Naujienų kovo 13 d. dienraščiuose apžvalga

Prezidentė trenkė A.Kubiliaus Vyriausybei. Dalia Grybauskaitė, nepasirašydama premjero teikimo atleisti vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį, aiškiai įvardijo, kad ji valdo ne tik užsienio, bet ir vidaus politiką. Vakar ryte prezidentė po trumpo pokalbio su premjeru ir žymiai ilgesnio su Liberalų ir centro sąjungos pirmininku Algiu Čapliku bei šios politinės partijos deleguotu ministru R.Palaičiu nepateikė jokių argumentų, kodėl nepanoro pasirašyti teikimo atleisti ministrą. Kodėl nesiryžta aukoti premjerui neįtikusio ir nepaklususio ministro, D.Grybauskaitė nepanoro detalizuoti. Prezidentūra išplatino tik trumpą komentarą. RESPUBLIKA

A.Čapliko pareiškimas likti koalicinėje Vyriausybėje skamba kiek dviprasmiškai, nes jis pareiškė nedalyvausiąs "antiprezidentinėje koalicijoje, Generalinės prokuratūros ir Valstybės saugumo departamento griovime". Ar tokiais veiksmais kaltina koalicijos partnerius, A.Čaplikas nedetalizavo. Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius sakosi linkęs palaikyti prezidentės nuomonę. "Jei prezidentė neatleido ministro, matyt, turi informacijos, kuri jai leidžia priimti būtent tokį sprendimą." "Tvarkos ir teisingumo" frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis teigė esąs tikras, kad konflikte dėl atleistų FNTT vadovų sprendžiamas ne jų ir ne ministro R.Palaičio likimas: "Interpeliacija būtų politinis avantiūrizmas. Premjeras jau parodė, kad jis nevaldo situacijos valdančiojoje daugumoje ir Vyriausybėje". RESPUBLIKA

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nutarė netenkinti premjero Andriaus Kubiliaus teikimo atleisti iš pareigų vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį. Vadinamojo FNTT skandalo kontekste šis prezidentės žingsnis taip pat buvo prognozuojamas. Ko laukti toliau? Apie tai "Respublika" kalbėjosi su politologu Algiu Krupavičiumi. " Yra ir dar viena labai svarbi šios istorijos pamoka: prezidentė per daugiau nei pusę savo kadencijos ne visai suprato savo konstitucines galias ir funkcijas. Lietuva yra parlamentinė-prezidentinė respublika. Manau, kad bet kuris politikas, būdamas prezidento poste, neabejotinai priimtų sprendimą atleisti ministrą iš pareigų ir leisti koalicijai dirbti toliau. O dabartinis prezidentės sprendimas nėra vykęs... Kitas šios istorijos paradoksas toks, kad skandalas kilo būtent normaliai dirbančioje institucijoje, nors turime visą krūvą tokių valdiškų įstaigų, kur tereikia vos priliesti, kad įžiebtum rimtą ugnį. Kodėl būtent FNTT vadovai atsidūrė šio politinio skandalo smaigalyje?" svarsto A.Krupavičius. RESPUBLIKA

Po prezidentės kirčio dešinieji neteko žado. Stumti iš valdžios liberalcentristus. Trauktis iš postų patiems. Kol kas nieko nedaryti. Tarp tokio pasirinkimo vakar blaškėsi valdantieji konservatoriai ir jų lyderis premjeras Andrius Kubilius. Vakar prezidentė Dalia Grybauskaitė kirto bene skaudžiausią smūgį A.Kubiliui ir konservatoriams - atmetė premjero siūlymą atleisti iš pareigų jos ginamą liberalcentristų vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį. Po šio šalies vadovės akibrokšto valdančioji koalicija atsidūrė aklavietėje, neregėtoje per visą atkurtos nepriklausomybės istoriją. Ieškodami išeities iš padėties pakriko ir patys konservatoriai, kurie galiausiai pasirinko taktiką delsti. LIETUVOS RYTAS

Buvo matyti, kad Liberalų ir centro sąjungos vadovai neslėpė palengvėjimo. "Kamuolys dabar - konservatorių pusėje. Prezidentė parodė, kad konservatorių šantažas galutinai jai atsibodo", - džiugiai skelbė šalies vadovės apginti liberalcentristai. A.Čaplikas nepraleido progos pakartoti, kad A.Kubilius padarė politinę klaidą, ir ragino dešiniuosius nusiraminti. Po D.Grybauskaitės akibrokšto konservatorių viršūnėse kilo sąmyšis. A.Kubilius viešai demonstravo, kad esą nieko ypatingo neatsitiko, ir net pamėgino šmaikštauti: "Tokia situacija, kuri susidarė, nepadeda Vyriausybės darbui, bet mes įpratę dirbti nelengvomis aplinkybėmis." LIETUVOS RYTAS

