Naujas Seimas imsis tramdyti kainas

Nuo sausio dėl didėsiančių akcizų dyzelinas degalinėse brangs maždaug 12 centų (nes stojimo ES sutartyje įsipareigojome, kad 2013-aisiais akcizas pasieks ES reikalaujamą minimumą), o elektros kaina šoktels 6 centais už kilovatvalandę. Toks Andriaus Kubiliaus Vyriausybės palikimas. Negi naujas Seimas viską ims ir palaimins?

„Mes stengsimės, kad dyzelinui akcizas nebūtų didinamas. Aišku, neignoruosime ES reikalavimų, bet stengsimės, kad akcizas dyzelinui ir nebūtų didinamas. Gal kažkoks derybų kelias bus, jei tai bus įmanoma“, - iš karto po Seimo rinkimų sakė juos laimėjusių socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius. Jis taip pat užsiminė, kad ir dėl elektros brangimo yra daug klausimų, į kuriuos atsakius gal jos kaina taip nepadidėtų.

„Respublika“ klausė visų frakcijų, kaip jos prisidės prie bendro reikalo.

Tikrai svarstys

Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Albinas Mitrulevičius pažadėjo, kad frakcijoje tikrai bus svarstomi visi įmanomi variantai, kaip galima išvengti brangimo.

„Visi mes esame elektros vartotojai, beveik visi esame ir degalų vartotojai, todėl klausimas yra labai svarbus. Juk kuo didesnis akcizas, tuo žmonės labiau renkasi kontrabandines prekes ir biudžetas netenka pajamų. Be to, dėl kuro brangimo auga infliacija, nes degalų kaina lemia brangesnį prekių pervežimą. Todėl frakcijoje tai būtinai svarstysime“, - žadėjo A.Mitrulevičius.

A.Kubiliaus palikimas

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė nieko pernelyg daug nežadėjo, tik bent jau dėl dyzelino kainų kaltino A.Kubiliaus Vyriausybę.

„Reikėjo su ES derybas aktyviau vesti, kad akcizų būtų galima taip nedidinti. Tada ir visos paslaugos Lietuvoje būtų pigesnės. Gal kažkas buvo dirbama ta linkme. Jei buvo, tai naujoji Vyriausybė tai pratęs. O jei nieko nebuvo daroma, nemanau, kad spės dviratį išrasti iš naujo“, - sakė R.Tamašunienė.

Buvusiai Vyriausybei brangimas buvo parankus

„Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos atstovas ir Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininkas Andrius Mazuronis akcentavo, kad akcizą dyzelinui buvusioji valdančioji dauguma padidino ne tik dėl ES reikalavimų, o ir dėl noro kiek apkamšyti valstybės biudžeto skyles. Tą esą įrodo ir faktas, kad, pavyzdžiui, akcizas benzinui yra gerokai didesnis, nei reikalauja ES, tad ES reikalavimas dyzelinui tėra dingstis jį pabranginti.

„Paskirtasis premjeras A.Butkevičius visada pateikinėjo ir pateikinės siūlymus visus akcizus sumažinti iki leistino minimumo. Tačiau reikės, kad akcizų sumažėjimu nepasinaudotų tik pardavėjai, kad kainų sumažėjimą pajustų ir pirkėjai. Todėl labai rimtai šnekėsime su Konkurencijos taryba, vykdysime aktyvią parlamentinę kontrolę. Kontrolė bus griežtesnė, nei buvo praėjusioje kadencijoje. Ar praėjusi Vyriausybė derėjosi su ES dėl akcizų - nežinau, tačiau iš to, kas vyko, panašu, jog pastangų bent jau buvo nepakankamai, kad kuras bent jau nebrangtų. Aišku, Vyriausybei brangimas buvo parankus, nes kuo brangiau viskas kainuoja, tuo daugiau pajamų surenkama akcizo bei PVM pavidalu. O dabartinė dauguma sieks, kad akcizai būtų sumažinti bent iki leistino minimumo, nes taip būtų mažinama šešėlinė vartojimo dalis“, - sakė A.Mazuronis.

Nėra Vyriausybės - nėra ir derybų

Darbo partijos frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Petras Narkevičius pyksta, kad strigdomas Vyriausybės suformavimas, o tai reiškia, kad deryboms su ES lieka vis mažiau laiko.

