Naujienų sausio 11 d. dienraščiuose apžvalga

ELTA

2012-01-11 08:56

"Sausio 13-osios įvykiai - didžiulės mūsų pergalės diena. Tuomet mes aiškiai pademonstravome, kad nepasiduodame mums iš šalies primetamiems bandymams pavaizduoti mus kaip nesugebančius sukurti normalios valstybės, kad nesileidžiame įtraukiami į ginkluotą konfliktą, nepradedame vaikiškai mosikuoti ginklais ir šaudyti, kaip buvo Kaukaze, Užkaukazėje, Vidurinės Azijos respublikose. Mes sugebėjome šitą konfliktą suvaldyti, pristatyti jį pasauliui ir SSRS tautoms tuo rakursu, kuris mums buvo reikalingas. Čia yra pergalės esmė ir mūsų pasididžiavimo objektas", - sakė Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, buvęs krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius. Nors dabar Sausio 13-oji įprastai yra suvokiama kaip gedulo, praradimų diena, Lietuvai tai buvo pergalė - Lietuva nepasidavė SSRS provokacijoms, neįsivėlė į ginkluotą konfliktą ir pasaulio, ir SSRS žmonių akyse tapo nugalėtoja. A. Butkevičiaus ir žalgiriečio Gedimino Jakavonio pokalbis - "Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, buvęs krašto apsaugos ministras A. Butkevičius: Sausio 13-oji buvo pergalės metas". RESPUBLIKA

Artėjant tragiškajai sausio 13-ajai, kai minėsime 21-ąsias laisvės gynėjų žūties metines, atsakymų, kodėl sužlugdyta galimybė nuteisti vieną žudynių organizatorių Michailą Golovatovą, taip ir nėra. Nepriklausomybę pasitikę tautos atstovai tvirtina, kad tokia sąvoka dabartinėje Lietuvoje nebeegzistuoja, nes ją sutrypė ne tik savų interesų turinčios didžiosios valstybės, bet ir veikėjai šalies viduje. Lietuva pernai 2011 m. liepos 15 d. turėjo realią galimybę atsigabenti į Lietuvą sausio 13-osios žudynių vykdytoją, sovietų pulkininką Michailą Golovatovą, kai šis buvo netikėtai sulaikytas Austrijoje, Vienos oro uoste, bet netrukus paleistas. Nors šį per Europą nuvilnijusį skandalą tyrė Lietuvos ir Austrijos grupės, atsakymų, kodėl asmuo, įtariamas 14 žmonių nužudymų bei dar kelių šimtų suluošinimu buvo paleistas, taip ir nepateikta. Oficiali austrų versija - Lietuvos išduotame Europos arešto orderyje bei M. Golovatovo pase nesutapo jo vardo viena raidė. Neoficiali - sulaikytojo paleidimu asmeniškai rūpinosi aukščiausi Rusijos pareigūnai. "Lietuvos nepriklausomybė - paniekinta ES akivaizdoje". VAKARO ŽINIOS

Praėjusiais metais Lietuvos plitinės partijos iš fizinių ir juridinių asmenų gavo apie 8 mln. litų aukų. Pinigų srautai didėjo artėjant metų pabaigai, nes po to, kai praėjusių metų pabaigoje Seimas priėmė Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymo pakeitimus, numatančius draudimą fiziniams ir juridiniams asmenims aukoti partijoms, šiemet šis paramos šaltinis gerokai išseks. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) skelbiamos partijų finansinės ataskaitos rodo, kad iš maždaug 8 mln. litų, pernai suaukotų partijoms, liūto dalį - apie 7,5 mln. litų - sudaro būtent juridinių asmenų aukos. Iš viso partijos pernai I ketvirtį, kai vyko savivaldos rinkimai, gavo 2,36 mln. litų aukų, II - 1,43 mln., III - 789 tūkst., o IV - jau beveik 3 mln. litų, tai yra triskart daugiau nei III ketvirtį. Šiemet tokių sumų jau nebegalės būti. Tačiau šį partijų praradimą su kaupu padengs gerokai padidėjusios valstybės biudžeto dotacijos politinėms organizacijoms. Pernai jos tebuvo 5,5 mln. litų, šiemet didinamos iki 20 mln. litų. "Pinigų upė prieš išsekdama patvino". KAUNO DIENA

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nesugebėjo priimti sprendimo dėl Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus Žydrūno Plytniko - tam pritrūko balsų, todėl Seimo Antikorupcijos komisijos prašymu pradėtas tyrimas, ar nebuvo supainioti viešieji ir privatūs interesai, nutrauktas. Antradienį VTEK jau trečią kartą svarstė, ar Ž. Plytnikas nebus pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo. Seimo Antikorupcijos komisijai įtarimų kilo paaiškėjus, kad VPT vadovas dukart pasirašė išvadas dėl Mykolo Romerio universiteto atliktų viešųjų pirkimų. Viena išvadų pasirašyta tuo metu, kai Ž. Plytnikas šiame universitete dirbo lektoriumi. Politikams abejonių kėlė ir aplinkybė, kad netrukus po šių raštų pasirašymo Ž. Plytnikas įgijo šio universiteto teisės bakalauro diplomą.

Šįkart iš penkių VTEK narių Ž. Plytniko elgesį vertino tik trys: Elena Vaitiekienė buvo nusišalinusi dar prieš pirmąjį svarstymą, mat dėsto Mykolo Romerio universitete, o paskutinio svarstymo išvakarėse taip pat pasielgė ir Rytis Juozapavičius, pareiškęs, kad Ž. Plytnikas jį spaudžia. "Komisija nusprendė nutraukti tyrimą, nes nėra galimybių priimti sprendimą, kadangi nusišalinus dviem komisijos nariams liko tik trys ir jų nuomonės išsiskyrė. Įstatymas nustato, kad sprendimą priima visi trys nariai", - priežastį, kodėl tiriant Ž. Plytniko elgesį nebuvo priimta jokio sprendimo, komentavo VTEK vyresnysis patarėjas Tomas Čaplinskas. "Ž. Plytnikas: kaltas ir neišteisintas". RESPUBLIKA

Seimas gali tapti taupumo pavyzdžiu visoms valdžios institucijoms - čia rastas būdas, kaip užlopyti 4 mln. litų parlamento biudžeto skylę. "Papildomai 4 mln. litų išeitinėms mums niekas neduos, todėl vienintelis būdas - taupyti išlaidų sąskaita", - sakė Seimo vicepirmininkė Virginija Baltraitienė, kuruojanti parlamento kanceliarijos darbą. Seimo rūmuose nuo Naujųjų taupoma elektra ir šiluma, ketinama griežčiau skaičiuoti kiekvieną kanceliarijos autoūkio automobilių nuriedėtą kilometrą ir beveik pamiršti, kad pasaulyje egzistuoja reprezentacijai skirtos lėšos. Planuojama, kad visos šios ir kitos priemonės leis sutaupyti 4,3 mln. litų, kurių trūksta Seimo kišenėje, kad kadenciją baigusiems parlamentarams bei jų padėjėjams galima būtų sumokėti išeitines kompensacijas. Pagal įstatymą pasibaigus Seimo nario įgaliojimams jam išmokama tiek vidutinių mėnesinių atlyginimų dydžio išeitinė išmoka, kiek metų nepertraukiamai truko jo kadencija. 2012-iesiems Seimui skirta 84,3 mln. litų. "Centas prie cento surinks milijonus". LIETUVOS ŽINIOS

Seime kilus idėjai suteikti transporto lengvatas dar vienai socialinei grupei, Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) pasipiktino, kad valstybė nori savivaldybėms užkrauti dar vieną įpareigojimą, kurio vykdymo ji net nefinansuotų. Naujausia prievolė, kurią Seimas nori papildomai užkrauti savivaldybėms, - Transporto lengvatų įstatymo papildymo projekto, jei jis būtų įteisintas, vykdymas. Parlamentas linkęs pritarti seimūno Vydo Gedvilo siūlymui 50 proc. nuolaidą vietinio susisiekimo autobusais ir troleibusais taikyti asmenims, kurie dalyvavo likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius ir statant Slavutyčo miestą Ukrainoje.

LSA direktoriaus pavaduotojas Rimantas Čapas suinteresuotoms institucijoms išsiuntinėjo raštą, kuriuo primena, kad dar Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs: nauji teisės aktai, kuriems įgyvendinti reikalingi pinigai, negali būti priimti, jei tam valstybė neskiria finansavimo. Pasak R. Čapo, valstybė dažnai primeta naujų įpareigojimų "pamiršdama" skirti papildomą finansavimą, todėl, pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė vežėjams už kompensacijas jau skolinga dešimtis milijonų litų. Į skolas būtų įstumtos ir kitos savivaldybės. R. Čapo teigimu, vien 2009-2011 metais valstybė tokiu būdu be jokio teisinio pagrindo iš savivaldybių atėmė beveik pusę milijardo litų, todėl šios jau nebežino, kaip išgyventi. "Savivaldai daugiau pareigų, bet mažiau pinigų". RESPUBLIKA

Dešiniąja premjero Andriaus Kubiliaus ranka ir viena antikrizinio plano kūrėjų vadinama finansų ministrė Ingrida Šimonytė jau ne kartą atsispyrė konservatorių kvietimui įsilieti į jų gretas. Kai kurių dešiniųjų ministrų teigimu, tapti partijos nare finansų ministrę įkalbinėjo ir pats A. Kubilius. "Tikrai neketinu kažkaip "vaidinti", kad nesu susijusi su jokia partija, politika ir politikais. Partija prisiėmė atsakomybę už mano veiklą deleguodama mane į Vyriausybę, ir aš tai puikiai suvokiu. Kaip ir puikiai suvokiu, kad einu politines pareigas, todėl norėčiau save atsieti ne nuo politikos ir politikų apskritai, o nuo tų "politikų", kurie mėgsta žaisti žmonių emocijomis savo politinių dividendų vardan - vienu metu visiems mažina mokesčius, didina išmokas ir dar nepraskolina Lietuvos", - dėstė finansų ministrė. Ji taip pat patikino neketinanti dalyvauti Seimo rinkimuose. "Ministrė atspari vilionėms". LIETUVOS RYTAS