Kol konservatoriai delsia, Liberalų ir centro sąjungos vadovai, taip pat kai kurių kitų politinių jėgų atstovai užkulisiuose dalijasi įtarimais, kad A.Kubilius ir jo aplinka iš tiesų rengiasi pasitraukti iš valdžios ir galbūt iš tiesų nori surengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Kalbama, kad dešiniųjų viršūnės pagaliau pamatė, jog joms nebepavyks įvykdyti energetikos pertvarkos reformų, tad ėmė ieškoti išeities, būdų pasiteisinti ir ant ko nors suversti kaltę. Vis dėlto realiau skamba kitokios spėlionės - esą konservatoriai paprasčiausiai mėgins toliau išsaugoti savo veidą prieš rinkėjus - bandys vykdyti "partizaninį karą" prieš liberalcentristus, bet kartu laikys savo rankose ir valdžią, ir turimus postus. LIETUVOS RYTAS

Alvidas Lukošaitis, politologas: "Aišku, kad tam tikras prezidentės su premjeru ramių gaidų sambūvis yra pasibaigęs. Politinių partijų interesai lems, kad taškas šioje istorijoje nebus padėtas. Tai yra slystelėjimas visomis prasmėmis lygioje vietoje. Manau, paslydo visi - ir valdančiosios partijos, ir partijų lyderiai, ir pati prezidentė. Tai politinės įžvalgos ir atsakomybės stokos problema." Kęstutis Girnius, politologas: "Atleisdama R.Palaitį ji būtų nuraminusi visuomenės aistras, būtų buvusi galimybė sumažinti įtampą Vyriausybėje. Seimo pirmininkės I.Degutienės siūlymo surengti pirmalaikius rinkimus realumas priklauso nuo to, ar jam pritaria ir kiti konservatorių lyderiai. Ar čia yra tik būdas išreikšti didelį nepasitenkinimą prezidentės sprendimu, ar jie tikrai sako, kad nebegali tokiomis sąlygomis toliau dirbti." Lauras Bielinis, politologas: "Prezidentės sprendimas yra logiškas ir ji šiuo sprendimu neperžengia konstitucinių ribų. Prezidentė nuosekliai laikėsi savo principų, nuosekliai rėmėsi tais faktais, kuriuos ji žino, kartu gynė savo pozicijas. Seimo pirmininkės reakcija, mano galva, yra daugiau emocinė patyrus, sakykime, politinį pralaimėjimą. Manyčiau, kad išankstinių rinkimų idėja šiandien, ko gero, jau yra pavėluota." RESPUBLIKA

Prezidentė išlaisvino chaoso džiną. Vertindamas situaciją , konstitucinės teisės žinovas profesorius Juozas Žilys LŽ teigė, kad iš esmės nieko neįprasto neįvyko. "Realizuojant konstitucinę normą politinio dialogo aiškiai pritrūko. Dėl to tarp aukščiausios grandies vykdomosios valdžios, kurios dalys yra ir prezidentė, ir Vyriausybė, išryškėjo nesutarimai",- aiškino J.Žilys."Nepasitikėjimą premjeru, atskiru ministru ar visa Vyriausybe in corpore gali pareikšti tik parlamentas",- pabrėžė teisininkas. LIETUVOS ŽINIOS

Premjeras gavo antausį. Prezidentė Dalia Grybauskaitė nusprendė nepriimti jai primestos atsakomybės apsispręsti dėl politinio konflikto, kilusio tarp valdančiosios koalicijos partnerių. "Nedalyvausiu koalicijos partnerių apsistumdymuose prieš rinkimus. Koalicija ir Vyriausybė ir toliau turi mano palaikymą strateginiais klausimais. Laukia visai valstybei svarbūs apsisprendimai. Todėl kviečiu politikus, ypač valdančiąją daugumą, užbaigti būtinus valstybei ir Lietuvos žmonėms darbus",- pareiškė valstybės vadovė. KAUNO DIENA

Prezidentė pasirinko gana saliamonišką sprendimą nesitepti rankų į valdančiosios koalicijos vidaus nesutarimus, nesikišti į tas "peštynes prieš rinkimus politinėje smėlio dėžėje" ir permetė patiems valdantiesiems galimybę protingai išspręsti kilusį (dirbtinai sukeltą?) konfliktą. Bet toks valstybės vadovės apsisprendimas sukėlė naujų klausimų dėl ateities ir paskatino kurti naujas politinių scenarijų dėliones. Viena aišku - politinis sąmyšis dar užtruks. KAUNO DIENA

