminį tyrimą pradėję Tauragės rajono policijos pareigūnai trečiadienį priešpiet įtariamojo dar nebuvo radę. Nukentėjusios šeimos patirti nuostoliai tikslinami. "Tauragiškis paauglys į namus įsileido plėšiką". RESPUBLIKA

Tiriant mįslingą Kauno apygardos teismo pirmininko įsūnio žūtį, jau gauti pirmieji ekspertų atsakymai. Po jų bylą iš Kauno teisėsaugininkų savo žinion perėmė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo valdyba. Gautas atsakymas, jog savo žūties valandą Kauno apygardos teismo pirmininko Alberto Milinio įsūnis Vaidas buvo blaivus, sustiprino versiją, kad jis galėjo būti nužudytas. Kalbėdami apie galimą nelaimingą atsitikimą, teisėsaugininkai buvo linkę neatmesti prielaidos, kad tai įvyko neatsargiai elgiantis su ginklu, ir vylėsi, kad tai patvirtins ekspertizė. Tiesa, kai kas šią prielaidą jau iš pradžių vertino skeptiškai: "Ar būdamas blaivus žmogus gali persišauti galvą ir įsidėti ginklą į kišenę?" Būtent velionio, sustingusio vairuotojo sėdynėje, kišenėje tą gruodžio 11-osios vidurdienį buvo aptiktas jam savigynai išduotas pistoletas "Sig Sauer" su tuščia dėtuve. Salone mėtėsi tūtelės. Daugiausia įtarimų kelia atkampi vieta, kurioje buvo aptiktas V. Milinio "Subaru". Kaip jau buvo rašyta, V. Milinis, kuriam vasario 7-ąją būtų sukakę 25-eri, dingo gruodžio 3 dieną, savo automobiliu išvažiavęs iš draugės namų Kaune. "Žūties paslaptį žino velionio draugai?" LIETUVOS ŽINIOS

KULTŪRA

Nacionaliniame dramos teatre Panevėžio J. Miltinio dramos teatras sausio 25-26 dienomis parodys du naujausius spektaklius. Į sostinę teatro aktoriai atvažiuoja darbingai nusiteikę, į šalį nustūmę praėjusį rudenį kolektyvą krėtusias intrigas. Nacionaliniame dramos teatre panevėžiečiai parodys naujausią, kalėdinę, premjerą - režisieriaus Arvydo Lebeliūno pastatymą "Meilės eliksyras" pagal Piterio Šeferio pjesę "Leticija ir žolelių trauktinė". Kita sezono premjera - Sauliaus Varno spektaklis "Kai mes mirę nubusim" pagal Henriko Ibseno pjesę. Dar tik trečią mėnesį teatrui vadovaujantis Romualdas Vikšraitis tikisi, kad šis pastatymas, jau rodytas gastrolių Indijoje metu ir sulaukęs žiūrovų bei tarptautinio festivalio organizatorių pripažinimo, bus palankiai sutiktas ir sostinės žiūrovų. "J. Miltinio teatras prisistatys sostinėje". RESPUBLIKA

Šiandien Kauno sporto halėje skambės Laisvės gynėjų dienai skirta 66 metų kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus nauja poetinė oratorija "Amžinoji šviesa". Kurdamas muziką šiam kūriniui kompozitorius rėmėsi ne istorine 1991 metų įvykių medžiaga, o filosofo Antano Maceinos, pasirašinėjusio poetiniu Antano Jasmanto slapyvardžiu, eilėmis. Pasak G. Kuprevičiaus, "tai nebus efektų spektaklis - nutarėme dėmesį sutelkti į poeziją, muziką ir, pasak poeto, "atgniaužtą delną pradaryti", pabūti kartu, pamąstyti apie tai, kas esame ir kaip gyvename - A. Maceinos poezija skamba aktualiai, jaudinamai - kas žino, gal bent tą valandą pagalvosime apie pareigą Tėvynei ir apie jos ateitį..." "Pakvies pabūti kartu". LIETUVOS RYTAS