KULTŪRA

Anykščiai, kultūros sostinės titulą perėmę iš Šilutės, antradienį pradėjo kultūrinių renginių maratoną. Anykštėnai planuoja kultūrinį bei turistinį pakilimą ir tikisi išvengti karčios Vilniaus patirties, neiššvaistyti pinigų fejerverkams ar menkaverčiams projektams. Į Kultūros sostinės renginių atidarymą Anykščių sakralinio meno centre susirinkusiems anykštėnams vakar buvo pristatyta kultūrinių renginių programa ir šilutiškių perduota angelo skulptūrėlė, kuri papildys Anykščiuose kaupiamą angelų kolekciją. Iš Anykščių kilusiai menotyrininkei bei istorikei Daliai Tarandaitei įteikta Teresės Mikeliūnaitės kultūros premija, vyko koncertas. Gal Anykščiai stengsis neatsilikti nuo Vilniaus? O gal neištratins kultūros sostinei skirtų pinigų, nepristatys menkaverčių meno kūrinių, kuriuos pasibaigus kultūros sostinės šurmuliui teko nugriauti Vilniuje? Apie tai - pokalbis su Anykščių vicemeru Donatu Krištaponiu - "Kultūros sostinė persikėlė į Anykščius". RESPUBLIKA

TEISĖTVARKA

Aferas Palangos kredito unijoje tiriantys pareigūnai išsiaiškino, kad čia šimtatūkstantinės paskolos buvo dalijamos net benamiams. Socialinės rizikos grupei priklausančių ir nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčių asmenų vardu buvo išduotos 250 tūkst. JAV dolerių (apie 675 tūkst. litų) ir 860 tūkst. litų paskolos už jas įkeičiant menkavertį ir net su paskolos gavėjais nesusijusį turtą. Paskolas kredito unijoje gali gauti tik unijos nariai, sumokėję 200 litų pajų ir 25 litų stojamąjį mokestį. Jokio turto neturintys unijos nariai paimtų paskolų net nematydavo - jas iš karto pasisavindavo aferos sumanytojai. Palangos kredito unijos patalpose ir įtariamųjų namuose per kratas rasta ir svarbių dokumentų, ir apie 2 mln. litų. Paskolas benamiams dalijo faktinis unijos vadovas 44 metų Evaldas Petrauskas. Jis suimtas trims mėnesiams. Įtariama, kad unijos lėšomis galėjo būti finansuojama kontrabandininkų veikla, dėl kurios tyrimai atliekami Vilniuje. "Unija benamius pavertė popieriniais turčiais". LIETUVOS RYTAS

Šiandien Neringa Venckienė įpareigota perduoti iki šiol globojamą velionio brolio dukrą jos motinai Laimutei Stankūnaitei. Tuo pačiu laiku mergaitė yra užregistruota pas gydytoją, kur, pasak Garliavos šeimos klinikos direktorės Astos Šileikienės, N. Venckienė tikisi gauti vakar neišreikalautą pažymą, kuri leistų mergaitei mokymą namuose. Medikų tvirtinimu, vaiką registruoti Gydytojų konsultacinės komisijos (GKK), išduodančios tokias pažymas, apžiūrai nėra reikalo. Negavusi tokios pažymos antradienį, N. Venckienė klinikoje buvo sukėlusi skandalą, gydytojams dėl to teko kviesti policiją. Vakar klinikoje lankėsi ir L. Stankūnaitė - ji domėjosi, kodėl jos dukra ten praleido 4 valandas. "Jai raštu pateikiau atsakymą, kad nebuvo jokio reikalo mergaitę tiek laiko laikyti klinikoje, nes jos būklė yra normali", - sakė A. Šileikienė. Antstolės Sonatos Vaicekauskienės kontoros darbuotojos antradienį perdavė raštą, kad globėja turi vykdyti teismo sprendimą - N. Venckienė įpareigota šiandien atvežti mergaitę į policijos patalpas. "Garliavos dramoje - vėl kulminacijos laukimas". KAUNO DIENA

Garliavos šeimos klinikos vadovė, gydytoja Asta Šileikienė dar negali atsigauti po incidento, kurį pirmadienį sukėlė kartu su globotine į gydymo įstaigą užsukusi teisėja Neringa Venckienė. Pasak medikės, gydytojų akivaizdoje mažametė gąsdinta pedofilais, jai liepta įsidėmėti veidus gydytojų, kurie ją tariamai atiduos iškrypėliams. "Vaikas patiria baisią įtampą", - sakė A. Šileikienė. Tuo tarpu "N. Venckienei, neperduodančiai mergaitės motinai, už kiekvieną dieną grėstų 1 000 litų bauda. Dėl jos skyrimo bus galima kreiptis į teismą, jeigu trečiadienį nebus įvykdytas įpareigojimas", - vakar pareiškė Kauno antstolė Sonata Vaicekauskienė. Tuo įpareigojimu antstolė nurodė N.Venckienei šiandien Kauno viešojoje policijoje perduoti mergaitę motinai.

