Moterų pastangos - kad mažieji gyventų

Gerumas

Motina Teresė yra sakiusi, kad nebūtina daryti žygdarbių - visai pakanka mažų dalykėlių, atliktų su didele meile. Kažin, ar Klaipėdos apskrities moterų "Lions" klubo "Smiltė" pernai surinkti per 80 tūkst.
litų onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams toks jau mažas dalykėlis. Bet kad tai daryta su didele meile jiems - tikra tiesa.

"Smiltės" klube besiburiančios įvairių profesijų moterys įsitikinusios, kad labiausiai jas vienijantis veiksnys - veikla, kurioje atsiskleidžia esminės žmogaus savybės. Joms tai su kaupu patvirtino pernai pačių surengtas meno kūrinių aukcionas, kuriame surinktos lėšos - minėti 80 tūkst. litų - buvo skirti ketverių metukų Ievutei, penkerių Robertai, septynerių Karoliui ir trylikos metų Audriui gydyti.

Praėjus metams, moterys džiaugiasi, kad vaikai tebegyvena ir jų sveikata yra pagerėjusi. Šiemet lapkričio 29 dieną klubietės vėl surengs meno kūrinių aukcioną, kuriame surinktos lėšos bus skirtos jau kitiems vaikams - ketverių-trylikos metų Viliui, Justinai, Viktorui ir Irmantui - gydyti.

"Vakarų ekspresas" "Smiltės" klubo narės Jolantos Valavičienės teiravosi, iš kur moterys semiasi jėgų gerumo fontanams. "Matyt, ateina toks metas, kai tau norisi ne šiaip gyventi ir smilkti, bet suteikti džiaugsmo. Ir ypač - artėjant Kalėdoms. Pernai sukome galvas, kam labiausiai to džiaugsmo trūksta. Ir nusprendėm, kad labiausiai jo reiktų chemoterapijos nualintiems vaikams",- apie pradinės idėjos užuomazgą kalba ponia Jolanta.

Pernai aukcione įsigiję paveikslų, kai kurie klaipėdiečiai tapo aistringi kolekcionieriai, su nekantrumu laukiantys ir šių metų aukciono

Žinoma, paprasčiausia vaiką nudžiuginti pliušiniu meškučiu ar kokiu žaidimu pagal amžių. Bet tai - keliolikos minučių, geriausiu atveju - kelias dienas truksiantis džiaugsmelis, kuris beregint išgaruos. Ir vėl vaikas stovės akistatoje su savo liga ir jos pasekmėmis. "Smiltės" klubo moterys pasirinko kitą kelią savo širdies gerumo apraiškoms: paremti sergančių vaikų šeimas taip, kad jos iš tiesų tą pajustų. O tuo keliu eiti kur kas sudėtingiau nei nubėgti į parduotuvę pliušinio meškučio...

Savais kanalais moterys susirado Klaipėdos apskrityje onkologinėmis ligomis sergančių vaikų sąrašus. Paremti visų šeimas, - vadinasi, visoms dalinti tik po trupinėlį. Ir moterys užsikrovė sau dar sunkesnę naštą - lankyti ligonėlių šeimas ir žiūrėti, kuriai paramos reikia labiausiai. Taip aptiko tuomet trejų metukų Ievutę, gyvenančią vėjo perpučiamoje trobelėje. Taip atrado šeimą, kurioje sirgo ne vienas, bet ir dar du vaikeliai, tiesa, ne onkologinėmis, kitomis ligomis. Buvo ir šeimų, kurių nariams sėdėti prie sergančių vaikų Santariškėse - prabanga, nes net iki Vilniaus nuvažiuoti stigo pinigų. O ką jau kalbėti apie gyvenimą Vilniuje greta savo mylimo, bet taip kenčiančio vaiko...

Moteris, "kalėdojančias" po ligonėlių namus, užgulė dar viena našta - nuspręsti, kam tuos pinigus, jei akcija pavyks, skirti... Kol apsisprendė nieko materialaus rankose dar neturėdamos, vėžys nugalabijo vienos, kitos pasirinktos šeimos vaikelį. Skausmą su tomis šeimomis po netekties jau išgyveno kaip giminės, o gal net ir dar skaudžiau - nespėjo...

Pernai per aukcioną su kiekvienu plaktuko dūžiu didėjo viltys, kad onkologinėmis ligomis sergančių vaikų šeimas pasieks svaresnė parama

O kai jau buvo surengtas aukcionas, varžytinės dėl garsių Klaipėdos, Vilniaus, Kauno dailininkų darbų pranoko visas moterų viltis - paveikslai ir keramikos darbai buvo tarsi cunamio nušluoti. Dėl kai kurių vyko tikras "karas". Aukcione jis naudingas - kainos kilo vis aukštyn ir aukštyn, o kartu daugėjo ir vilčių padėti onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams bei jų šeimoms.

"Mano vyras, nusipirkęs darbą tame aukcione, tapo aistringas tapybos kolekcionierius. Artėjančio aukciono laukia išsižiojęs",- sakė "Smiltės" klubo narė J. Valavičienė.

Ji su klubo moterimis labai norėjo, kad į šiemetinį aukcioną suvažiuotų paremtosios šeimos su savo sergančiais vaikeliais. Bet kai kuriems dabar - kaip tik pakartotiniai chemoterapijos kursai, kiti negali atsitraukti nuo kasdienių darbų. Atvažiuoti žadėjo tik Ievutės mama. Gal ir su pačia Ievute.

"Jūs nepatikėsite, kaip tos šeimos džiaugėsi tuomet, kai mes jas lankėme. Net dar nieko nežadėdamos. O kai atvykome jau su pinigais saujose ir juos išdalijome, žmonės buvo apstulbę ir, beveik praradę amą, tepajėgė šnabždėti: "Ar dar šiais laikais būna žmonių, kurie kaip Trys Karaliai dalija smilkalus ir miras",- pasakojant apie pradžiugintų žmonių jausmus ir pačios klubietės akyse sublizgo ašaros...

Žmogus - toks "padaras", kad tiesdamas kam nors pagalbos ranką, gal ir nesąmoningai tikisi, kad ją pastvėrusysis kada nors tą ranką pakiš tam, kuris ją ištiesė dabar. "Smiltės" moterų tokios mintys tikrai nekankina. Joms tiesiog gera, kad padarė: prikalbino dailininkus paaukoti darbus, kad kviestieji ponai ir ponios tuos darbus pirko. Kad šiandien Ievutė, Roberta, Karolis ir Audrius gyvena - duok, Dieve, jiems sveikatos.

"Smiltės" klubo moterys kupinos vilčių, kad ir šiemet jų organizuojamas aukcionas pavyks. Ir gyvens šiemet paremti dar keturi ligoniukai - Vilius, Justina, Viktoras ir Irmantas.

O moterų pasėtas gėris, joms net nesitikint, grįžta tarsi bumerangas. Per visai kitas situacijas, per visai kitus žmones. "Ir apie tai mes klube pasišnekam",- kai ašaros akyse kiek pradžiuvo, vėl šypsojosi J. Valavičienė.

Gražina JUODYTĖ