ENERGETIKA

"Džiugi" žinia vairuotojams - benzino ir kitų degalų kaina, gerokai perkopusi 4 litų kartelę, gali dar kilti. "Orlen Lietuva" neslepia, kad galimi ir nauji degalų kainų rekordai. Esą dabartines kainas vis dar labiausiai veikia JAV šeštadienį įvykusi naftotiekio avarija, o ateityje degalai gali brangti dėl atsigaunančios Lietuvos ir pasaulio ekonomikos. "Kainas prognozuoti sunku, nes "Orlen Lietuva" produktų kainas nustato, atsižvelgdama į padėtį rinkoje. Viskas priklauso nuo to, ar pasaulinė ekonomika atsigaus artimiausiu metu. Jeigu ekonomika kils, tokiu atveju gali išaugti naftos produktų paklausa, o tai gali turėti įtakos naftos produktų kainoms", - dienraščiui paaiškino Aurelija Trakšelienė, "Orlen Lietuva" viešųjų ryšių direktorė. Pasak jos, naftos perdirbimo gamykla dėl degalų brangymečio tikrai nelobsta, o dideli vartotojų degalinėse mokamos kainos skirtumai įvairiose šalyse susidaro dėl skirtingų akcizo tarifų, PVM dydžio ir taikomų akcizų lengvatų biodegalams. KAUNO DIENA

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidento Luko Vosyliaus teigimu, jis nematąs pagrindo kaltinti Mažeikių gamyklą piktnaudžiavimu savos rinkos padėtimi. Pasak jo, šia tema yra ir gera žinia - juk prognozuota, kad naftos kainai pasiekus 100 JAV dolerių už barelį, litras benzino Lietuvoje kainuos 5 litus, tačiau benzino kaina šalyje artėja "tik" prie 4,5 lito už litrą. "Kils ekonomika - kils ir degalų kainos". KAUNO DIENA

FINANSAI

Užsimojusi iš šešėlio ištraukti milijardą litų, trečiadienį Vyriausybė pritarė kasos aparatų įvedimui turguje, o netrukus Lietuvoje ketinama apriboti ir galimybę su tiekėjais atsiskaityti grynaisiais pinigais. "Didmeninių atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas būtų viena iš priemonių mažinant neapskaitytų finansinių operacijų riziką ir duotų didžiausią efektą", - neabejoja Nerijus Udrėnas, prezidentės patarėjas. Pasak jo, banknotų, ypač stambios vertės, kiekis apyvartoje rodo, jog atsiskaitymas grynaisiais yra labai paplitęs reiškinys. Kad galimi sprendimai, ribojant tiek fizinių, tiek juridinių asmenų atsiskaitymą grynaisiais, svarstomi Finansų ministerijoje, VŽ patvirtino ir Giedrė Balčytytė, ministrės patarėja. Prekybininkai galimus draudimus vertina nevienareikšmiškai. "Grynieji bus nepageidaujami". VERSLO ŽINIOS

PASLAUGOS

Darbuotojų nuomos bendrovėse daugėja žmonių, kurie moka mokesčius Lietuvoje, tačiau dirba Vakaruose - įmonės ten parduoda įvairias paslaugas, o darbus atlieka mūsų tautiečiai. "Įdarbiname žmones Vokietijoje, Suomijoje, Olandijoje, tačiau šie darbuotojai nėra emigrantai. Jie pasirašo sutartis su lietuvių įmonėmis, moka mokesčius mūsų valstybei ir reguliariai grįžta namo", - ako Povilas Variakojis, personalo atrankos ir nuomos UAB "Headex" regiono vadovas. Anot jo, šios veiklos negalima vadinti darbuotojų nuoma. "Headex" su užsieniečiais sudaro paslaugų sutartis, kad bus atlikti konkretūs darbai, ir atsako už patį gamybos procesą, ne tik už tai, kad darbuotojai pasiektų sandėlį ar gamyklą, kur turės plušėti. Įmonė Vakaruose įdarbino apie 200, Lietuvoje - 300 žmonių. Iki šių metų pabaigos užsienyje planuojama įdarbinti dar iki 400 tautiečių. Kiek iš viso lietuvių taip dirba užsienyje, statistikos neturi nei Lietuvos darbo birža, nei Statistikos departamentas. "Paslaugas vakariečiams parduoda kartu su darbuotojais". VERSLO ŽINIOS

