Šiandien ilgamečiam uostamiesčio vadovui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui, Klaipėdos miesto Garbės piliečiui, Klaipėdos universiteto garbės daktarui Alfonsui Žaliui būtų sukakę 80 metų.
Ankstų rytą jį galėdavai sutikti šeimininkišku žvilgsniu besidairantį Klaipėdos gatvėse.
Šeštadieniais, sekmadieniais galėdavai matyti jį plaukiantį keltu ir taip pat ūkiškai iš marių besižvalgantį į miestą, Jūrų muziejų, jachtklubą. "Tikras šeimininkas", - pagalvodavo daugelis stebėdami jo mąslų žvilgsnį. Šis Klaipėdos šeimininkas paliko paskui save legendų šleifą.
Iškilaus klaipėdiečio jubiliejaus proga "Vakarų ekspresas" pakalbino keletą miestelėnų, kurie su Alfonsu Žaliu dirbo, bičiuliavosi ar tiesiog jautė išskirtinę ilgamečio Vykdomojo komiteto pirmininko globą.
"Pradėjo kultūrinį Klaipėdos pakilimą"
Valentinas GREIČIŪNAS, A. Žalio bendradarbis
Mane tiesiog stulbindavo kruopštus pirmininko pasiruošimas bet kuriam klausimui. Jis niekada neateidavo į posėdžius nepasiruošęs. Prieš posėdžius būtinai sukviesdavo kompetentingus žmones pasitikrinti sumanymus, jeigu ko neišmanydavo - pasitarti dėl geriausio galimo sprendimo. Jeigu važiuodavo į ministerijas prašyti lėšų, važiuodavo su labai konkrečiais motyvais, kurie būdavo išdėstyti tiesiog punktais - pirmas, antras, trečias.
Alfonso Žalio energijos ir sumanumo dėka uostamiestyje steigėsi kūrybinių sąjungų skyriai, buvo dedami pamatai Klaipėdos universitetui. Jam dirbant Vykdomajame komitete prasidėjo Klaipėdos kultūrinis pakilimas.
Pats būdamas punktualus ir be proto pareigingas, to paties laukė ir iš kitų. Nesulaukęs nieko nesakydavo. Veido išraiška prasižengusiuosius veikdavo labiau nei baisiausi pamokslai.
Jis labai tausodavo pavaldinius, kad šie nepatektų į dviprasmiškas ir nepageidautinas situacijas.
Kadangi mus siejo ne tik darbo santykiai, bet ir bendravimas už Vykdomojo komiteto sienų, galiu pasakyti, kad žaidžiant krepšinį ar sėdint užstalėje darbo reikalai nebūdavo aptarinėjami. Nebent patraukdavo per dantį už kokį nevykusį darbinį ėjimą.
"Neiššoko iš apkasų"
Antanas STANEVIČIUS, leidėjas
Alfonso Žalio jubiliejui Seime turėtų būti pristatyta biografinė apybraiža "Alfonsas Žalys", kuri būtų serijos "Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai" sudėtinė dalis. Apie jo gyvenimą pasakyčiau tiek - morališkai teisėtas Nepriklausomybės Akto signataras. Jis neiššoko iš apkasų, kaip daugelis Atgimimo asmenybių. Jis į Atgimimą atsinešė didelį Klaipėdos kultūrinimo ir lietuvinimo bagažą.
"Labai rūpinosi miesto įvaizdžiu"
Angelina BANYTĖ, dailininkė
Tiesiogiai su Alfonsu Žaliu nedaug bendravau, tačiau jo globą esu pajutusi tiek, kad mudu su tapytoju Juozu Vosyliumi ant saulės laikrodžio Laikrodžių muziejaus kiemelyje esame užrašę "Dėkingi Alfonsui Žaliui". Jeigu jis nebūtų įsikišęs, to saulės laikrodžio tikriausiai nebūtų buvę. Jis labai rūpinosi miesto įvaizdžiu. Kaip ir daugelio klaipėdiečių, mano prisiminimai apie Alfonsą Žalį - kuo geriausi. Išskirtinės jo savybės - žodžio laikymasis, padorumas.
"Mecenatystės etalonas"
Edmundas ANDRIJAUSKAS, architektas
Kai aš parvažiavau į Klaipėdą dirbti, Architektų sąjungos Klaipėdos skyrius jau buvo susibūręs. Vykdomojo komiteto pirmininkas mus, kaip ir kitas kūrybines sąjungas, nuoširdžiai kuruodavo. Tad visiškai nesistebiu, kad Klaipėdos inteligentija Žalį nuolat mini kaip mecenatystės etaloną.
