Naujienų balandžio 10 d. dienraščiuose apžvalga

Seimo narių darbo brokas - Viešųjų pirkimų įstatymas - labiausiai parūpo tik patiems politikams, kai iškilo eilinis klausimas dėl partijų finansavimo tvarkos. Tačiau parlamentarai nė nežino, kad šis teisės aktas bei jo įgyvendinimo kasdienybė kasdien stumia į neviltį ir pasaulio pakraštes daugelį Lietuvos mokslininkų, kuriais politikai esą didžiuojasi tik per parodomuosius savo pasirodymus. Premjeras Andrius Kubilius ir kiti šalies vadovai, kuriantys mokslo slėnius, dažnai mėgsta postringauti apie paramą ateities technologijoms, mokslo inovacijoms, tačiau tikrovėje vyksta atvirkštinis procesas. Mokslininkų teigimu, taikydami šį įstatymą, CPVA klerkai juos jau ne tik įstūmė į aklavietę ir neviltį, tačiau ir tiesiogiai žlugdo šalies mokslo ateitį. Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka "Respublikai" sakė, kad Viešųjų pirkimų įstatymo žala šalies mokslui tapo "baisiu dalyku". Mokslas paverstas pieštukų verslu. RESPUBLIKA

Krescencijus Stoškus, filosofas, humanitarinių mokslų daktaras: "Prieš priimant naują įstatymą, Vakaruose privalu visas smulkmenas aptarti su konkrečios srities specialistais, išmanančiais žmonėmis. Lietuvoje to nėra, todėl belieka tik išmanieji Seimo nariai, kurie savo įstatymus taiso vos juos priėmę. Aš nesuprantu, kaip galima mažiausios kainos reikalavimą apskritai taikyti moksle, jeigu visam pasauliui aišku, kad pigios įrangos, reagentų, prietaisų laboratorijose tiesiog nebūna. Tad sunku suvokti, kaip mūsų mokslininkai apskritai dirba, daro atradimus." RESPUBLIKA

Patarimus, kaip spręsti niekaip nesibaigiančią dramą Garliavoje, žarstanti Seimo pirmininkė Irena Degutienė pati nepasistengė, kad vaiko gerovę reglamentuojanti teisinė bazė būtų ne tokia skylėta. Po Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete vykusio darbo grupės pasitarimo, kuriame buvo aptarta ir situacija Garliavoje, vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pareiškė, kad vaiko perdavimo motinai istorija užsitęsė ir dėl įstatymų spragų. Pareigūnė priminė, kad ji dar 2010 metais Seimo pirmininkei pateikė siūlymus, kokius įstatymus reikėtų keisti, bet nieko neužregistruota. Šešiolikos puslapių raštą, kaip reikėtų gerinti vaiko teisių apsaugą, Seimo pirmininkei E.Žiobienė pateikė tą pačią dieną, kai parlamentarai nesutiko patenkinti jos prašymo atsistatydinti. Trauktis kontrolierė buvo nusprendusi po pokalbio su I.Degutiene, kai ji išsikvietė E.Žiobienę reaguodama į Drąsiaus Kedžio rėmėjų reikalavimus ją nušalinti. Atsistatydinimo prašymą įteikusi kontrolierė neslėpė taip protestuojanti prieš minios ir politikų diktatą. Tuomet I.Degutienė įsakmiai nurodė, jog kontrolierė apie jos išvardytas teisės aktų spragas informuotų raštu, kad Seimas galėtų imti taisyti padėtį. E.Žiobienė savo pareigą įvykdė, bet I.Degutienė tas problemas, regis, primiršo. LIETUVOS RYTAS