N. Venckienės nuo gresiančių baudų greičiausiai neišgelbėtų tikinimai, kad mergaitė nenori gyventi su motina. Mat Kėdainių teismas buvo įpareigojęs globėją parengti vaiką perduoti. "Globėja privalėjo tai padaryti", - priminė S. Vaicekauskienė. "Skaudu žiūrėti, kaip iš mano mylimos mergaitės atimama viskas: ir vaikystė, ir mama. Ją tiesiog siekiama izoliuoti. Dėl tokio elgesio neturiu žodžių, esu ištikta šoko", - sakė mergaitės mama Laimutė Stankūnaitė. "Garliavos dramoje - nenuspėjami vingiai". LIETUVOS RYTAS

Kryžių kalno Mariją nugriovęs panevėžietis Alvydas Veberis kreipėsi į Šiaulių vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą ir išsiaiškinti, kas nukėlė jo granitines plokštes su 10 Dievo įsakymų. Šias plokštes jis buvo pastatęs vietoj nugriautos Marijos. Prieš savaitę Kryžių kalne nenustatyti asmenys nugriovė Alvydo Veberio pastatytas granitines plokštes ir vietoj jų pastatė Marijos skulptūrą. Ten Marijos skulptūra, iki ją sudaužant, stovėjo nuo 1978-ųjų. A. Veberis pareiškime policijai tikino, jog sunaikintas jo asmeninis turtas už 10 tūkst. litų. Policija šį pareiškimą užregistravo, tačiau, Šiaulių rajono savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjos Sigitos Tauterienės tvirtinimu, A. Veberio lentos, nors ir yra jo nuosavybė, buvo pastatytos nelegaliai, naujoji Marijos skulptūra - taip pat, todėl "dar nežinia, ką su tais statiniais reikės daryti". "Dėl Dievo įsakymų kreipėsi į policiją". ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Sužlugdyta, bet neprarandanti geros nuotaikos. Taip jaučiasi už ES lėšų pasisavinimą nuteista dainininkė Daina Bilevičiūtė. Ji tikisi būti išteisinta. Jos skundą svarstančią teisėjų kolegiją dainininkė bandė įtikinti, kad neketino nei apgauti banko, nei pasisavinti ES lėšų. D. Bilevičiūtė tvirtino, jog didžiausia jos klaida, kad visiškai pasitikėjo statybų bendrovės "LL Haus" vadovu Valdu Bruzgiu, ir tik pasirašinėjo dokumentus. "Ar tai, kad į verslą investavau visas santaupas, praradau 110 kvadratinių metrų butą Trakuose, žemės sklypą ir sodybą Varėnos rajone, galima pavadinti sukčiavimu?" - teisme klausė D. Bilevičiūtė. "Kaip verslininkė jaučiuosi visiškai sužlugdyta", - prisipažino dainininkė ir pasiguodė, kad prie jos būsenos daug prisidėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai, kurie per apklausas esą naudojo psichologinį smurtą. Prokurorai siūlo D. Bilevičiūtę nubausti 32 500 litų bauda. "Teisme - ir šypsniai, ir nuoskauda". LIETUVOS RYTAS

EKONOMIKA

Statistikos departamentas ir ES statistikos agentūra "Eurostat" apie Lietuvą paskelbė šokiruojančius skaičius - mes ir vėl esame lyderiai bendrijoje, bet tik pagal neigiamus rodiklius. Pavyzdžiui, pas mus ir vėl labiausiai išaugo infliacija. Pasak profesoriaus, ekonomisto Povilo Gylio, "dabartinė infliacija gali būti sukelta monopolinių efektų. Jei benzinas, dujos ir pan. brangsta, aišku, didėja ir gamybos sąnaudos. Bet gali būti taip, kad šita tendencija pasinaudoja rinkos subjektai, turintys ypatingą galią, - monopolijos, oligopolijos, virstančios nebyliu karteliniu susitarimu, kuris leidžia tyliai, pamažu, po kelis centus didinti kainas. Tai kontroliuoti yra tiek Konkurencijos tarybos, tiek kitų institucijų uždavinys". Paklaustas, kodėl Lietuva tokia unikali - kainos didėja net mažėjant žmonių perkamajai galiai, P. Gylys atsakė:

"Čia jau reikia klausti Konkurencijos tarybos, Seimo narių, psichologo vadovaujamos Ūkio ministerijos, Finansų ministerijos. Ką, jie nieko nemato? Tereikia atlikti detalią kainų analizę. Kad ir benzino ar dyzelino. Juk pamenate, kai barelis naftos prieš kelerius metus kainavo 150 dolerių. Dabar mažiau. O palyginkime benzino ir dyzelino kainas tada ir dabar... Jokios ekonominės logikos. Institucijos neatlieka savo darbo. Arba joms kažkas trukdo, arba kažkas paprašo už atlygį nematyti tokių dalykų. Pavyzdžiui, ir Seimo viena iš funkcijų yra atlikti parlamentinę kontrolę". Pasak P. Gylio, Lietuvoje "reikia rasti vidurį - ir kad žmonės, mūsų BVP kūrėjai, neemigruotų, ir kad nenustekentume smulkiojo verslo", tačiau, deja, taip nėra. "Aš manau, kad sąmoningai vykdoma politika, kuri sukelia socialinę įtampą ir socialistinės revoliucijos perspektyvas. Jie nežino, ką daro, ir nesuvokia, kad revoliucija juos išsprogdins", - sakė P. Gylys.