PREKYBA

Iš Vokietijos vėžį sukeliančio nuodo dioksino skandalas plinta po pasaulį. Vokiškos kiaulienos atsisako Kinija ir Pietų Korėja, importuojamų produktų kontrolę griežtina Ukraina ir Rusija. Gerokai arčiau skandalo centro esančios Lietuvos maisto ir veterinarijos specialistai įsitikinę, kad panikuoti neverta. Normas viršijantis dioksino kiekis pernai gruodį aptiktas kai kurių Vokietijos regionų ūkiuose naudojamuose gyvulių pašaruose. Patikrinus jų produkciją, leistiną normą 4 kartus viršijančios vėžį sukeliančio dioksino koncentracijos nustatytos kiaušinių ir trijų viščiukų mėsos mėginiuose. Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės paukštyne teko sunaikinti daugiau kaip 8 tūkst. vištų. Kilus skandalui, praėjusią savaitę patikrinti buvo uždaryta 4 700 fermų. Jos negalėjo niekur tiekti savo produkcijos. Šiuo metu apribojimai vis dar taikomi 490 ūkių 7-iose Vokietijos žemėse. Šią savaitę Vokietijos valdžia nurodė paskersti ir sudeginti šimtus vieno Žemutinės Saksonijos ūkio kiaulių, kurių mėsos mėginiuose buvo rasta padidinta dioksino koncentracija. Vokietijos rizikos vertinimo institutas suskubo raminti, kad rasti dioksino kiekiai nekelia žmonių sveikatai tiesioginio pavojaus. RESPUBLIKA

Šalies valdžia taip pat tvirtino, kad užterštų pašarų nepateko į kitas ES šalis. Tačiau Europos Komisija pranešė, kad į Prancūziją ir Daniją yra patekę apnuodytų pašarų, į Olandiją eksportuota daugiau nei 130 tūkst. galimai užterštų kiaušinių, o iš jų pagamintų produktų aptikta Didžiojoje Britanijoje. Europos Komisija užvakar pareiškė ketinanti svarstyti, kaip reguliuoti pašarų kokybę ES, jei patys gamintojai to padaryti nesugeba. Nustatyta, kad dioksinas į pašarus pateko jų gamybai naudojant riebiųjų rūgščių atliekas, kurios gaunamos technologinio proceso metu gaminant biodyzelinį kurą. Šiose pašarų ir maisto gamybai draudžiamose naudoti atliekose ES leistinas dioksinų lygis viršytas net 78 kartus. Dioksinu užnuodytus pašarus iš viso gavo 4 049 Vokietijos ūkiai 11-oje Vokietijos žemių. Oficialiai pranešama, kad Rytų Vokietijos ūkiuose galėjo būti sunaudota apie 55 t dioksinais užterštų pašarų. RESPUBLIKA

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius dr. Jonas Milius, paklaustas, ar Lietuva dėl to rami ir neketina griežtinti kontrolės, atsakė: "Mūsų tarnyba apklausė visus Lietuvos didžiuosius paukščių ir kiaulių ūkius, patikrino, ar į Lietuvą neįvežta į skandalą įtrauktų Vokietijos pašarų gamintojų produkcijos. Papildomai kreipėmės į EK ir į Vokietijos kompetentingą instituciją, kad pateiktų oficialią informaciją apie nesaugių pašarų ir galimai užterštų maisto produktų išplatinimą ES valstybėse. Taip pat laikinai sugriežtinta įvežamos vokiškos kilmės gyvūninės produkcijos kontrolė". Tačiau J. Milius pabrėžė, jog nors VMVT taikomos ribojimo priemonės yra prevencinės ir neilgalaikės, o Lietuvos rinkoje parduodami maisto produktai ir pašarai saugūs, tačiau nelegali prekyba - nusikalstama veika, už kurią baudžiama pagal įstatymus, todėl jis ragina pirkėjus "būti sąmoningus ir nepamiršti, kad įsigydami neaiškios kilmės, atitinkamo ženklinimo neturinčius maisto produktus jie rizikuoja savo sveikata". "Lietuva atspari dioksinui". RESPUBLIKA