Kadenciją baigiantis Seimas realizavo savo pirmtakų pažadus panaikinti apskričių viršininkų administracijas (AVA), atleisti tūkstančius dykaduoniaujančių valdininkų ir taip sutaupyti dešimtis milijonų litų. Tačiau, atidžiau paanalizavus reformą, matyti, kad realūs rezultatai daug menkesni nei buvo prognozuota. Didžioji dalis tarnautojų kaip buvo, taip ir liko dirbti valstybės tarnyboje. Dešimtyje Lietuvos apskričių administracijų, iki jų likvidavimo, iš viso dirbo 2 546 tarnautojai. Vienos apskrities administracijoje buvo apie 250-280 etatų. Tačiau praėjus keliems mėnesiams po reformos realiai darbo visoje šalyje neteko tik 232 asmenys, iki tol dirbę AVA. Visi kiti buvo perkelti į kitas tarnybas, kuriose, panaikinus apskričių administracijas, buvo įsteigtos 946 naujos pareigybės, atliekančios buvusių administracijų funkcijas. "Tos reformos rezultatas - visiškas nulis. Savivaldybėms buvo perduotas tik vienas kitas objektas, ir jokių funkcijų," - teigė LSA prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.VAKARŲ EKSPRESAS

263- tiek Kaune yra įstaigų, kurios pavaldžios savivaldybei. Miesto taryboje pristatyta savivaldybės administracijos finansų kontrolės ataskaita parodė, kad nė vienos įmonės finansų būklė neverta aukščiausio įvertinimo "labai gerai". Nustatytas ir ne vienas atvejis, kai aplaidžiai vykdyti viešieji pirkimai. Paklaustas, kaip žada spręsti ataskaitoje minimas problemas, savivaldybės Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius teigė, kad administracija teiks nurodymus ir pasiūlys priemonių visoms įmonėms, kurių finansų kontrolė vertinama patenkinamai. KAUNO DIENA

Joniškio valdžia orientuota į kelių asmenų interesus. "Gavusi Joniškio rajono gyventojų pasitikėjimą ir eidama dirbti į Savivaldybės tarybą tikėjausi, kad joje bus sprendžiami išimtinai Joniškio rajono gyventojų gerovės klausimai, daugiau dirbama viso rajono labui. Deja, teko nusivilti. Gyventojai mažai įtraukiami į sprendimų priėmimo procedūrą. Mano nuomone, jie per mažai gauna informacijos apie parengtus sprendimų projektus, kurie tiesiogiai liečia juos visus ar atskiras grupes",- kilus subruzdimui ir permainoms Joniškio valdančiųjų koalicijoje, redakcija paprašė į keletą klausimų atsakyti kovo 23 dieną iš koalicijos į opoziciją pasitraukusios Liberalų ir centro sąjungos atstovės Astos Lukošiūnienės. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

KULTŪRA

Kultūra Vilniuje klesti, palyginti su kitais šalies miestai. Šiauliuose meno židinį kurstantys festivalių organizatoriai apgailestauja, kad pagrindinis finansavimas iš didžiojo valstybės katilo nusėda sostinėje, o kitiems regionams, ypač provincijoms, atitenka tik trupiniai. "Neseniai buvau Biržų teatro festivalyje, kuris bando šviesti žmones - kviečia į miestą įdomių spektaklių. Tačiau žmonės neturi pinigų vaikščioti į teatrą. Todėl manau, kad tokiais atvejais mažiems miestams būtina padėti. Deja, žiaurioji biurokratija yra stipresnė už žmogiškumą. Jei mieste užrakinamos Kultūros namų centro durys, galbūt kažkas kažkam keršija?"- sako režisierius, aktorius Valentinas Masalskis. VAKARO ŽINIOS

Šeštadienį Šiaulių Trakų gatvės galerijoje atidaryta žinomo skulptoriaus Henriko Orakausko piešinių paroda "Flirtas su nuodėme". Parodoje eksponuojama penkiolika vaškinėmis kreidelėmis nupieštų paveikslų, siejamų Dekalogo ir vieno sparno temos, erotikos ir ironijos motyvų. "Man nepriimtinas vien tik filosofinis požiūris į gyvenimą, be ironijos neliktų šventės, gyvenimo džiaugsmo", - "Šiaulių kraštui" sakė H. Orakauskas. Į parodos atidarymą susirinko daug lankytojų. Menininkas įdomiai ir įtaigiai pasakojo kone apie kiekvieną savo darbą, jo atsiradimo istoriją, perteikė savas Dekalogo interpretacijas. "Flirtas su nuodėme" - žiaurus, pavojingas ir viliojantis mūsų kasdienio dvasinio gyvenimo reiškinys. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Operos solistės I.Milkevičiūtės balsui Dievas nepagailėjo decibelų, bet kasdieniame gyvenime ji kalba gana tyliai,ramiai. Lietuvių operos karalienė svarsto atsisveikinimo su didžiąja scena galimybę. O darbų kaip tik pliūptelėjo. "Darbo daug,- sutinka dainininkė.- Bet ne kaip anksčiau, kai vos spėdavau: Figaro šen, Figaro ten". dabar panašiai ir gal net labiau tenka suktis jos dukrai, jaunosios kartos operos žvaigždei Asmik Grigorian, mamos džiaugsmo ir nuolatinio jaudulio šaltiniui.Naujo "bohemiečių" projekto - "Manon Lesko" premjeros išvakarėse į Vilnių atvyko Asmik tėtis - armėnų tenoras Gehamas Grigorianas. LIETUVOS ŽINIOS

Margučiai buvo neabejotinai pagrindinis didžiųjų pavasario švenčių akcentas įvairiuose šalies miestuose. Palangoje, J.Basanavičiaus gatvėje, išrikiuotų milžiniškų Velykų kiaušinių alėjoje išsiskyrė margutis, inkrustuotas gintaro gabalėliais. 2 metrų aukščio ir 1,3 metro skersmens gintarinio kiaušinio puošybai kurorto tautodailininkas Albertas Bukauskas panaudojo 15 kilogramų smulkių gintaro gabalėlių. Juos dovanojo gintaro apdirbimo meistrė Stasė Mažeikienė. J.Basanavičiaus gatvėje atidarytoje Velykų margučių alėjoje yra 11 milžiniškų kiaušinių. Trečius metus išrikiuoti margučiai šį kartą išmarginti Suvalkijos regionui būdingais tautodailės raštų motyvais. LIETUVOS RYTAS

TEISĖTVARKA

Buvęs Lietuvos konsulas Sovetske nesigaili dėl meilės paaukojęs karjerą, gerą vardą ir aprūpintą gyvenimą. Tačiau dėl įtarimų, kad galėjo išduoti tėvynę ir kėsintis į svetimus pinigus, vyras pasirengęs gintis netgi Strasbūre. Pernai rudenį Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas atėmė iš A.Kaminsko teisę trejus metus dirbti valstybės tarnyboje ir paskyrė 6,5 tūkst. litų baudą už tai, kad jis neteisėtai pasisavino iš valstybės beveik 36 tūkstančius litų ir piktnaudžiavo tarnyba. "Kažkas tavęs labai nemyli", - gūžčiojo pečiais buvę kolegos, išgirdę, kad prokuroras reikalavo ketverių metų laisvės atėmimo bausmės. Diplomatas teismo sprendimą užginčijo ir reikalauja prašyti Konstitucinio teismo išaiškinimo, ar Diplomatinės tarnybos įstatymas neprieštarauja Konstitucijai. Kai pirmoji žmona sunkiai susirgo ir išvyko gydytis į Lietuvą, konsulas ir toliau ėmė jam paskirtą kompensaciją už sutuoktinės gyvenimą užsienyje, mokėjo už jos gyvenimą ir gydymą. Savo pajamų ligonė neturėjo, ir A.Kaminskas neabejojo, kad kompensacija jai priklauso. Kai 2010-ųjų rugpjūtį A.Kaminskas buvo atšauktas iš Sovetsko po septynerių metų darbo ir pradėjo dirbti Užsienio reikalų ministerijoje, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentų vizitas buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Buvusį konsulą nusivedę į savo būstinę STT pareigūnai jam pareiškė įtarimus dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir sukčiavimo stambiu mastu. LIETUVOS RYTAS