Prezidentė nusiplovė rankas. Vakar prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė neatleisianti iš pareigų vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio ir liepė valdantiesiems santykius aiškintis patiems. "Mano manymu, ši koalicija ir Vyriausybė gali ir turi dirbti iki kadencijos pabaigos - liko tik septyni mėnesiai. O ar nori dirbti kartu, turi apsispręsti patys. Jeigu to nesugeba, ginčą spręsti politinėmis priemonėmis galės Seime", - sakė D.Grybauskaitė. Valdantieji teigia nebeįsivaizduojantys darbo be prezidentės pasitikėjimo ir prabilo apie galimus priešlaikinius Seimo rinkimus. Tam pritaria ir opozicija. Vakar situacijos aptarti skubiai rinkosi partijos ir frakcijos vadovybė. VAKARO ŽINIOS

A.Kubilius stebėjosi prezidentės pareiškimais, kad ministrą siūlyta atleisti dėl "vidinių koalicijos apsistumdymų, susietų su artėjančiais rinkimais". "Aš su tokiu požiūriu tikrai negaliu sutikti. Per trejus bendro darbo metus yra buvę ir kitų atvejų, kai mūsų požiūriai į vieną ar kitą klausimą skirdavosi. Iš tiesų siūlydamas atleisti ministrą nesiekiau kokių nors partinių ambicijų patenkinimo. Siekiau vieno - kad mūsų visuomenėje teisingumo jausmo būtų daugiau", - taip reagavo premjeras. VAKARO ŽINIOS

Sujungus šešias Šiaulių miesto mokyklas į tris, liks ne tik laisvų pastatų, baldų, bet ir darbuotojų. Savivaldybės sudarytos komisijos pradės dalinti mokyklų turtą ir skaičiuos reikalingus darbuotojus. Mieste liks trys laisvi prijungtų mokyklų pastatai. Kol kas žinoma tik tiek, kad pastatus teks užkonservuoti ir perduoti Savivaldybės Turto valdymo skyriui. "Teks spręsti, kada ir kokie darbuotojai bus atleidžiami. Jau dabar aišku, kad nebereikės visų prijungiamų mokyklų aplinkos darbuotojų - valytojų, sargų, virėjų, darbininkų", - sakė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Viktoras Strups. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Vyriausybės atstovai apskrityse rytoj savo darbdavei pristatys praėjusio pusmečio veiklos ataskaitas. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad itin gerai ėmė dirbti jų prižiūrimos savivaldybės, mat pažeidimų, priimant teisės aktus, nustatyta kone perpus mažiau nei visada. Tačiau statistiką pagerino tai, kad daugumoje apskričių kelis mėnesius iš viso nebuvo Vyriausybės atstovų. O buvusius pakeitė valdančiųjų partijų atstovai, nors į atsilaisvinusias vietas buvo skelbiami konkursai. Tačiau įdomiausia, kad beveik visur, nors buvo skelbiami konkursai atstovų apskrityse postams užimti, juos laimėjo valdančiųjų partijų atstovai. RESPUBLIKA

KULTŪRA

Galima būtų pasakyti, kad šeštadienį kultūros žurnalo "Santara" ir Lietuvos dailės muziejaus pakviesti į popietę Justinui Marcinkevičiui prisiminti rinkosi Poeto kūrybos gerbėjai. Ir tai būtų tiesa. Bet ne visa. Rinkosi Poeto artimieji, draugai, bičiuliai, žmonės, kurie neįpratę gyventi be Justino. Ir jau turbūt niekada neįpras. Tai jau antras Poeto gimtadienis be jo. Kažkaip visai kitaip skambėjo tie Poeto žodžiai "Kiek rovė - neišrovė, kiek skynė nenuskynė...". Juos Giedrė Juknevičiūtė jau ne dainavo, kaip prieš dvejus metus. Jau giedojo. Ir visa salė giedojo. Atsistojusi. Kaip himną. RESPUBLIKA

Gaisro nuniokotame Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje vakar ėmė dirbti archeologai. Specialistai tirs degėsius ir ieškos neįkainojamų meno vertybių liekanų. Į Tytuvėnus vakar atvažiavę archeologai čia užsibus 3-4 savaites. Vėliau ekspertai atsakys į bene labiausiai rūpimą klausimą - ar prieš gaisrą neįkainojami eksponatai nebuvo pakeisti padirbiniais. Nuo šios išvados priklausys ir Šiaulių apygardos prokuratūros atliekamas tyrimas. Speciali paveldosaugininkų komisija preliminariai jau įvertino, kad Tytuvėnuose pražudyti meno kūriniai buvo verti apie pustrečio milijono litų. "Apskaičiavome, kad žala siekia apie 2,5 milijono litų. Galutinė suma bus įvardyta išvadose, - sakė nuostolius vertinusiai komisijai vadovavusi Kultūros vertybių departamento Kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Dalia Krūminienė. - Ne viena vertybė buvo reikšminga ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio kultūrai." Vertingiausiu eksponatu pripažinta Lauksodės bažnyčioje saugota Augsburgo auksakalių centro meistro Franzo Antono Lango 1759-1761 metais sukurta monstrancija. LIETUVOS RYTAS

