Mitai ir tikrovė apie medų

Medų reikia ragauti, liežuvis neapgaus

Šviežio medaus skonio išsiilgę gyventojai skuba į turgus, parduotuves, bitininkaujančius kaimynus medaus. Tačiau kokį rinktis iš gausybės jo rūšių?

„Dėl medaus pirmiausia noriu pasakyti, kad apie jį jau nuo sovietinių laikų sklando legendos, esą bitininkai cukraus į medų prideda. Buvusiuose kolūkių bitynuose anksčiau reikėdavo įvykdyti medaus normas, taigi nuo tų laikų ir pradėjo keliauti mitai. Dabartiniai save gerbiantys bitininkai gali pasiūlyti tik natūralaus medaus“, - aiškino Ž.Macijauskas.

Paklaustas, kaip atskirti, ar medus tikras, ar „pagerintas“ nenatūraliais priedais, bitininkas tikina, jog medaus kokybei nustatyti pats geriausias patarėjas yra liežuvis.

„Reikia savimi pasikliauti, o ne kažkokiais cheminiais pieštukais braukyti, medų reikia tiesiog ragauti, uostyti. O medus būna visoks: nuo balto, skaidraus iki tamsiai rudo; gali būti kaip sviestas arba stambiais kristalais; gali būti kietas, kad net peilis linksta. Kaip augalai įvairūs, taip ir medus“, - teigė bitininkas.

Pasak jo, žmonėms dažniausiai įtarimų kelia dobiliukų ir rapsų medus, kadangi jis būna baltas, šviesus. Todėl kartais manoma, jog čia gali būti cukraus.

Lietuvoje išgaunamas medus daugiausia eksportuojamas į Vokietiją, Daniją. Patys lietuviai pastaruosius 10 metų irgi daugiau medaus suvartoja nei anksčiau.

Jokių laisvadienių

Ž.Macijauskas profesionaliai bitininkauja jau penktus metus, kitaip tariant, bitininkystė tapusi pagrindiniu jo šeimos pragyvenimo šaltiniu.

„Laikau apie 110 bičių šeimų, bitininkauju Šakių rajone, dalis bičių - Jurbarko rajone. Nors pagal specialybę esu elektronikos inžinierius, visada žinojau, kad auginsiu bites. Augau bitininkų šeimoje, esu jau ketvirtos bitininkų kartos atstovas. Vaikystėje piešdavau namą, medį ir būtinai avilį“, - juokėsi 45 metų vyras.

Tiesa, Ž.Macijauskas tikina, jog žmonės, pasirinkę profesionalų bitininkavimą, turėtų gerai pagalvoti, nes medaus sezono metu apie laisvadienius net svajoti neverta.

„Gegužės mėnesį tik pusę dienos turėjau laisvos. 14 valandų darbo per parą - normalus dalykas. Aišku, būčiau turtingesnis, jei investuočiau pinigus ir žinias į verslą, bet esu patenkintas savo gyvenimu, nes darau tai, ką noriu“, - sakė jis.

Geriausias - pavasarinis medus

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje teigiama, kad bičių sparčiai mažėja dėl užterštumo. Ž.Macijauskas tikina, jog tai irgi dar vienas mitas.

„Ligų bangos visada buvo, kas 10-15 metų kartojasi. Erkės bites naikina; atsiranda atsparumas vaistams. Visko būna, bet taip buvo ir anksčiau“, - akcentavo jis.

Bičių yra ir jos neša medų kaip ir prieš milijonus metų. Ž.Macijauskas, paklaustas apie šiųmetinį medaus derlių, teigė, jog nors Lietuvėlė ir maža, derlius įvairiose vietovėse gana skirtingas.

„Pietinėje Lietuvos dalyje ištisai lijo, o klaipėdiškiai skundėsi, kad sausra pas juos išdegino laukus, ir medaus derlius prastas. Tačiau tie, kurie rimtai bitininkauja, vis tiek stabilų medaus derlių kasmet gauna. Tą lemia patirtis, sugebėjimai, geros, stiprų imunitetą turinčios bitės“, - aiškino pašnekovas.

Medus visais laikais buvo vertinamas produktas. Vis dėlto, anot Ž.Macijausko, dėl jo gydomųjų savybių išpūstas gana didelis burbulas.

„Medus nėra supervaistas. Nėra taip, kad nusipirkai medų ir nuo 99 ligų gydysies. Medus, aišku, naudingas, sveikas. Dėl to niekas nesiginčija“, - tvirtino bitininkas. Pats Ž.Macijauskas labiausiai vertina pavasarinį medų. Nes jis būna švariausias ir ekologiškiausias. Gamta po žiemos būna švari, nuplauti teršalai, augalai savyje sukaupę energiją. Toks medus būna švelnus, aromatingas.

Bičių taisyklės - žiaurios

Bitininkai profesionalai bites augina daugiaaukščiuose aviliuose, kurie į Lietuvą atkeliavo jau prieš 15 metų. Nors kai kuriuose šalies regionuose jie vis dar laikomi naujove.

„Tokia bitininkavimo technologija padidina darbo našumą. Be jokios abejonės, svarbu auginti ir stiprias bičių šeimas, tą nuolat akcentuoju pradedantiems bitininkams“, - atkreipė dėmesį Ž.Macijauskas.

Anot jo, kai laikomos stiprų imunitetą turinčios bitės, kitos problemos atkrinta savaime.

„Bitė niekada nepriims sergančios bitės į avilį, tokios yra išmetamos iš avilio, kad ir kaip tai žiauru. Sergantys perai taip pat išmetami“, - darbščiųjų vabzdžių gyvenimo subtilybes komentavo ponas Žilvinas.

Beje, bitės labai jaučia žmogaus nuotaiką, bijančiam, stresuojančiam jos gelia. Stresuojantis žmogus prakaituoja, išskiria streso hormoną adrenaliną, į tai bitės piktai reaguoja.

„Auginu veislines bičių motinėles tam, kad turėčiau produktyvias ir taikias bičių šeimas. Bendrauti su tokiomis bitėmis - grynas malonumas. Manau, jog tikras bitininkas su savo bitėmis aplinkiniams neturėtų sukelti nepatogumų ir pavojaus, - kalbėjo Ž.Macijauskas. - Tiesa, daugelis žmonių net neįsivaizduoja, kokios taikios bitės gali būti.“

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"