---

"Dabar vėl "metalistų" laikas pačiame įkarštyje. Metalą vagia iš visur. Nepatingi net apleistų sodybų krosnis nugriauti, kad galėtų išplėšti metalines detales", - sakė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė. Sukilėlių kalnelio vagystė, pasak G. Smagriūnienės, rodo, kad vėl gali suintensyvėti brangių meno kūrinių vagystės. Nuo Sukilėlių kalnelio obelisko nuplėštos dvi didžiulės istoriškai vertingos vario plokštės su čia nukankintų 1863 metų sukilėlių pavardėmis. Laužiant laužtuvais, apskaldytos ir granitinės plokštės, rėminusios lentas. "Šiaulių kraštui" užfiksavus, kad Sukilėlių kalnelis Šiauliuose vėl išniekintas, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Netradiciniais perfomansais garsėjantis kaunietis menininkas Ramūnas Jaras vakar už Lietuvos vienybę peršliaužė Vytauto Didžiojo tiltą ir požeminę perėją. Absurdo performansas, skirtas atkreipti dėmesį į Lietuvos visuomenės susiskaldymą, prasidėjo prie Veiverių gatvės perėjos ir pasibaigė kitoje Vytauto Didžiojo tilto pusėje, Karaliaus Mindaugo prospekto požeminėje perėjoje. "Daug kas viešai rašė ir kalbėjo, kad laikas nustoti nekęsti vieni kitų. Tačiau situacija nesikeičia. Galbūt akcijos absurdiškumas atkreips dėmesį į harmonijos visuomenėje būtinumą?" - prieš savo akciją teigė R.Jaras. "Ši akcija - tai tarsi bandymas suvienyti du skirtingus etninius regionus. Galbūt tai, kad per lietuviškiausią Lietuvos miestą eina regionų skiriančioji linija ir yra Lietuvos visuomenės susiskaidymo priežastis?"- svarstė R.Jaras. KAUNO DIENA

EKONOMIKA

Vyriausybė giriasi, kad per trejus metus paskolų sąlygos studentams labai pagerėjo. Tačiau studentai atkerta, kad Lietuvos paskolų sistema vis vien viena prasčiausių Europoje. Esą pradėjus 2009 metų Švietimo ir mokslo reformą ir studentų paskolas patikėjus komerciniams bankams žengta ne į priekį, o atgal. Šalies paskolų sistemai kritikos negaili ir universitetų profesoriai: jie ją vadina tikru idiotizmu. Valstybinio studijų fondo (VSF) duomenimis, nuo 1998 metų studentams jau suteikta 297,2 mln. litų paskolų. Dabar aukštųjų mokyklų absolventai paskolą turi pradėti grąžinti praėjus metams po studijų - nesvarbu, turi darbą ar ne. Palūkanų norma kintama, todėl studentas tiksliai nežino, kiek turės atiduoti bankui už paskolinimą. O paskolą reikia išsimokėti per 15 metų. RESPUBLIKA

Vytautas Daujotis, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto profesorius, kalbėjo tiesiai ir mūsų paskolų studentams sistemą pavadino idiotizmu. Anot jo, reformuojant sistemą paslauga padaryta bankams, o ne studentams. "Galima visiškai padėtį pataisyti, bet reikia studentų paskolas atimti iš bankų. Bet tai jiems nebus naudinga. O dabar labai geras "biznis": garantuojama, kad jei studentas negrąžina paskolos, už jį grąžina valstybė. Jokių nuostolių ir rizikos. Žinoma, dar prieš tai bandoma tą absolventą išgręžti", - kalbėjo profesorius. RESPUBLIKA

FINANSAI

Ne tik pensijų kaupėjai privačiuose fonduose šiurpsta matantys, kaip elgiamasi su jų pinigais. Ataskaitas apie praėjusių metų veiklą šiuo metu pradėję gauti gyvybės investicinių draudimo fondų klientai taip pat griebiasi už galvų: jie ne tik nieko neuždirbo, bet ir įmokėtos sumos yra sumažėjusios keliskart. Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys atskleidė, kad gyvybės draudimo veiklos niekas nekontroliuoja, nes ji net įstatymais nėra reglamentuota. "Fondai juk neįpareigoti skambinti klientui ir įspėti, kad kažkas ne taip. Aišku, būtų gražu, jei taip padarytų. Tačiau rinkoje nėra tokios praktikos, be to, brangiai kainuotų kiekvieną klientą suganyti", - dėstė Š.Ruzgys, matyt, nežinantis, kad pokalbiai Lietuvoje brangiausiai kainuoja vos 19 ct už minutę, o elektroniniai laiškai internetu siunčiami praktiškai už dyką. RESPUBLIKA

"Be reikalo žmonės taip pasitiki laisva rinka. Juk ji tam ir yra, kad "žulikai" galėtų geriausiai gyventi. Niekas dėl kitų nesistengia ir nesistengs. Žaidimas akcijų kainomis iš viso yra banditizmas. Visos finansinės institucijos, visi finansiniai svertai - tiesioginiai ir išvestiniai - dirba pagal tą patį modelį. Jos nieko nedaro, tik galvoja, kaip žaidžiant su svetimais pinigais sau užsidirbti kuo didesnius pinigus. Joms nebaisu investuoti į kuo rizikingesnes rinkas, nes rizikuoja ne savais pinigais. Jei investicija pasiteisins, pelnas bus didžiulis, o nepasiteisinus nuostoliai juk svetimi.",- komentuoja Julius Veselka, Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininkas. RESPUBLIKA

ĮMONĖS

Konteinerių krova Klaipėdos uoste šiemet kovą gerokai sumažėjo. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas neatmeta galimybės, kad naujas kelių mokestis Lietuvoje gali turėti įtakos konteinerių krovos mažėjimui. Taigi Klaipėdai iškilo grėsmė prarasti lyderio pozicijas konteinerių krovos srityje tarp rytinės Baltijos uostų. Pasak A. Drungilo, ko gero, Vakarų Europos rinkoje Baltarusijai mokama brangiau, todėl baltarusiai padidino naftos produktų, gabenamų per Baltijos jūros uostus, kiekius. Latvijos uostai nebespėja apdoroti visų krovinių, todėl dalis naftos produktų yra nukreipiama į kitus uostus. A. Drungilas nelinkęs manyti, kad tai laikinas reiškinys. Jo manymu, Baltarusijos ekonomikai dabar ypač reikalinga didinti eksportą ir valiutų įplaukas. Trąšų, palyginti su šių metų vasariu, kovą perkrauta 36,7 proc. daugiau. Anot A. Drungilo, tai reiškia, kad Baltarusijos trąšų gamintojai pradėjo eksportuoti savo produkciją. VAKARŲ EKSPRESAS

PREKYBA

Grupinio apsipirkimo kuponai Velykų stalo gardumynams, skalbimo milteliams ar šaltinio vandeniui - pirkėjus švenčių proga vienas prekybos tinklas gundė ne tik tradicinėmis nuolaidomis. Kad pritrauktų kuo daugiau pirkėjų, "Maxima" jau kelintą kartą griebėsi sparčiai populiarėjančio prekybos būdo - grupinio pirkimo kuponų. Pirkėjams tinklas siūlė 20 proc. nuolaidą velykiniam apsipirkimui, 50 proc. - skalbimo milteliams, girai. Kiekvienas pasiūlymas sulaukė po maždaug pusės tūkstančio pirkėjų dėmesio. Ir nors nuolaidos parduotuvių lentynose - pagrindinė priemonė klientams pritraukti, pasak "Maxima" atstovės Olgos Malaškevičienės, kuponų pardavimo rezultatai juos džiugina. Tuo tarpu konkurentai nėra linkę perimti šią tradiciją. LIETUVOS RYTAS

RŪPYBA

Specialiu aprašu nustačius, kuo mokyklose galima maitinti vaikus, o kuo ne, kai kuriose uostamiesčio mokymo įstaigose moksleiviams nepaliekama pasirinkimo teisės, teigia moksleivių tėvai. Tiesa, tik tiems, kurie maitinami nemokamai, tad tokia tvarka vadinama ne tik diskriminacija, bet ir eksperimentu. Mokyklos tokius kaltinimus neigia ir valstybės maitinamus vaikus kaltina nedėkingumu: "Labai keista, jog kažkas dar drįsta skųstis. Juk šios lengvatos neturintys vaikai, pavyzdžiui, nusipirkę kotletą, sriubai pinigų jau neturi. Tad skaudu girdėti tokius kaltinimus. Žmonės yra nedėkingi, kad rūpinamės jų atžalų sveiku maitinimu. Ką padarysi, visiems šiais laikais neįtiksi", - taip į klaipėdiečio skundą reagavo mokyklos direktorė. VAKARŲ EKSPRESAS