Statistikos departamentas paskelbė, kad 2011 m. vidutinė metinė infliacija sudarė 4,1 proc. Tokia pati metinė infliacija buvo ir praėjusį lapkritį. Didesnė iš ES valstybių lapkritį ji buvo tik Rumunijoje (6,2 proc.), Estijoje (5,2 proc.) bei Jungtinėje Karalystėje (4,4 proc.). Per 2011 m. iš maisto produktų, pavyzdžiui, cukrus pabrango 29,1 proc., kakava - 23 proc., žuvys ir jų produktai - 17,1 proc., pienas ir jo produktai - 10,3 proc., kava - 14,5 proc., aliejus - 10 proc. Taip pat didėjo kietojo kuro (26,8 proc.), šilumos energijos (18,2 proc.), dujų (9,2 proc.), dyzelino (15 proc.) ir kitų produktų kainos. Ir dar vienas nemalonus rodiklis, pagal kurį esame tarp lyderių, - gamintojų nustatomos kainos Lietuvoje pernai išaugo net 10,8 proc. Mus lenkė tik Didžioji Britanija (11,6 proc.). O, pavyzdžiui, Švedijoje jos padidėjo vos 0,1 proc., Maltoje - 0,8 proc., Slovėnijoje - 2,9 proc." Atsidūrėme blogųjų stebuklų šalyje". RESPUBLIKA

ENERGETIKA

Antradienį Kaune viešėjęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas apsilankė Petrašiūnų elektrinėje, taip pat - Kauno termofikacinėje elektrinėje (KTE). Susitikime dalyvavęs "Lietuvos energijos" vadovas Darius Misiūnas prisiminė 2011-ųjų darbus, kai buvo planuojama steigti bendrą įmonę "Petrašiūnų energija", kurios 67 proc. akcijų valdytų "Lietuvos energija", o "Kauno energija" - 33 proc. Pasak jo, nors šio projekto buvo atsisakyta, šiomis dienomis "pastebėtas pozityvus nusiteikimas" grįžti prie šio klausimo. "Naujos elektrinės statyba - efektyvesnė ir leisianti ateityje gerokai atpiginti gyventojams šilumą", - sakė D. Misiūnas, paklaustas, ką rinktųsi "Lietuvos energija" Kaune - statyti naują 270 mln. litų vertės elektrinę, ar rekonstruoti seną už 120 mln. litų. A. Sekmokas palaikė "Lietuvos energijos" vadovą, tačiau pabrėžė, kad galutinis sprendimas - miesto valdininkų rankose. "Miestas turėtų nuspręsti, kuriuo keliu eiti - ar skirti mažiau investicijų ir daugiau mokėti už šilumą, ar investuoti dabar ir ateityje mokėti mažiau", - sakė energetikos ministras. "A. Sekmokas leido atsijungti". KAUNO DIENA

PREKYBA

Didžiausios Lietuvos prekybos partnerės Rusijos priėmimas į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) šalies verslininkams kelia ne tik vilčių, bet ir nerimą. Abejojama, kad ši valstybė lengvai paklus tarptautinėms taisyklėms, o nauda iš atsivėrusios Rusijos rinkos pirmiausia pranašaujama tik Vakarų verslo gigantams. Užsienio reikalų viceministro Egidijaus Meilūno teigimu, Lietuvos pramonė iš Rusijos narystės PPO tik išloš, nes bus sumažinta daugelis muitų tarifų ir Rusija negalės jų vienašališkai didinti. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidento dr. Gedimino Rainio, didžiausias viltis su Rusijos naryste PPO sieja Lietuvos statybininkai, vežėjai, mėsos ir pieno gamintojai. Tuo tarpu LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktoriui Sigitui Besagirskui įtartinas didžiulis optimizmas kalbant apie Lietuvos perspektyvas dėl Rusijos įstojimo į PPO. "Laikotarpis bus ilgas, su perėjimais, ir pagaliau - prekybos suvaržymai panaikinami ne tik Lietuvai", - dėl Rusijos rinkos būsiant didžiulę konkurenciją prognozuoja S. Besagirskas. "Rusija vėl perdalija Europą". RESPUBLIKA

FINANSAI

Nors jau dabar žinoma, kad Klaipėdos miesto biudžetas šiemet bus gerokai mažesnis nei pernai, planuojamos investicijos į miesto infrastruktūrą - kone 5 milijonais didesnės. 2012-2014 metų strateginio veiklos plano pirminiame svarstyme nurodoma, kad šiemet planuojamos investicijos galėtų sudaryti kone 107 mln. litų (pernai buvo 101,8 mln. litų). Didžiąją dalį sumos - per 62 mln. - planuojama gauti iš Europos Sąjungos (ES), 7 mln. - iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, be to, planuojama imti per 13 mln. litų paskolą. Daugiausia investicijų planuojama miesto infrastruktūrai gerinti - pavyzdžiui, dar šiemet ketinama pradėti tiesti dviračių bei pėsčiųjų taką palei Danės upę nuo Biržos tilto iki Klaipėdos gatvės tilto Tauralaukyje, vis garsiau kalbama apie Klaipėdoje planuojamą statyti baseiną bei sveikatingumo kompleksą. "Mintyse - naujas baseinas, realybėje - nežinia". VAKARŲ EKSPRESAS