Kultūros ministras Arūnas Gelūnas parengė įsakymą dėl čigonų integracijos į Lietuvos visuomenę 2012-2014 metų veiklos plano. Jį įgyvendinant čigonų integracijai būtų išleista per 3,5 mln. litų: būtų leidžiami lankstinukai, kompaktinės plokštelės apie čigonų gyvenimą, jie nemokamai būtų mokomi valstybinės kalbos, lėšų būtų skiriama jų įdarbinimui ir t.t. Didžiausią programos lėšų dalį A.Gelūnas siūlo skirti konkurso būdu atrinktiems projektams, skirtiems padėti čigonams integruotis į darbo rinką. Ši tautinė mažuma kažkodėl išskiriama, nors dešimtys tūkstančių kitų socialinių grupių atstovų mėnesių mėnesius neranda darbo. Čigonams įdarbinti būtų skirti 2 mln. litų. RESPUBLIKA

"Nesuprantu, ko lietuviai po kelis kartus keliauja į Egiptą ir Turkiją, kai yra tokia daugeliui neatrasta nuostabi šalis kaip Islandija", - sakė Andrius Mamontovas, savaitgalį koncertavęs šioje šalyje. Jei būtų pasiūlyta įsirašyti į Islandijos gerbėjų klubą ir taip gauti nuolaidą skrydžiams į Reikjaviką, A.Mamontovas tikriausiai tai ir padarytų. Nekart Islandijoje viešėjęs dainininkas šįsyk joje buvo tik dvi dienas ir vėl grįžo susižavėjęs. "Pirmą kartą gyvenime mačiau Šiaurės pašvaistę. Be to, ir koncertas buvo labai jaukus", - džiaugėsi dainininkas. Kol Lietuvą merkė lijundra, A.Mamontovas mirko Žydrojoje lagūnoje - natūraliame geoterminiame baseine po atviru dangumi. LIETUVOS RYTAS

TEISĖTVARKA

Kiekvieną pavasarį ant trūkinėjančio Kuršių marių ledo lipa ir į bėdą patenka nemažai žvejų, tačiau išauklėti jų nepavyksta. Maža to, vos vienam kitam tenka atsakyti už pavojingą elgesį. Brangių operacijų metu išgelbėtų žvejų išgąstis greitai išgaruoja - jie netrukus grįžta atgal. Pastarosiomis dienomis itin daug darbo turėję gelbėtojai džiaugiasi, kad išvengta žmonių aukų, tačiau tikina, kad pats laikas pradėti ekstremalus auklėti ir bausti bent jau "per kišenę" - tai įmanoma. Savaitgalį gelbėtojai išvadavo 57 ant įtrūkusio ledo atsidūrusius ir pagalbą išsikvietusius žvejus. VAKARŲ EKSPRESAS

---

Vakar Šiaulių apskrityje pradėta iki metų pabaigos vyksianti prevencinė priemonė "Teisė gyventi be smurto-2012". Jos metu daugiausia dėmesio bus skiriama darbui su smurtavusiaisiais ar potencialiais smurtautojais artimoje aplinkoje. Siekdami išaiškinti galimus smurto artimoje aplinkoje atvejus, prevencijos padalinių pareigūnai lankysis rizikos grupei priskirtinose šeimose, supažindins jų narius su smurtinio elgesio teisinėmis bei kitomis pasekmėmis, informuos apie institucijas, galinčias suteikti pagalbą nuo smurto nukentėjusiems asmenims. Per daugiau nei dviejų mėnesių Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įsigaliojimo laikotarpį Šiaulių apskrities policijos įstaigose gauti 455 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriais remiantis pradėti 294 ikiteisminiai tyrimai. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Viename Kauno daugiabučių kvartale naktimis siautėja padegėjai, per mėnesį supleškinę jau penkias mašinas. Pastarasis automobilis liepsnojo sekmadienio naktį. Pareigūnams niekaip nepavyksta sučiupti nusikaltėlių, naktimis padegančių Šilainių rajone, Kuršių gatvėje, prie 22-ojo ir 24-ojo daugiabučių stovinčias mašinas. Visos jos priklauso šių namų gyventojams. Vėlų kovo 7-osios vakarą padegėjai pasirinko 2002 metų laidos "Fiat Punto", stovintį prie 22-ojo namo. Praėjus dviem valandoms nuo ugniagesių išvykimo, nusikaltėliai vėl pasirodė ir padegė šalia 24-ojo daugiabučio esančioje aikštelėje paliktą "Hyundai SVX". Pleškant "Hyundai", nuo jo tyškantis karštas plastikas apgadino greta stovintį 1999 metais pagamintą "Mitsubishi Space Vagon". Vasario 10-osios naktį vandalai sudegino ir "Volkswagen Bora", stovintį prie Kuršių gatvės 22-ojo namo. Policijos pareigūnai neabejoja, kad mašinas padega tie patys asmenys. LIETUVOS RYTAS