STATYBA

Elektrėnai ir Jonava nurungė didmiesčius Susisiekimo ministerijos konkurse ir gaus lėšų iš valstybės biudžeto pirmiesiems Lietuvoje pavyzdiniams dviračių takams nutiesti. Miestų ir rajonų vadovai nuolat skundžiasi, kad jiems trūksta pinigų dviračių takams tiesti, tačiau Susisiekimo ministerijos konkurse dalyvavo vos 6 savivaldybės: Elektrėnų, Jonavos, Klaipėdos miesto ir rajono, Panevėžio miesto ir Zarasų. Savivaldybės turėjo teikti projektus ir prašyti pinigų dviračių takams, kurie tenkintų žmonių kasdienio susisiekimo poreikius. Konkursą laimėję miestai iš valstybės turėtų gauti apie 3 mln. litų. Dalį lėšų takams tiesti skirs ir pačios savivaldybės. "Abi savivaldybės įsipareigoja pavyzdines trasas nutiesti dar šiais metais. Pagaliau turėsime Lietuvoje dvi trasas, kurios taps pavyzdžiu kitiems miestams kuriant žmonėms patrauklų kasdienio naudojimo dviračių takų tinklą", - sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. LIETUVOS RYTAS

Šią vasarą Klaipėdoje planuojama suremontuoti dar 7 vaikų žaidimų aikšteles daugiabučių namų kiemuose. Valdininkai tikina, kad laimingųjų sąrašas vis koreguojamas, todėl vengia jį viešinti. Vaikų žaidimų aikštelėms daugiabučių namų kiemuose tvarkyti iš miesto biudžeto šiemet skirta 31 tūkst. litų. Šiuo metu vyksta procedūros, kad būtų paskelbtas konkursas darbininkams parinkti. Preliminariais skaičiavimais, šiuo metu reikėtų tvarkyti mažiausiai 35 vaikų žaidimų aikšteles, tačiau šis skaičius esą nėra galutinis. "Yra ir kita problema - kai kurios aikštelės, kurias sutvarkome iš miesto biudžeto lėšų ir perduodame prižiūrėti namų ūkį administruojančioms bendrovėms, paliekamos likimo valiai",- sakė Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.VAKARŲ EKSPRESAS

VERSLAS

Šiaulių arenos koncesijos sutartį būtina nutraukti, o arenos perdavimo privačiai įmonei aktą panaikinti. Su tokiu ieškiniu į teismą kreipėsi viešąjį interesą ginti nusprendusi Šiaulių apygardos prokuratūra. Šiaulių apygardos teismo prašoma koncesijos sutartį pripažinti negaliojančia, nes nustatyta, kad ši sutartis buvo suklastota - pasirašyta ne tokia, kokiai buvo pritarusi miesto taryba. Aiškus ir visuomenei nenaudingos sutarties klastotojas - eksmeras Genadijus Mikšys. Viršydamas suteiktus įgaliojimus jis pasistengė, kad arenos valdytoju tapusiai viešajai įstaigai "Pramogų sala" nereikėtų dalytis gautu pelnu su savivaldybe. Viešąjį interesą ginti apsispręsta po dienraščio "Lietuvos rytas" publikacijų ciklo apie arenoje įsigalėjusius veikėjus. Skandalas plito į viešumą iškilus kruopščiai slėptam faktui - prieš sutarties pasirašymą 2006 metų birželį tuometis savivaldybės administracijos direktorius G.Mikšys suklastojo tarybos patvirtintą dokumentą. "Lietuvos rytas" pabandė išsiaiškinti, kokia yra tikroji padėtis. Tiek savivaldybė, tiek "Pramogų sala" kategoriškai atsisakė teikti informaciją, nes ji neva esanti slapta. Lesykla virtusi arena - teismo rankose. LIETUVOS RYTAS