Į skolas įklimpęs Šiaulių miestas turės grąžinti valstybės biudžetui ne pagal paskirtį naudotus beveik 2,4 mln. litų - tokios žinios šiauliečiai sulaukė iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. Kaip padengs šią skolą - nežino niekas, - Šiaulių biudžete ir taip trūksta kone 30 mln. litų. Nuogąstaujama, kad paskutinį ketvirtį nepakaks pinigų net algoms. Skylių kamšyti naujomis paskolomis taip pat nevalia - limitas seniai išnaudotas. Nurodymas sugrąžinti į valstybės iždą didžiulę sumą Šiaulių miesto savivaldybės vadovams buvo duotas dar 2010-ųjų birželį, kai patikrinimą baigė Valstybės kontrolės auditoriai, tačiau tuometis meras Genadijus Mikšys ir administracijos direktorius Vladas Damulevičius 2010 m. dievagojosi, kas įstatymai nepažeisti, o kontrolierius kaltino įstatymų neišmanymu. Šiaulių politikai tikino, kad kontrolierių skandalingos išvados subliūkš teisme, tačiau taip neatsitiko. Apskaičiuota, kad į valstybės iždą būtina sugrąžinti 2,36 mln. litų, nurodyta šią skolą lygiomis dalimis padengti iki 2013-ųjų pabaigos. "Nuskurdusiems Šiauliams- antausis". LIETUVOS RYTAS

RŪPYBA

Minimalaus darbo užmokesčio klausimas Trišalės tarybos (kurioje tarėsi Vyriausybės, profsąjungų ir darbdavių atstovai) posėdyje atidėtas. Premjeras Andrius Kubilius ir toliau teisinasi įtampa euro zonoje. Europos Sąjungos statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, pagal atlyginimų dydį velkamės pačioje Europos Sąjungos uodegoje. Už mūsų rikiuojasi tik Rumunija, kurioje mažiausias mėnesio atlygis - 560 litų, ir Bulgarija - 455 litai. Tarp Baltijos šalių likome vieninteliai, nuo 2008 metų nedidinę minimalaus darbo užmokesčio. Štai Estijos darbdaviai ir profsąjungos dar praėjusių metų gruodį pasirašė susitarimą padidinti minimalią algą 4,4 proc. (t.y. maždaug 50 litų). Nuo šių metų mažiausias atlyginimas Estijoje - 1 000 litų. Ne taip blogai ir latviams, kurių minimali alga nuo 2008 metų iš viso didėjo 187 litais. Dabar ji siekia 972 litus. Tuo tarpu vargšai lietuviai priversti dirbti už vergišką atlygį, kuris siekia 800 litų (atskaičius mokesčius - tik 670 litų).

Darbo ir socialinių tyrimų institutas yra apskaičiavęs, kad 2009 metais, atsižvelgiant ir į skurdo lygį, minimali alga turėjo kilti iki 1 092 litų, 2010 metais - ji turėjo būti 1 150 litų, o 2011 - apie 1 200 litų. Pasak ekonomisto Romo Lazutkos, "argumentas, kad MMA didinimas būtų papildomos išlaidos valstybės biudžetui, - nepagrįstas, tai - kiaulystė". "Eurostat" duomenimis, didžiausias minimalus atlyginimas mokamas Liuksemburge. Jis kone aštuonis kartus didesnis nei Lietuvoje (6 217 litų). Antra pagal MMA dydį Airija, kurioje mokami 5 043 litai. Austrijos centrinis statistikos biuras pateikia, kad 2011 metais minimalus atlyginimas buvo 3 502 litai. "Pagerėjimas jaučiamas, bet ne čia". RESPUBLIKA

VERSLAS

Nors Lietuva praėjusiais metais rodė įspūdingus augimo tempus, mūsų šalyje veikiantys bankai labiau kredituoti privataus verslo nepradėjo. Šalyje veikiantiems komerciniams bankams įspūdžio nepadarė net tai, kad, anot oficialios statistikos, 2011-aisiais mūsų šalies ūkis pagal augimo tempus buvo antras Europos Sąjungoje - po Estijos, ir pirmąjį ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas pasistiebė 6,9, antrąjį - 6,5, trečiąjį - 6,7 proc. Tačiau, pasak Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus Dano Arlausko, Lietuvos augimas buvo finansuojamas ne komercinių bankų paskolomis, kas šiaip jau normalioje valstybėje turėtų būti įprasta, o iš užsienio valstybės vardu gaunamais kreditais, ES parama, užsienyje dirbančių lietuvių atsiunčiamais milijardais, vidiniais įmonių rezervais. Tuo tarpu Lietuvoje veikiantys bankai elgėsi kaip tranai - naujų paskolų nedalijo, o gyveno iš jau padalytų įmonėms ir gyventojams kreditų, pelnėsi iš praėjusių metų pradžioje išaugintų paslaugų tarifų.