Naujų lengvųjų mašinų pardavėjai skelbiasi įveikę krizę, nes pagal oficialius duomenis 2010 m., palyginti su 2009 metais, šiek tiek ūgtelėjo automobilių pardavimas. Tačiau galimas dalykas, kad pagerėjimas yra dirbtinis, nes, kaip teigia ekspertai, pas gyventojus pinigų nepadaugėjo ir jie nepuolė pirkti naujų automobilių, o pardavėjų rezultatus labiausiai gerino valstybė. Atkūrus Nepriklausomybę naujų lengvųjų ir komercinių automobilių pardavimas aukščiausią tašką buvo pasiekęs 2007 metais, kai pirkėjai Lietuvoje, valstybės įmonės (VĮ) "Regitra" duomenimis, pirmąkart įregistravo net 25 712 mašinų. 2008-aisiais šis skaičius sumažėjo 2 proc. - iki 25 192 vienetų. Katastrofa ištiko, kai prieš dvejus metus visu smarkumu įsisiautėjo krizė. RESPUBLIKA

2009 m. Lietuvoje įregistruotas vos 8 291 naujas lengvasis automobilis - net 67 proc. mažiau nei prieš metus. Todėl 2010 m. vos 7 proc. - iki 8 906 vienetų - paaugusi lengvųjų ir komercinių automobilių rinka sukėlė tam tikrą euforiją. Bendrovės "AutoTyrimai" duomenimis, tiek pat mašinų buvo parduota ir tolimaisiais 2002 metais. Tačiau vėliau prasidėjo bumas, kai Lietuvos mastu buvo parduodamas sąlygiškai didelis naujų automobilių skaičius. Ne paslaptis, kad panašaus stebuklo tikimasi ir šiandien. Tačiau rinkos ekspertai tvirtina, kad džiaugtis anksti, nes mašinų pardavimas pernai augo ne dėl to, kad gyventojai ar privačios įmonės uždirbo daugiau pinigų, o todėl, kad jų daugiau pirko valstybė. Teigiama, jog jos dalis sudaro apie 20 proc. "Automobilių pardavėjus gelbsti valstybė". RESPUBLIKA

RŪPYBA

Vyriausybė kitą savaitę ketina patvirtinti Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų 2011-2013 metų programą. 2007-2010 metų programa jau baigėsi. Jai išleidome 1,4 mlrd. litų. Kur? Tai neaišku, nes pinigai buvo skirti kaimiškų vietovių mokyklų, vaikų darželių, kultūros namų tinklo plėtrai, nedarbui mažinti. Tačiau nieko panašaus įgyvendinti nepavyko. Vyriausybė vakar turėjo patvirtinti vadinamąją regionų skatinimo trejų metų programą, bet sprendimą atidėjo kitai savaitei. Programai numatyta skirti 999 mln. litų. Tikslai - labai gražūs: pristatyti naujų mokyklų, prikurti darbo vietų, pasiekti, kad praraja tarp kaimiškų vietovių ir miestų pragyvenimo lygio bent kiek sumažėtų, apšiltinti daugiabučius ir t. t. VAKARO ŽINIOS

Pavyzdžiui, daugiabučiams apšiltinti probleminėse teritorijose ketinama per 3 metus išleisti 70 mln. litų, sveikatos priežiūros kokybės regionuose gerinimas atsieis 122 mln. litų, kaimo poilsio ir laisvalaikio infrastruktūros plėtojimas - 45 mln. litų, kaimo kultūros infrastruktūros plėtra - 30 mln. litų, švietimo paslaugų prieinamumo kaime gerinimas - 77 mln. litų ir t. t. 2007-2010-aisiais visoms šioms reikmėms ir kitoms regionų skatinimo priemonėms išleista dar daugiau pinigų (iš viso - 1,44 mlrd. litų), tačiau rezultatų nematyti. Tiksliau, rezultatai yra, bet jie atvirkštiniai. Tai kur dingo pinigai?.. "Nekomentuosiu. Kreipkitės į spaudos atstovus", - burną užsisiuvo Vidaus reikalų ministerijos Regioninės plėtros skyriaus, rengusio programas ir prižiūrėjusio jų vykdymą, vedėjas Gediminas Česonis. VAKARO ŽINIOS

