Mokyklų bibliotekose nėra ką skaityti - naujoms knygoms pirkti neskiriama nė cento

Nėra knygų

Apie pinigų trūkumą ir jų taupymo būdus mokyklose jau sklinda legendos. Šių metų pavasarį „Vakaro žinios“ rašė, kad mokytojai dėl pinigų trūkumo priversti eiti nemokamų atostogų, kuo švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius negalėjo patikėti. Tačiau taupymo priemonės pasiekė absurdo lygį, mat mokslo židinio nebeliko kuo „kūrenti“. Ilgametė buvusi Ignalinos rajono gimnazijos bibliotekininkė Adelė Cibulskienė pasakojo, kad jau mažiausiai dvejus metus mokykla neturi iš ko nusipirkti naujų grožinės literatūros knygų.

„Iš Švietimo ir mokslo ministerijos nuo 2008 metų pinigų knygoms nebegauname. Anksčiau ugdymo procesui reikalingai literatūrai įsigyti buvo skiriama atskira eilutė. Ne išeitis ir viešosios bibliotekos, nes ir jos skundžiasi sumažintais naujų knygų pirkimais“, - situaciją nupasakojo buvusi bibliotekininkė.

Moksleivių pinigai - atlyginimams

Taip pat moterį piktino tvarka, pagal kurią iš mokinio reikmėms skirtų lėšų buvo mokami darbuotojams atlyginimai. „Yra straipsnis pagal kurį netgi iš mokinio priemonėms skirtų pinigų galima dalį permesti atlyginimams mokėti. Į mokinio priemones įeina viskas, kas reikalinga mokymosi procesui: atlasai, žemėlapiai, cheminės priemonės, netgi vinukai darbų pamokoms. Tačiau juk grožinė literatūra taip pat reikalinga mokymuisi. Privalomos literatūros programos dažnai atnaujinamos, moksleiviai turi susipažinti su naujienomis, aptarti jas per pamokas. Deja, toms knygų naujienoms pinigų nelieka“, - „Vakaro žinioms“ guodėsi A.Cibulskienė.

Skurdžios mokyklų bibliotekos pasipildo tik pačių bibliotekininkų dėka, kurie prašo rasti lėšų bent keletui knygų. Tokiu būdu praėjusiais metais A.Cibulskienė gavo 500 litų naujoms knygoms. „Metų pabaigoje perskirsčius biudžetą lieka kažkiek pinigų. Tai einame pas direktorę ir prašome, kad dalį tų pinigų skirtų naujoms knygoms. Nespėjus laiku nusipirkti knygų, bibliotekose atsiranda spragos, kurias vėliau sunku užkamšyti“, - kovą su vėjo malūnais pasakojo pašnekovė, prisipažinusi, kad tai viena iš priežasčių, paskatinusių palikti mėgstamą darbą. - Tokia situacija demotyvuoja dirbti, kai naujų knygų nėra ir vaikams nėra ko pasiūlyti.“

Knygų nereikia

Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija savo klaidų nemato, esą pačios mokyklos kaltos, jei neišeina bibliotekų aprūpinti naujomis knygomis. „Mokinio krepšelyje, kurį sudaro 3310 litų, yra paskirtos lėšos, už kurias mokyklos gali įsigyti ugdymo procesui reikalingos ne tik programinės, informacinės, mokslo populiariosios, bet ir vaikų, jaunimo, klasikinės literatūros ir kultūros, švietėjiškų, mokslo populiarinimo periodinių leidinių.

Pačioms mokykloms suteikta teisė nuspręsti, kiek pinigų iš krepšelio panaudoti vadovėliams, literatūrai įsigyti, ar panaudoti šiuos pinigus mokytojų atlyginimams, kvalifikacijai kelti ir pan.“, - aiškino Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai.

Už šalies švietimą atsakinga institucija leido suprasti, kad šiais technologijų laikais knygos apskritai nebėra tokios reikalingos, naiviai tikintis, kad visi vaikai po pažastim nešiojasi planšetinius kompiuterius.

Anot ministerijos, plečiantis informacinių technologijų naudojimo galimybėms, atsiranda vis daugiau ir elektroninių knygų, kurias mokiniai esą gali skaityti ne tik mokykloje, bibliotekoje, bet ir namų kompiuteriuose arba nešiojamuose skaitytuvuose.

Donaldas KAJOKAS - poetas:

Man kartais atrodo, kad mūsų politikai daro blogus žingsnius: į svarbiausius projektus jie panyra visa galva, kaip, pvz., energetika, o visus kitus klausimus ir problemas numeta patarėjams. Juk daug Lietuvoje tokių nebaigtų galų, kurie plaikstosi dėl mokesčių sistemos, kultūros, šiuo atveju bibliotekų. Tai, kad biblioteka negali nusipirkti knygų, yra tokia pat nesąmonė, kaip parduotuvė be prekių.

Žinoma, kalbant apie naujausias technologijas ir elektronines knygas, pasaulyje ta tendencija labai ryški. Tačiau Lietuvai kol kas tikrai nereikėtų persistengti vejantis pasaulį. Juk jau ir taip bandoma naikinti kultūrinę spaudą ją sugrūdant į kokius nors internetinius puslapius. Regis, ir bibliotekas norima sudėti į kompiuterį. Tačiau Lietuva dar nėra tiek daug technologiškai pažengusi, tiek daug knygų konvertavusi į elektroninius formatus, kad būtų galima visavertiškai naudotis technologijų naujovėmis.

Tačiau ši situacija tik iliustruoja bendrą padėtį: ten, kur kažką būtina daryti, keisti, valdžia vėluoja.

O ten kur nereikia - persistengia arba bando turėti alibi, kad kažką veikia, neva mums kreipia labai modernia linkme, kuria eina visas pasaulis. Tačiau tokie žingsniai tik pateisina realių politikų veiksmų nebuvimą.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"