EKONOMIKA

Šiemet Kauno biudžete pinigų trūksta viskam - pradedant duobėtomis gatvėmis, baigiant vaikų būreliais. Viena išimtis vis dėlto egzistuoja - kaunietiškas Holivudas, pernai vicemero Stanislovo Buškevičiaus iniciatyva įsteigta Kauno kino studija (KKS). Steigiant užtikrinusi, kad įstaiga išsilaikys savo ir Kultūros ministerijos lėšomis, pastiprintomis ES ir privačių rėmėjų injekcijomis, KKS staiga ištiesė delną į Kauno biudžetą. Paprašė kuklių 80 tūkstančių. o gavo dvigubai: 160 tūkst. litų. Kas lėmė dėl pinigų stygiaus vaitojančios Kauno valdžios dosnumą viešajai įstaigai, kurios pirmąjį dokumentinį filmą, parodytą sausį, stebėjo apytuštė "Romuvos" salė, o negausių žiūrovų atsiliepimai buvo, švelniai tariant, skeptiški? KAUNO DIENA

Seimo valdybai pristačius būsimus pavasario darbus, mokslinės fantastikos rinkiniu pakrikštyta strategija "Lietuva 2030" tapo svarbesnė nei jau mažiausiai du kartus atsiimta energetikos strategija. Tiek politikai, tiek energetikos ekspertai tvirtina, jog valdžiai patogiau prastumti rinkimų šūkius nei rūpintis realybe. Mat kai neegzistuoja jokio planas, galima investuoti kad ir į jėgaines Mėnulyje. Šeštadienį prasidėjus Seimo pavasario sesijai paaiškėjo, jog valdantieji melavo sakydami, kad svarbiausi darbai pavasarį bus energetikos srityje. VAKARO ŽINIOS

"Strategijų yra tiek prirašyta, tik nuo jų gyvenimas negerėja. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad jau užsakytas suskystintų dujų terminalui laivas, nors įstatymai terminalo statybai dar nepriimti. Premjeras sako, kad jei įstatymai nebus priimti, laivą parduos. Tad kai taip šneka pats premjeras, nėra ko stebėtis, kad svarbiau yra ateities vizijos nei realybė", - pripažino A.Mazuronis. Akademikas, profesorius Antanas Buračas buvo tiesiog "sužavėtas" Vyriausybės ateities vizijos, kuria, jo nuomone, bandoma užglaistyti visišką energetinį chaosą Lietuvoje. "Turi būti ne kažkokia nesąmonė pasakyta, o realiai paaiškinta, kaip tai bus padaryta. Bet atsakymo toje strategijoje tikrai nėra", - pripažino energetikas. Jurgis Vilemas, profesorius, energetikos ekspertas: "Politiškai ta atominė elektrinė gal ir gerai - būsime nepriklausomi nuo Rusijos. Bet kiek tai kainuos - kai pamatai skaičius, supranti, kad dėl tos mistinės nepriklausomybės per daug ant aukuro turi būti padėta." VAKARO ŽINIOS

FINANSAI

Vakar biržoje smūgį patyrė Ūkio bankas - sužinojus apie banko šiemet sausį suformuotus 50 mln. litų atidėjinius, jo akcijų kaina smarkiai nusirito žemyn. "Nasdaq Omx" Vilniaus biržoje Ūkio banko akcijų, kurios atpigo 13,54 proc. - iki 0,573 euro, parduota už 804 tūkst. eurų. Vladimiro Romanovo valdomas Ūkio bankas skelbia sausio mėnesį suformavęs 50 mln. litų bendruosius atidėjinius, kai įvertino nekilnojamojo turto plėtotojams išduotų paskolų segmentą. "Buvo suformuoti bendrieji atidėjiniai šiam segmentui. Toks sprendimas priimtas, įvertinus banko turimas prielaidas ir faktus", - sakė banko Finansų tarnybos vadovas Arnas Žalys. Jis teigė negalintis atskleisti, kokią bendro nekilnojamojo turto plėtotojams išduotų paskolų dalį sudaro banko suformuoti atidėjiniai. LIETUVOS RYTAS