Bent jau kaimo žmonės, atrodo, turėjo pastebėti, kad buvo apiberti pinigais. Tačiau nieko panašaus. Pasak Rokiškio rajono Čedasų miestelio bibliotekininkės Dalios Kumpauskienės, dar praėjusį dešimtmetį bažnytkaimyje, kur daugiau nei 200 gyventojų, veikė daug įstaigų. Dabar liko tik bibliotekėlė ir parduotuvė: "Felčerių punktą uždarė, pašto skyrių uždarė (atvažiuoja tik kilnojamasis paštas), kultūros namai ir vaikų darželis dar praėjusį dešimtmetį uždaryti, užpernai ir mokyklą uždarė". Jos teigimu, žmonėms Čedasuose ne tik nėra kuo užsiimti, nes nebeliko kultūros židinių, bet ir ką dirbti, nes iš viso yra vos 5 ar 6 darbo vietos. Pasak bibliotekininkės, "jaunimas išvažiuoja ir negrįžta, senesni žmonės miršta". Panaši padėtis daugelyje Lietuvos kaimų. Tad dar kartą kyla klausimas: ko vertos milijardus litų kainuojančios Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų programos? Juk kaimai ne klesti, kaip deklaruojama, o nyksta. "Dingo milijardai, skirti kaimui". VAKARO ŽINIOS

VERSLAS

Iki 2014-ųjų pradžios Klaipėdos regiono Dumpių sąvartyne iškils atliekų rūšiavimo įrenginiai. Sutartis dėl preliminariai 37,9 mln. litų vertinamo projekto rėmimo Europos Sąjungos lėšomis jau pasirašyta. Iš europinių fondų bus skirta iki 30,69 mln. litų. Likusią dalį skirs projektą įgyvendinanti visų Klaipėdos apskrities savivaldybių valdoma bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras. Galutinės sumos paaiškės įvykus konkursinėms procedūroms. Europos patirtis rodo, kad po pirminio rūšiavimo miestų gyventojai išrūšiuoja tik apie 10-15 proc. antrinių žaliavų. Likusį kiekį tenka rūšiuoti papildomai. Klaipėdos apskrityje per metus susidaro apie 140 tūkst. tonų komunalinių atliekų. Nuspręsta pradžiai Dumpių sąvartyne statyti 70 tūkst. tonų metinio pajėgumo rūšiavimo įrenginius, nes jų galingumą galima padidinti dvigubai dirbant dviem pamainomis. Projektas turi būti įgyvendintas iki 2014 m. vasario 27 d. VAKARŲ EKSPRESAS

ŽEMĖ

Žinomo panevėžiečio skulptoriaus Algimanto Vytėno ir jo žmonos Jūratės namuose gyvena nedidukas, krūmus, pelkėtas vietas ir paežeres mėgstantis paukštis nendrinukė. Sparnuotis neturi narvelio, jis laisvai skraido po visą namą, o nakvoja įsitaisęs ant kambarinio medelio, stovinčio svetainėje, šakos. Vytėnai augintinio neuždaro į narvą todėl, kad šis skraidydamas neteršia kur papuola. Rytais šeimininkus pažadina melodinga nendrinukės giesmė. Mažutėlį, apie 10-12 gramų sveriantį skraiduolį ankstyvą pavasarį Vilniuje, tiesiog gatvėje, rado Vytėnų sūnus Teodoras, jis gyvą radinį parvežė į Panevėžį tėvams. Kad paukštelis yra nendrinukas, žmonės suprato tuomet, kai ūgtelėjęs jis ėmė ieškoti vandens maudynėms - nutykodavo, kai skulptorius pastato ant stalo nebaigtą gerti kavos puodelį, purpteli į jį ir turškiasi... Tačiau kai paukštelis maudynėms ėmė naudotis taksų veislės šuns dubenėliu - kilo karas, sykį šuo griebė paukštelį, perkando jam kojytę ir sparną. Vytėnai kreipėsi į veterinarą - šis sugipsavo miniatiūrinę kojelę, ir, nors žadėjo, kad sparnuotis nebeskraidys - šis visiškai pasveiko, dažnai tupi ant A. Vytėno peties ir snapu pakedena jo barzdą... "Čiulbuonėlis pakedena skulptoriui barzdą". PANEVĖŽIO RYTAS