„Pas mus diskusija vyksta, ką daryti, kaip išvengti kainų kilimo. Tačiau vis nesibaigia Vyriausybės formavimas. Tik jį pabaigus galima ko nors imtis ir vyriausybiniu lygmeniu, o ne tik kalbomis Seime. Apie kokias derybas galima kalbėti, kai net neaiški Vyriausybės sudėtis, nėra net jos programa patvirtinta? Be to, reikia įvertinti, kas iki šiol buvo padaryta, kokios yra biudžeto galimybės, ar galima leisti mažinti akcizus. Pamąstymai yra, bet konkrečiai ta tema mes dar nesame šnekėję, todėl nieko negalime žadėti. Kol nepatvirtinta Vyriausybė, labai daug klausimų kabo ore“, - atsargus buvo P.Narkevičius.

Priimtas korupcinis įstatymas

„Drąsos kelio“ frakcijos seniūno pavaduotoja Aurelija Stancikienė irgi negailėjo aštrių žodžių buvusiai valdančiajai koalicijai, nors praėjusioje kadencijoje ji pati dirbo būtent ten.

„Dėl elektros kainų didėjimo buvome išsikvietę Valstybinės kainų ir energetikos komisijos pirmininkę. Tai ji pripažino: elektros kaina 25 proc. galėtų mažėti, jei įstatymas buvo kitoks. Galiu tiesiai pasakyti: buvęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas prastūmė tokį korupcinį įstatymą. Tenai numatyta, kad saulės energijos elektrinės, nesvarbu, kur ji yra, pajungimą prie bendros sistemos turi užtikrinti valstybė. Valstybė tau įrengia visus tinklus, tu valstybei parduodi elektrą po 1,44 lito už kilovat­valandę, o pats naudojiesi elektros energija už 46 centus. Paraiškų dėl valstybės pagalbos jau yra už 600 mln. litų. Ką tai reiškia valstybei? Tai nusėda ant mūsų visų ir visi turime už tai mokėti. Kainų komisija pasakė, kad pakeitus įstatymą kaina sumažėtų 25 proc. Tačiau juk ir ji pati turi teisę inicijuoti pakeitimus“, - priminė A.Stancikienė.

Siūlo aklai paklusti

Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas Kęstutis Glaveckas buvo lakoniškas.

„Dėl dyzelino akcizų - stojimo į ES sutartyje esame įsiparei­goję nuo 2013 metų pasiekti ES minimumą. Todėl tai nėra derėjimosi objektas. O jei savanoriškai sumažinsime - bus tokios baudos, kad daugiau nenorėsime. Be to, pas mus ir taip dyzelinas iš aplinkinių rinkų yra beveik pats pigiausias. O dėl elektros... Ateinanti Vyriausybė tą klausimą galėtų įtraukti į savo darbotvarkę, nes sprendimų yra labai daug“, - sakė K.Glaveckas, taip ir nepaaiškindamas, kodėl šitos problemos nesiėmė buvusioji valdančioji dauguma.

Paliko spręsti kitiems

Konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma teisinosi, kad A.Kubiliaus Vyriausybė jau išsakė savo nepasitenkinimą Valstybinės kainų ir energetikos komisijos sprendimu smarkiai didinti elektros kainas.

„Mes tikriausiai kitą savaitę pas save kviesimės komisijos pirmininkę Dianą Korsakaitę“, - tiek tepažadėjo J.Razma.

O dėl dyzelino kainų nedidinimo jis sakė nieko negalintis žadėti, nes tikėtis, kad Vyriausybė per kelias likusias savaites iki metų pabaigos sugebėtų dėl to susiderėti su ES - naivu. Kodėl to nedarė praėjusią kadenciją buvusieji valdžioje, nors tam turėjo daugybę savaičių?

„Nežinau, ar buvo kokios derybos dėl dyzelino, nes europiniuose reikaluose aktyviai nedalyvauju. O benzino akcizas yra didesnis, nei reikalauja ES, ir jį sumažinus iki minimumo benzinas atpigtų maždaug 25 centais. Tačiau negalima to tiesmukai siūlyti, neatsižvelgiant į biudžeto situaciją. Todėl tą klausimą naujoji Vyriausybė, žiūrėdama į biudžeto projektą, turėtų svarstyti“, - teigė J.Razma.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"