Bankrutuojančio "Snoro" administratoriui Neilui Cooperiui prireikė daugiau lėšų bankui administruoti. Vakar jis kreipėsi į teismą ir paprašė skirti papildomą sumą. Kreditoriai ketina reikalauti ataskaitos, kam panaudoti anksčiau skirti pinigai. Kovo 7-ąją baigėsi terminas, kai banko administratoriui buvo leista panaudoti 60,9 mln. litų. Leidimo tokiai sumai išleisti jis prašė gruodžio pabaigoje. Vilniaus apygardos teismas tokį sutikimą davė gruodžio 27 dieną. Į šią sumą įėjo ne tik konsultantų, bet ir teisininkų, pašto, viešinimo, viešbučių, maitinimo paslaugos, mokesčiai, taip pat "Snoro" darbuotojų atlyginimai. Šie pinigai - banko "Snoras" lėšos. Tiesa, lieka neaišku, ar į šitą sumą įeina atlygis pačiam bankroto administratoriui. LIETUVOS RYTAS

Praėjusių metų "Sodros" Klaipėdos skyriaus biudžetas, kaip ir kasmet, buvo teigiamas, skaičiai primena prieškrizinį lygį. "Mūsų biudžetas niekada nebuvo deficitinis, perteklius atiduodamas į bendrą katilą. Pagal surinkimą, 2011-ųjų skaičiai primena 2007 metų lygį", - sakė skyriaus vadovas Valdemaras Anužis. Planuota, jog į skyriaus sąskaitas 2011 metais įplauks per 783 mln., tačiau surinkta daugiau nei 810 mln. litų. "Šią tendenciją galima paaiškinti tuo, jog pernai darbdaviai suteikė mažiau neapmokamų atostogų", - aiškino skyriaus vadovas. Išlaidų liūto dalį, kaip įprasta, sudarė senatvės pensijos. VAKARŲ EKSPRESAS

PASLAUGOS

Žmogaus gyvenimo pratęsti keliomis savaitėmis neverta, jeigu tai kainuoja kelias dešimtis tūkstančių. Tai - užuomina iš valstybinės įstaigos sprendimo neskirti reikalingo medikamento vėžiu sergančiai klaipėdietei. Valstybinė ligonių kasa (VLK) neigiamame atsakyme į prašymą detaliai nurodė, kiek su šia liga gyvenama be prašomo vaisto, ir kiek - jį vartojant. Iš jos pagalbos nesulaukta. Sprendimo argumentai - prieš dešimtmetį išleisti sveikatos apsaugos ministro įsakymai ir informacija, kad vartojant šį medikamentą liga neprogresuos ir gyvenimas prasitęs vos keliomis savaitėmis. Įdomu, kiek atsakymą rašęs žmogus sumokėtų už tai, kad galėtų pagyventi dar bent porą mėnesių? VAKARŲ EKSPRESAS

Per praėjusius metus VKL vaistų ir medicininės pagalbos priemonių kompensacijoms planavo skirti 653 mln. litų, išleido 621 mln. litų. Tuo tarpu Valstybės kontrolei atlikus apsirūpinimo vaistais ligoninėse auditą paaiškėjo, kad vaistams skirtų išlaidų dalis didžiosiose ligoninėse skiriasi 6,5, regioninėse ir rajonų - 4, o slaugos ir palaikomojo gydymo - daugiau nei 10 kartų. Pasak kontrolierės Giedrės Švedienės, ligoninių vadovai dažnai turimus finansus naudoja pastatų remontui, o ne efektyvesniems vaistams įsigyti. VAKARŲ EKSPRESAS

Lietuvos politikai giriasi sukūrę krištolo skaidrumo sveikatos priežiūros finansavimo sistemą - pagal ją pinigai iš ligonių kasų keliauja "paskui pacientą", t.y. į tą gydymo įstaigą, kurią renkasi ligonis. Tačiau rinktis jis gali tik iš tų įstaigų, kurias nurodo saujelė valdininkų, kitaip už paslaugas teks mokėti iš savo kišenės. Į Seimo Antikorupcijos komisiją ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą kreipėsi Jonavos r. įsikūrusi privati gydymo įstaiga UAB "Atgaiva Tau". " Be sutarties su TLK gydymas nebus kompensuojamas, o didžioji dauguma Lietuvos žmonių neišgali mokėti už gydymo ar reabilitacijos paslaugas visos jų kainos. Vadinasi, SAM nemokamas gydymo paslaugas skirsto taip, kad kvalifikuota sveikatos priežiūra be kliūčių būtų prieinama tik tiems, kas turi kalnus pinigų", - peikia SAM poziciją L.Kačinskas. RESPUBLIKA