SPORTAS

Rusijos šiuolaikinės penkiakovės federacijos (RŠPF) prezidentas Viačeslavas Aminovas nelinkęs atvirauti, kokius planus sieja su Maskvoje besitreniruojančia penkiakovininke Donata Rimšaite. "D. Rimšaitė pati parašė pareiškimą mūsų federacijai, kad atvažiavo į Maskvą gyventi pas savo sužadėtinį, ir paprašė mūsų sudaryti sąlygas čia sportuoti", - trečiadienį "Lietuvos rytui" aiškino V. Aminovas. RŠPF vadovaujantis verslininkas patvirtino, kad gruodį į Maskvą išvykusi 22 metų lietuvė treniruojasi su Rusijos penkiakovininkais. V. Aminovas nesakė, kada norėtų įtraukti D. Rimšaitę į Rusijos rinktinę. "Ji ruošiasi gimdyti, todėl konkrečių planų nekuriame", - teigė RŠPF vadovas. Ar tai reiškia, kad D. Rimšaitė laukiasi? "Aš taip jums nesakiau", - atkirto V. Aminovas. Jis taip pat išsisukinėjo, paklaustas, ar tikisi D. Rimšaitę turėti Rusijos penkiakovininkų rinktinėje per Londono olimpiadą. LIETUVOS RYTAS

Šių metų kovo 29 dieną Europos čempionato atrankos etapo rungtynėse susitiks Lietuvos ir Ispanijos nacionalinės rinktinės. Besiruošdama pasaulio čempionų atvykimui Lietuvos futbolo federacija (LFF) ir Kauno miesto savivaldybė deklaravo ketinimą bendromis jėgomis rekonstruoti S. Dariaus ir S. Girėno stadioną. Deja, kalbos taip ir nevirto darbais. Europos futbolo federacijų asociacija (UEFA) prieš 2010 m. sezoną patvirtino naujas stadionų taisykles, privalomas visoms organizacijos narėms. Taisyklėse nurodoma, kad oficialios nacionalinių rinktinių varžybos gali vykti tik ne žemesnį nei 3 UEFA kategorijos statusą turinčiame stadione. Lietuvoje tokios kategorijos stadionų nėra. Pasak LFF prezidento Liutauro Varanavičiaus, tuo metu išanalizavus šalies stadionų būklę paaiškėjo, kad investicijų į Kauno stadioną reikėtų mažiausiai. "Preliminarus Kauno stadiono rekonstrukcijos projektas rodė, kad investicijų suma gali siekti 4 mln. litų. Federacija buvo pasirengusi skirti 2,7 mln. litų. Tikėjomės, kad likusią dalį skirs miestas", - sakė L. Varanavičius. RESPUBLIKA

Tačiau iš pradžių teigiama Kauno miesto valdininkų pozicija netrukus pasikeitė, dabar abi pusės įrodinėja savo tiesas, o stadiono rekonstrukcija iš vietos nejuda. Vadovaujantis UEFA stadionų taisyklėmis, Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė negalėtų rengti oficialių futbolo mačų savo šalyje. Tačiau, pasak L. Varanavičiaus, futbolininkams ieškoti prieglobsčio kitose šalyse nereikės: "Tarsimės su UEFA dėl išimties ir tikimės, kad galėsime ispanus priimti Kaune". Ispanijos rinktinė Lietuvoje lankėsi 2004 m. spalį. Tada didžiulį ispanų pasipiktinimą sukėlė ir pažliugusi treniruočių aikštė, ir įšalęs "Žalgirio" stadionas, kuriame vyko rungtynės. Nuo to karto Lietuvos rinktinė Vilniuje oficialių tarptautinių mačų neberengė. RESPUBLIKA