ŽEMĖ

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas parengė pasiūlymus dėl nacionalinės žemės ūkio strategijos po 2013 metų. Ekonomistai priėjo prie išvados, kad kaimas galėtų išlikti gyvybingas, jei didžioji gyventojų dalis būtų susijusi su žemės ūkiu. Prieš 10-15 metų Europos Sąjungoje dėl žemės ūkio produkcijos pertekliaus buvo skatinama trauktis iš žemės ūkio gamybos. Dabar padėtis pasikeitusi. Dirbamos žemės plotai mažėja, gyventojų skaičius auga, todėl darosi vis sunkiau juos išmaitinti. Europos Parlamentas nori, kad ir smulkieji ūkiai prisidėtų prie kovos su skurdu. Kaimuose dirbę specialistai, bežemiai, nelikus kolūkių, nerado kitokių būdų užsidirbti ir tapo bedarbiais, įprato nelaikyti paukščių, gyvulių, pragyventi vien iš valstybės skiriamų pašalpų. Svarstoma, kaip nuo žemės nuvarytuosius vėl prie jos sugrąžinti. Kas galėtų atpratusius laikyti paukščių, gyvulių žmones paskatinti vėl jų užsiveisti, pasisodinti daržus, užsiimti verslu specializuotuose ūkeliuose? RESPUBLIKA

SPORTAS

Du stipriausi Lietuvos krepšinio klubai pirmąją Velykų dieną Rusijoje žaidė VTB Vieningosios lygos aštuntfinalio rungtynes. Pergalę pasiekė tik Vilniaus "Lietuvos rytas", o Kauno "Žalgiris" net 28 tšk. skirtumu pralaimėjo Krasnodaro ekipai "Lokomotiv-Kuban". Aštuntfinalyje bus žaidžiama iki dviejų pergalių. Taškų skirtumas nėra svarbus ir tik tuo po rungtynių džiaugėsi "Žalgirio" treneris Aleksandras Trifunovičius. "Analizuosime klaidas ir Lietuvoje pasistengsime pasinaudoti aikštės pranašumu", - žadėjo serbas. Antrosios rungtynės Kaune bus žaidžiamos šiandien. Jei prireiks trečiojo susitikimo, jis vyks rytoj, taip pat Lietuvoje. RESPUBLIKA

Vilniečiai 64:60 įveikė "Nižnij Novgorod" krepšininkus. Rungtynės buvo labai permainingos. "Paskutinėmis minutėmis prisidarėme problemų. Visas rungtynes lyg ir neblogai gynėmės bei puolėme, bet dar kartą sustojome gynyboje, o puolime pradėjome skubėti", - teigė Renaldas Seibutis. Antrosios rungtynės šiandien bus žaidžiamos Vilniuje, trečiosios (jei prireiks) - rytoj, kurios taip pat vyks Lietuvos sostinėje. RESPUBLIKA

Vilniaus "Lietuvos rytas" sekmadienį rytą daužė margučius ir vakare šventė pergalę prieš Žemutinio Naugardo "Nižnij Novgorod", o Kauno žalgiriečius kaip margučius sudaužė Krasnodaro "Lokomotiv" ekipa. "Lietuvos rytas" iš Žemutinio Naugardo parsivežė sunkią pergalę 64:60 ir turi galimybę užbaigti seriją iki dviejų laimėjimų jau šiandien "Siemens" arenoje. O "Žalgiris" sužaidė vieną blogiausių sezono mačų, Krasnodare pralaimėjęs "Lokomotiv" komandai net 44:72. Šiandien kauniečiai savo arenoje sieks išlyginti serijos rezultatą - tokiu atveju trečiasis mačas vyks rytoj vėl Kaune. LIETUVOS RYTAS

Klaipėdos "Atlanto" futbolininkai į savo sąskaitą įsirašė dar vieną tašką - Gargžduose vykusiose Lietuvos futbolo A lygos čempionato penktojo turo rungtynėse klaipėdiečiai nulinėmis lygiosiomis sužaidė su lygos debiutantais - Vilniaus REO atstovais. Jau trečiai paeiliui komandai nepavyksta nuginkluoti "Atlanto" vartų. VAKARŲ EKSPRESAS