RŪPYBA

Valstybės garantuojamą paramą našlaičiams Pakruojo rajone gyvenantys trys nepilnamečiai trečią mėnesį mato tik popieriuje. Jie gyvena iš močiutės menkos pensijos prisidurdami 150 litų valstybės skiriamų vaiko pinigų. Nelaimės ištiktiems vaikams pagalbos ranką suskubo tiesti geradariai. Trečią mėnesį iš valdžios paramos laukiantys našlaičiai yra likę ir be nemokamų pietų mokykloje. Apskaičiavus visiems trims vaikams teksiančias pašalpas bei globos pinigus močiutei, susidaro kiekvienam šeimos nariui 520 litų paramos per mėnesį. Valstybei atrodo, kad tai yra dideli pinigai. Todėl našlaičiams už maitinimą - vos ne po pusšimtį litų - turėtų sumokėti globėja jų močiutė. Tačiau ji šiandien tokios sumos sumokėti negali, nes nei globos pinigų, nei našlaičių pašalpų dar nesulaukė. "Nesuprantu, kodėl motinai esant gyvai vaikams mokykloje pietūs buvo nemokami, o dabar, kai liko vieni, patiems reikia susimokėti", - logiško atsakymo neranda našlaičių močiutė. Prieš pusantrų metų palaidotas tėvas, o praėjusių metų paskutinėmis dienomis netekta mamos. Našlaičių globėja tapo močiutė Marija Plukienė. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

TRANSPORTAS

Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės steigiama taksi dispečerinė ir kuriama vežimo taksi paslaugas teiksianti įmonė gali iškraipyti ar riboti konkurenciją tarp taksi paslaugas teikiančių įmonių. Be to, išdėstytos abejonės dėl Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų, susijusių su savo taksi įmonės steigimu, pagrįstumo ir teisėtumo. Zuoko taksi žlugdo privačius vežėjus. VAKARO ŽINIOS

ŽEMĖ

Saulei kopiant atgal savo įprastu ratu, žemdirbiai jau dairosi į žiemkenčių laukus. "Kaip javai peržiemojo? Jeigu blogai peržiemojo, kodėl? Ar tinkamas veisles sėjame?" - tokie klausimai jiems neduoda ramybės. Kaip skelbiama Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos tinklalapyje, į šalies Nacionalinį augalų veislių 2011 m. sąrašą buvo įrašytos 739 augalų veislės, sukurtos Lietuvos ir užsienio šalių selekcininkų. Lietuvos selekcininkų sukurtų veislių šiame sąraše buvo 200, jos sudarė apie 27 proc. viso sąraše įrašyto veislių skaičiaus. Dauguma jų sukurtos Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialuose - Žemdirbystės institute (70) bei Sodininkystės ir daržininkystės institute (92). Į Nacionalinį augalų veislių sąrašą šiemet pasiūlyta įrašyti 73 naujas, pasižyminčias itin gera ūkine verte augalų veisles. Anot Lietuvos selekcijos strategų, didelė problema yra ta, kad lietuviai vis dar neįsisąmonina, ką beria į žemę. Iš visų Lietuvoje pasėjamų javų vos 12-20 proc. sėklos yra sertifikuota. Rugių dar mažiau, vos 7-8 proc. Tai yra vienas žemiausių rodiklių Europoje. RESPUBLIKA

SPORTAS

Savaitgalį penkeriomis rungtynėmis startavęs Lietuvos futbolo A lygos čempionatas sulaukė išskirtinio Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės trenerių dėmesio. Rinktinės strategas Čaba Laslas (Csaba Laszlo) vakar pasidžiaugė, kad pirmieji stipriausių mūsų šalies futbolo klubų susitikimai pateikė nemažai įdomios informacijos. Vakar Lietuvos futbolo federacijos (LFF) patalpose surengtoje spaudos konferencijoje Čaba Laslas pasidalijo mintimis apie A lygos čempionato pirmojo turo kovas. "Tik pasakysiu, kad Lietuvos futbolo lygis nėra toks žemas, kaip kalba kai kurie skeptikai. Aišku, tai ne Vokietija ar Anglija. Galėčiau palyginti su Vengrijos čempionatu, kurio vienas rungtynes savaitgalį taip pat teko matyti. Manau, kad "Sūduvos" ir "Ekrano" mačas tikrai buvo aukštesnio lygio. Viskas būtų dar gražiau, jei rungtynės vyktų stadione, stebint bent dešimčiai tūkstančių sirgalių, bet kol kas reikia džiaugtis tuo, ką turime", sakė Čaba Laslas. RESPUBLIKA

Praėjusį penktadienį Palangoje stebėjęs tradicinio "Palangos Juzės" turnyro, kuriame žaidė Lietuvos U-18 bei U-17 rinktinės, kovas Čaba Laslas neslėpė, kad jį sukrėtė futbolo aikštės kokybė: "Dabar nenoriu kalbėti apie rinktinės rezultatus ar žaidimą. Man tik keista, kad 17-mečių rinktinė, kurios laukia labai rimti varžovai, turėjo paskutines pasiruošimo rungtynes žaisti tokioje baisioje aikštėje. Rungtynės vyko net ne ant žolės, o ant žvyro, tad futbolininkai tikrai negalėjo pademonstruoti savo geriausių savybių. Nežinau, ar tai geriausia vieta ruoštis atsakingoms kovoms". RESPUBLIKA