Lietuvos banko duomenimis, komercinių bankų paskolų portfelio dydis labiausiai buvo išsipūtęs 2008 m. - tada jis siekė 71,1 mlrd. litų. Tačiau iki praėjusių metų jis sumenko net 9,6 mlrd. litų ir buvo lygus 61,7 mlrd. litų. Labiausiai nukentėjo būtent verslui suteikiamų paskolų mastas - net 6,7 mlrd. litų. 2008-aisiais siekusi 35,7 mlrd. litų kreditų verslui suma po dvejų metų jau buvo nukritusi iki 29,1 mlrd. litų. Be to, 2011-ųjų lapkritį paskolos į vis gilesnę duobę krintančiais eurais verslui jau kainavo daugiau nei litais - atitinkamai metinės palūkanos siekė 4,22 ir 4,18 proc. Atrodo, toks reiškinys pastebėtas pirmąkart nuo nepriklausomybės atkūrimo. Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomikos ir finansų analitiko Aleksandro Izgorodino teigimu, Lietuvos pramonei tai nežada nieko gero: dauguma bendrovių greičiausiai atsisakys bet kokios plėtros ir lauks geresnių laikų. "Šalies bankai verslą paremia tik simboliškai". RESPUBLIKA

Nuo sausio 1-osios pabrangę verslo liudijimai atsilieps ne tik smulkiesiems verslininkams, bet ir visiems vartotojams. "Toks trumparegiškas valdžios požiūris atsisuks prieš ją pačią. Smulkų versliuką turėję žmonės bus priversti jo atsisakyti ir vėl taps pašalpų gavėjais. Argi čia protinga?" - piktinasi Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos garbės pirmininkas Eduardas Šablinskas. Smulkieji verslininkai protina valdžią, kad daugelio jų paslaugomis naudojasi patys skurdžiausi. Pavyzdžiui, batus taisyti neša tie, kurie neišgali nusipirkti naujų. Tad didesni mokesčiai ir vėl nuskriaus pačią silpniausiąją grandį. Tuo tarpu valdžios atstovai pabrėžia, kad verslo liudijimų kainos tik grąžinamos į pradinį 2010 m. lygį.

Verslo liudijimai skirtingose savivaldybėse gyventojams atsieina skirtingai. Klaipėdos miesto savivaldybė nusprendė šiemet nebediferencijuoti skirtingų verslų, ir visiems taikomas vienodas fiksuotas pajamų mokesčio dydis - 1 440 litų. Mažesnės kainos nebeleidžia nustatyti įstatymai. Dėl to kai kurių verslo rūšių atstovai, praėjusiais metais už verslo liudijimus mokėję net dešimt kartų mažiau, dabar stveriasi už galvos. Klaipėdoje 2009 m. buvo išduota 4 090 verslo liudijimų, 2010 m. - 3 694, o pernai - 3 663. Mažėjo ir surenkamo mokesčio sumos (2009 m. - per 1,7 mln., 2010 m. - beveik 1,2 mln., o 2011 m. - 796,9 tūkst. litų)."Smulkiesiems verslininkams - išgyvenimo rebusas". VAKARŲ EKSPRESAS

Antradienį Kaune buvo ištraukti pasaulio jaunių (iki 17 metų) krepšinio čempionato burtai. Birželio 29-liepos 8 dienomis Kauno "Žalgirio" arenoje dėl nugalėtojų titulo kovos 12 komandų. Jaunieji Lietuvos krepšininkai varžybas pradės susitikimu su praėjusiame pasaulio čempionate bronzą iškovojusia Kanados rinktine. 2010 m. Vokietijoje vykusiame pirmajame pasaulio 17-mečių čempionate Dariaus Dikčiaus vadovaujama Lietuvos rinktinė liko per žingsnį nuo medalių. Tada pusfinalyje lietuviai 65:75 nusileido Lenkijos rinktinei, o rungtynėse dėl bronzos 81:83 pralaimėjo kanadiečiams. Pasaulio čempionais tapo jaunieji JAV krepšininkai. Šį kartą Lietuvos ir JAV krepšininkų keliai gali susikirsti tik atkrintamosiose varžybose. Lietuvių varžovais bus pernai Europos 16-mečių vaikinų čempionate aukso medalius iškovoję kroatai ir trečią vietą užėmę ispanai, analogiškose Amerikos žemyno varžybose sidabrą ir bronzą pelnę Argentinos ir Kanados jaunieji krepšininkai bei Azijos pirmenybėse antrą vietą užėmusi Pietų Korėjos rinktinė.