"Lietuvos futbolo federacija meluoja", - pareiškė Kauno meras Andrius Kupčinskas. Pasak jo, skelbti, jog savivaldybė atsisakė LFF pasiūlymo investuoti į S. Dariaus ir S. Girėno stadioną apie 2,7 mln. litų - įžūlu. Mero užtikrinimu, neva geri LFF norai yra blefas - federacijos prezidentas L. Varanavičius nė karto nedalyvavo pasitarimuose dėl stadiono ateities, o LFF elgesys susijęs su tuo, jog L. Varanavičius ketina dalyvauti rinkimuose. LFF išplatino viešą pareiškimą, kad savivaldybė esą atsisakė priimti 2,7 mln. litų dydžio paramą. A. Kupčinsko patvirtinimu, savivaldybė iš LFF buvo sulaukusi kelių bendradarbiavimo variantų rekonstruojant stadioną, tačiau jie prieštaravo teisės aktams. Pasak Kauno mero, jis senokai supratęs, kad kalbos apie investicijas tėra blefas ir politinis šou. "Nuo rudens akivaizdu, kad LFF nė neketino rekonstruoti Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadiono", - pareiškė laikinosios sostinės meras. Jo įsitikinimu, LFF elgesys susijęs su tuo, kad jos vadovas L. Varanavičius ketina dalyvauti rinkimuose į Kauno miesto savivaldybės Tarybą. Regis, LFF prezidentas įsivėlė į dar vieną skandalą. "Meras: LFF prezidentas įžūliai meluoja". KAUNO DIENA

Kauno "Žalgirio" krepšininkas Dainius Šalenga tvirtina, jog nežino, kaip į jo organizmą galėjo patekti dopingui priskiriamo preparato metilheksanamino. D. Šalenga negali treniruotis ir rungtyniauti su žalgiriečiais. Tarptautinė krepšinio asociacijų federacija (FIBA) uždraudė puolėjui dalyvauti tarptautinėse ir nacionalinėse varžybose, kai po 2010-ųjų gruodžio 23-iąją Maskvoje įvykusių rungtynių su "Chimki" ekipa dopingo kontrolės pareigūnai krepšininko šlapimo mėginyje rado stimuliatoriams priskiriamo metilheksanamino. D. Šalengos tvirtinimu, jis, po rungtynių su "Chimki" pakviestas į dopingo kontrolę, jautėsi visiškai ramus ir buvo "100 proc. įsitikinęs", kad viskas gerai, o sužinojęs, jog yra įtariamas, jog vartojo draudžiamą preparatą, patyrė šoką: "Kelias dienas jaučiausi išmuštas iš pusiausvyros ir iki šiol gyvenu nežinioje. Niekada nesirinkau stimuliuojamųjų medžiagų ir jų nevartojau. Dopingas - labai purvinas dalykas, to net nereikia niekam aiškinti, o mano atveju išvis nėra jokio tikslo vartoti draudžiamą preparatą". Nors jaučiasi esąs nekaltas, nežinia sportininką, pasak jo paties, "labai slegia". KAUNO DIENA

Pajūrio ekipoms, žaidusioms Lietuvos krepšinio lygos (LKL) rungtynes išvykose, sekėsi skirtingai - Klaipėdos "Neptūnas" po permainingos ir dramatiškos kovos, po pratęsimo rezultatu 92:99 nusileido "Šiauliams", o Palangos "Naglio-Adakrio" krepšininkai 86:82 palaužė Kėdainių "Nevėžį". Neptūniečiai po šios nesėkmės tarp 13 LKL ekipų nusirito į dešimtąją turnyrinės lentelės vietą, o palangiškiai yra dvejomis pozicijomis aukščiau - aštunti. Žinant, kad "Neptūnui" šį sezoną pavyko surinkti daugiau nei 1 mln. litų biudžetą (vien Klaipėdos savivaldybės lėšos - 500 tūkst. litų), rezultatai nei komandos vadovų, nei trenerių, juolab sirgalių tikrai netenkina. Pasak "Neptūno" trenerio Roberto Kuncaičio, "tai - skaudi pamoka, ypač, kai pergalė tavo rankose, o visgi sugebama pralaimėti". Tuo tarpu "Šiauliai", jo teigimu, "parodė, kad turi charakterį kaunasi ir tada, kai, atrodo, jau nebėra šansų". VAKARŲ EKSPRESAS