Po įspūdingų rungtynių Floridos universiteto komandos žaidėjai nešiojo ant rankų Deividą Dulkį, o aistruoliai neužsikirsdami linksniavo į nacionalinę komandą kviečiamo taikliarankio lietuvio pavardę. D.Dulkys 24-ojo gimtadienio išvakarėse įteikė sau nuostabią dovaną. Lietuvos rinktinės kandidatas, šį sezoną suspindęs JAV studentų krepšinio lygoje (NCAA), sekmadienį sužaidė dar vienas įspūdingas rungtynes, o jo atstovaujama Floridos universiteto "Seminoles" komanda ACC konferencijos finale 85:82 palaužė vieną NCAA lygos milžinų - Šiaurės Karolinos "Tar Heels" ekipą. "Jis tapo patikimu kovotoju dėl kamuolių", - Lietuvos krepšininką po mačo gyrė Floridos ekipos puolėjas Bernardas Jamesas. "Kažkas sakė, kad kiekvienose rungtynėse man turėtų parodyti mėlyną Šiaurės Karolinos komandos spalvą", - šypsojosi D.Dulkys, visur nešiojantis aistruolių įteiktą mažą Lietuvos trispalvę. LIETUVOS RYTAS

Klaipėdos sunkiaatlečiai Baltarusijos mieste Gardine vykusiame 14-ajame nusipelniusio trenerio Piotro Savickio tarptautiniame jaunimo (iki 23 metų) sunkiosios atletikos turnyre ne tik iškovojo šūsnį medalių, bet ir gerino Lietuvos rekordus. Iš viso turnyre varžėsi per 130 atletų iš Rusijos, Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusijos sporto klubų. Svorio iki 94 kg grupės nugalėtoju tapo Raimondas Trajanauskas, jis dvikovėje iškėlė 317 kg (išrovė 135 kg, išstūmė 182 kg). Antrą vietą toje pačioje kategorijoje iškovojo Andrius Užkuraitis, dvikovėje surinkęs 295 kg. Jis išrovė net 140 kg sveriančią štangą. Tai naujas Lietuvos jaunių rekordas. Sėkmingai startavo ir Linas Kvietkauskas, jis svorio kategorijoje iki 105 kg ne tik tapo čempionu, bet ir pagerino tris šalies jaunimo rekordus - išrovė 146 kg, išstūmė 181 kg ir dvikovėje surinko 327 kg.VAKARŲ EKSPRESAS

Rusijoje, Gusevo mieste, vykusiame tarptautiniame laisvųjų imtynių turnyre, kuriame varžėsi 214 dalyvių iš Vokietijos, Lenkijos, Estijos, Rusijos ir Lietuvos, per apdovanojimų ceremoniją skambėjo Klaipėdos vardas. Pirmąsias vietas iškovojo Vladimiras Prodous (iki 28 kg) ir Artūras Škėliovas (iki 30 kg). Vicečempiono laurai atiteko Mantui Motiejauskui (iki 39 kg). Bronzos medalį iškovojo Andrejus Maksimovas (iki 42 kg). Būrys klaipėdiečių kartu su kitais Lietuvos rinktinės nariais tobulinosi treniruočių stovykloje Baltarusijoje. VAKARŲ EKSPRESAS

Vilniaus "Lietuvos ryto" krepšininkams prieš VTB jungtinės lygos dvikovą Sankt Peterburge su "Spartak" teko treniruotis skolinta apranga - bagažą oro bendrovė "Estonian Air" vakar paliko Vilniuje. Vilniaus klubo žaidėjai buvo apstulbę, kad ši žinia jiems buvo pranešta tik Taline. Pagal "Lietuvos ryto" klubo vidaus taisykles, krepšininkai privalo į rankinį bagažą lėktuvo salone pasiimti varžybų aprangą ir sportinius batelius. Estijos oro bendrovės centriniame biure Taline vakar neatsirado žmogaus, kuris galėtų pakomentuoti komandą ištikusius nemalonumus. Antradienio dvikova Sankt Peterburge - labai svarbi "Lietuvos rytui". VTB jungtinės lygos B grupėje vilniečiai su 9 pergalėmis ir 5 pralaimėjimais kol kas yra treti, bet sėkmės atveju gali aplenkti antrąją vietą užimantį Rusijos klubą (10 ir 5). Pirmojo rato dvikovą Vilniuje "Lietuvos rytas" laimėjo 72:61. Užėmus antrąją vietą B grupėje nereikėtų dalyvauti atkrintamųjų varžybų pirmajame etape. LIETUVOS RYTAS