Penktadienį A lygos V turo rungtynėse "Kruoja" 1:0 (1:0) nugalėjo Gargždų "Bangos" futbolininkus. Pergalė - tarsi auklėtinių dovana 42-ąjį gimtadienį rungtynių dieną šventusiam vyriausiajam treneriui Aidui Dambrauskui. Į "Kruojos" sudėtį grįžo po smegenų sukrėtimo pasveikęs Artūras Žulpa. Mačui registruotas buvo ir beveik mėnesį dėl kelio traumos negalėjęs žaisti Sergėjus Žigalovas. Bėdų turėjo "Banga" - per apšilimą Achilo sausgyslę pasitempė Anatolijus Ostapas. Gargždų ekipos vyriausiajam treneriui, buvusiam "Šiaulių" vartininkui Vaidotui Žutautui teko atlikti nulinį keitimą ir į aikštę leisti Romaną Masiuką. "Bangos" gynėjas Deividas Padaigis sakė, kad prasta Gargždų komandos pradžia sugadino visas rungtynes: "Į aikštę žengėme užsimiegoję, kai kuriems žaidėjams trūksta motyvacijos, užsivedimo." A.Dambrauskas dvikovą pavadino nervinga, kupina taktinio ir techninio broko. Treneris liko patenkintas pirmosiomis 15-a minučių: "Vėliau pradėjome daryti daug šiurkščių klaidų. Kūrėme momentus, bet jais nepasinaudojome. Serialas tęsiasi - penktas rungtynes nėra realizacijos. Tačiau svarbiausia - pergalė. Visi norėjo ją padovanoti. Geresnės dovanos ir nereikia." ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Olimpinis čempionas Gintautas Umaras mano, kad Lietuvos dviračių treko dviratininkės yra pernelyg priklausomos nuo Fortūnos. O sėkmė pasaulio čempionate Australijoje lietuvėms šįkart atsuko nugarą. elburno treke Simona Krupeckaitė patvirtino savo olimpines ambicijas, tačiau kitos Lietuvos dviratininkės nesurado kelio į Londoną. Pasaulio čempionate sprinto komanda (S.Krupeckaitė ir Gintarė Gaivenytė) pažeidė taisykles ir buvo diskvalifikuota, o persekiojimo lenktynėse lietuvių trijulė liko 11-a - per žemai, kad įveiktų paskutinį olimpinės atrankos barjerą. Aušrinei Trebaitei nepasisekė dar labiau - jos olimpinės viltys dužo per daugiakovės varžybų antrąją rungtį, kai taškų lenktynėse dviratininkė krito ir atsidūrė ligoninėje - jai nustatytas raktikaulio skilimas. Nesėkmių virtinėje paguoda tapo S.Krupeckaitės sidabras sprinto lenktynėse, tačiau ir šis medalis aplaistytas nusivylimo ašaromis. LIETUVOS RYTAS

Laimėjęs jau trečiąjį titulą šį sezoną dvejetų varžybose Laurynas Grigelis įgijo daugiau pasitikėjimo žaisdamas prie tinklo, bet visas savo jėgas ir toliau ketina skirti kovoms vienetų turnyruose. L.Grigelis toliau sėkmingai lipa geriausių pasaulio tenisininkų reitingo laiptais. Italijoje nuo 2004-ųjų įsikūręs 20-metis klaipėdietis šią savaitę pasiekė iš karto dvi naujas savo karjeros aukštumas. Vakar paskelbtame Teniso profesionalų asociacijos (ATP) reitinge L.Grigelis iš 192-osios pakilo į 185-ąją vietą. Vienetų įskaitoje surinkęs 264 taškus jis vos per 10 reitingo vietų dabar atsilieka nuo pirmosios Lietuvos raketės Ričardo Berankio (290 taškų), kuris vis dar gydosi po kirkšnies operacijos. Dar įspūdingesnį šuolį L.Grigelis padarė dvejetų reitinge, pirmąsyk per karjerą taip pat prasimušęs tarp 200 geriausių šios srities žaidėjų. Per pusantro mėnesio L.Grigelis laimėjo jau trečiąjį čempiono titulą dvejetų varžybose šį sezoną. LIETUVOS RYTAS