Kitoje grupėje žais nugalėtojos titulą ginsianti JAV rinktinė, 2010 metais Europos 16-mečių čempionate sidabrą iškovojusi Čekija, 4-ą vietą užėmusi Prancūzija, Okeanijos čempionė Australija, Azijos 16-mečių čempionato nugalėtoja Kinija ir Afrikoje triumfavęs Egiptas. Šiame fone Lietuvos 17-mečių rinktinės pasiekimai atrodo gan kukliai. Pernai Lietuvos 16-mečių rinktinė Europos čempionate užėmė tik 13-ą vietą. Po nesėkmingo pasirodymo su komanda atsisveikino treneris Darius Sirtautas. Jo vietą užėmė Klaipėdos "Neptūno" ekipos strategas Paulius Juodis. Lietuvos krepšinio federacija tikisi, kad lietuviai pateks į pirmąjį ketvertuką. "Kitaip ir negali būti. Tai neeilinis čempionatas, nes jis vyks Lietuvoje. Todėl negalime svarstyti mažesnių tikslų ar kalbėti apie patekimą į aštuntuką. Vis dėlto iš pradžių reikia išeiti iš pogrupio", - pabrėžė P. Juodis. RESPUBLIKA

Lietuvos čempionės Kauno "VIČI-Aisčių" krepšininkės Eurolygoje žais su viena favoričių, pasaulio žvaigždžių rinktine vadinama Jekaterinburgo UGMK (Rusija) komanda. Pirmojo rato susitikimą Jekaterinburge 85:49 laimėjo Algirdo Paulausko ir Rimanto Grigo treniruojamos Rusijos čempionės. "Šį sezoną mūsų grupė - labai sunki. Galiu lažintis, kad tris ar net visas keturias komandas pamatysime Eurolygos finalo ketverto turnyre. Tikimės, kad per likusias ketverias rungtynes, įskaitant ir dvikovą su UGMK, dar iškovosime pergalių", - sakė "VIČI-Aisčių" veteranė, geriausia 2011-ųjų Lietuvos krepšininkė Rima Valentienė. Gavus garbingą titulą R. Valentienę pasveikins ir UGMK strategas A. Paulauskas, nes patyrusi krepšininkė atstovavo jo vadovaujamai Lietuvos rinktinei bei "VIČI-Aisčių" pirmtakei - "Lietuvos telekomo" ekipai. KAUNO DIENA

Maskvos CSKA, kurioje šį sezoną dirba 5 lietuviai, tikisi parsivežti pergalę prieš "Lietuvos rytą". Treneris Jonas Kazlauskas, puolėjai Ramūnas Šiškauskas, Darjušas Lavrinovičius, skautas Benas Matkevičius ir fizinio rengimo treneris Evaldas Kondratavičius dirba garsiausiame Rusijos klube, bet įdėmiai seka Lietuvos krepšinio naujienas. Į Vilnių antradienį atvykęs J. Kazlauskas tvirtino matęs ir kaip praėjusį savaitgalį žaidė "Lietuvos rytas" ir "Žalgiris". J. Kazlauskas jau turi planą, kaip įveikti "Lietuvos rytą". Tai CSKA mėgins padaryti šįvakar Vilniaus "Siemens" arenoje per VTB jungtinės lygos rungtynes. Trenerio nurodymus jau žino ir CSKA puolėjas R. Šiškauskas, bet paslapčių neišduoda. "Lietuvos rytas" ir Europos taurės turnyre gerai žaidžia, ir šalies čempionate, todėl mums bus sunku. Bet atvykome čia laimėti, o ne pasitreniruoti", - sakė R. Šiškauskas. LIETUVOS RYTAS

Apgailėtina Klaipėdos futbolo situacija bei dviejų miesto klubų - "Atlanto" ir FC "Klaipėda" nesusikalbėjimas verčia uostamiesčio valdžią mąstyti apie ateities perspektyvas - prabilta apie galimybę kurti naują futbolo klubą, kuris galėtų būti pavadintas praeityje garsaus "Granito" pavadinimu. Klaipėdos futbolo jungtuvės neįvyko. Po poros mėnesių startuosiančiame Lietuvos futbolo federacijos A lygos čempionate uostamiesčio garbę greičiausiai gins tik viena komanda - "Atlantas". Tuo tarpu "Klaipėda" gali atsidurti II lygoje ar net apskritai išnykti. "Nesitreniruojame. Klubo planų kol kas negaliu atskleisti. Situacija tikrai nėra gera. Gali būti visko. Pasirinkimo spektras yra platus - nuo gerų iki pačių pesimistiškiausių", - sakė FC "Klaipėda" atstovas, Klaipėdos futbolo sąjungos prezidentas Raimondas Beliauskas. VAKARŲ EKSPRESAS

Vakar Klaipėdoje turėjusi įvykti pirmoji "Atlanto" treniruotė dėl organizacinių nesklandumų buvo atidėta iki rytojaus. Kol kas nėra aišku, kokia bus komandos sudėtis ir kas ją treniruos. "Kol kas galiu pasakyti tik viena - "Atlantas" žais šalies čempionate ir bus normalaus lygio komanda", - antradienį sakė "Atlanto" futbolo klubo prezidentas Vacys Lekevičius. Teigiama, kad jam pavyko rasti rėmėją ir taip kiek atlaisvinti klubą dusinusią skolų kilpą. Tikimasi, kad naujajame čempionate "Atlantą" treniruos Arminas Narbekovas. Legendinis Vilniaus "Žalgirio" futbolininkas du pastaruosius sezonus stovėjo prie Gargždų "Bangos" vairo. V. Lekevičiaus teigimu, A. Narbekovas yra "vienas iš kandidatų". Pasak paties A. Narbekovo, "Atlanto" pasiūlymas jį labai domina. RESPUBLIKA