"Įgyvendindavo svajones"
Raimundas VAITIEKŪNAS, Žalių šeimos draugų sūnus
Filmuodavau įvairias šeimynines šventes, kuriose dalyvaudavo Žalių šeima. Pirmasis prisiminimas atplaukė dainomis. Alfonsas Žalys labai mėgo traukti "Pasisiūsiu juodą suknią su raudonais guzikais". Nelės Paltinienės su Eugenijumi Ivanausku dainos užstalėje buvo šventos. Tekdavo pabūti "didžėjumi" leidžiant plokšteles ar juostinį magnetofoną. Visi dainuodavo kartu. Daugybė prisiminimų ir juokingų istorijų yra susiję su tėvo Algirdo Vaitiekūno ir Alfonso Žalio žvejyba, grybavimu.
Su Alfonsu Žaliu yra susijusios ir tėvų svajonės. Pamenu, kaip kalba pradėjo suktis apie Kopgalį. Pirmoji svajonė buvo restoranas - juk tarybiniais laikais taip trūko pramogų vietų. Tačiau restoraną išstūmė Jūrų muziejaus vizija, kuri vėliau materializavosi.
Su Alfonsu Žaliu man siejasi ir tolerancija. Mūsų, vaikų, niekas nesistengdavo kaip nors izoliuoti - prie mūsų aptarinėdavo, kaip geriau "apeiti" Centro komitetą, kaip kokioje ministerijoje elgtis pelnant palankumą idėjoms. Tokiuose pasibuvimuose būdavo ir Valentinas Greičiūnas su šeima, ir Arkadijus Lichtinšainas, ir Kazimieras Vizbaras, ir Alfonsas Tumėnas. Ir visi svajodavo, kokia Klaipėda būtų, jeigu joje atsirastų... Taip apeinant visokius draudimus prie didžiųjų Klaipėdos įmonių atsirado "pūslės" - sporto salės, taip vietoje kopūstų sandėlio buvo pradėta statyti Ledo arena.
Nors tokiuose pasibuvimuose būdavo ir daugiau vaikų - Greičiūniukai, Dalia Gureckaitė, Vizbariukai, labiausiai draugavau su Vytautu Žaliu, nes buvome panašaus amžiaus. Kai rengdavomės iškylauti Neringoje, iš anksto pasiskirdavome pasimatymą Pervalkoje prie rožių krūmo. Kol tėvai pauškindavo tinklinį, mes irgi rasdavome savo pramogų.
|
| Prieš priimdamas sprendimus A. Žalys nuolat bet kuriuo klausimu tardavosi su specialistais. |
Renginiai A. Žaliui atminti
Šiandien: 13 val. gėlių dėjimas ant Alfonso Žalio kapo (Lėbartų kapinės);
15 val. Atminimo akmens atidengimas Klaipėdos universiteto miestelyje (Herkaus Manto g. 84, prie rektorato);
15.30 val. iškilmingas minėjimas Klaipėdos universiteto Aula salėje (Herkaus Manto g. 84, 6 korpusas). Dokumentinio filmo premjera "Gyvenimas Klaipėdai" (rež. Romas Pletkauskas).
Spalio 13 d. Seime turėtų būti pristatyta biografinė apybraiža "Alfonsas Žalys" iš serijos "Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai".
Gruodį prie namo M. Mažvydo al., kur A. Žalys gyveno daugelį metų, bus pritvirtinta memorialinė lenta.
Anonsas
Artimiausiuose "Vakarų ekspreso" numeriuose - Algirdo Vaitiekūno publikacijų ciklas, skirtas A. Žaliui.
Šiuos du žmones gyvenimas suvedė Vilniaus aukštosios partinės mokyklos sporto salėje 1957 m. Baigus ją, A. Žalys buvo išsiųstas dirbti į Klaipėdą partijos komiteto trečiuoju sekretoriumi ideologijai, o A. Vaitiekūnas nukreiptas į Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto Švietimo skyrių. 1971 m. A. Vaitiekūnas buvo atsiųstas į Klaipėdą, į tą patį postą, kuriame dirbo A. Žalys prieš tapdamas Vykdomojo komiteto pirmininku.
A. Vaitiekūnas sakė, kad su A. Žaliu kūrė planus papasakoti apie "komunistinių darbų" antrąją pusę - t.y. parašyti knygą apie tai, ko nei Vilniaus, nei Klaipėdos plačioji visuomenė nežinojo. Tačiau vėliau A. Žalys suabejojo savo galimybėmis viską tiksliai atkurti, o A. Vaitiekūnas dėl to jautėsi stiprus, nes vedė darbų ir gyvenimo dienoraščius. Viską knygon suguldyti skatino ir A. Žalio sūnus Vytautas Žalys. Kai atsirado daugiau laiko, A. Vaitiekūnas sėdo rašyti.
Gražina JUODYTĖ
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi populiarus
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą