Ministrai įspėti nepiktnaudžiauti

Ne pirmus metus teismų duris varstantis buvęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, 2010-aisiais lengva ranka iš pareigų atleidęs įtakingą valdininką, turės atlyginti valstybei padarytus nuostolius. Prašydamas išaiškinti ministrų materialinės atsakomybės klausimą ir įvertinti Vyriausybės įstatymo nuostatas, į KT prieš metus kreipėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), nagrinėjantis R. Palaičio (Vidaus reikalų ministerijai jis vadovavo 2008–2012 metais) skundą. Eksministras ginčija įpareigojimą sumokėti 15 tūkst. eurų už Valstybės tarnybos departamento direktoriaus Osvaldo Šarmavičiaus atleidimą. Teismai, įvertinę jo padarytus pažeidimus, konstatavo, kad atleidimas buvo per griežta nuobauda. Už patirtą „traumą“ O. Šarmavičiui tuomet išmokėta 38 tūkst. eurų. R. Palaitis pasak žiniasklaidos, nusiteikęs toliau gintis ir neatmeta galimybės kreiptis į Strasbūro teismą.

Neabejojama, kad Konstitucinio Teismo nutarimas turės įtakos ateityje politikų priimamiems sprendimams.

Atsakomybė egzistuoja

KT pripažino, jog Vyriausybės įstatymas, kiek jis nenustato ministro materialinės atsakomybės už padarytą žalą, Konstitucijai neprieštarauja. „Žalą padarę valstybės pareigūnai, tarp jų ir ministrai, turi nustatyta tvarka atsakyti už savo veiksmus, dėl kurių atsirado žala“, – sakoma nutarime. KT pažymėjo, kad „Vyriausybės įstatyme iš tikrųjų nesureguliuota ministrų materialinė atsakomybė“, tačiau „ministrams, kaip ir kitiems valstybės įstaigų vadovams, taikoma įstatymų nustatyta materialinė atsakomybė“.

Pirmos instancijos teismas, nurodęs R. Palaičiui atlyginti žalą, rėmėsi Valstybės tarnybos įstatymu. Bet eksministras argumentavo, kad jam, politikui, šis įstatymas negali būti taikomas. R. Palaičio skundą gavęs LVAT laikėsi pozicijos, jog ministro atsakomybės klausimai privalo būti įtvirtinti Vyriausybės įstatyme. Kadangi šių nuostatų įstatyme nėra, kilo abejonių dėl jo atitikimo Konstitucijai..

Padrąsino teismus

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) vicepirmininko konservatoriaus Stasio Šedbaro teigimu, KT išaiškinimas suteikia galimybę ministrams ir kitiems politikams taikyti atsakomybę už padarytą žalą. „Toks nutarimas neabejotinai turės įtakos ateityje politikų priimamiems sprendimams“, – „Lietuvos žinioms“ sakė parlamentaras. Kartu jis mano, kad būtų naudinga pradėti svarstyti galimybę „politinio lygmens asmenis atleisti nuo personalijų klausimų sprendimo“. S. Šedbaro galva, ši funkcija galėtų būti patikėta karjeros tarnautojams – ministerijų kancleriams. „Kita vertus, atleidžiant darbuotoją tiek ministrui, tiek kancleriui būtina laikytis įstatymų. KT tai ir pabrėžė“, – pridūrė Seimo narys.

TTK nario liberalo Vitalijaus Gailiaus žodžiais, KT pasakė tai, ko visi ir laukė. „Jis padrąsino kitus teismus, o ministrams ir politikams pasiuntė žinią – nepiktnaudžiaukite savo galiomis. Atleisti iš darbo galima tik remiantis teisiniais pagrindais“, – tvirtino parlamentaras. Jis pažymėjo, kad dėl tyčinių veiksmų visuomet galioja materialinės atsakomybės principas. Tačiau kartu, anot V. Gailiaus, „galioja ir lietuviškas principas: visi yra lygūs, bet vieni – lygesni“.

Brangūs atleidimai

Prieš šešerius metus R. Palaičio sprendimu V. Gailius pats neteisėtai buvo atleistas iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pareigų. Kartu neteko darbo ir jo pavaduotojas Vytautas Giržadas. Abiejų atleidimus teismai pripažino neteisėtais. V. Gailiui, kuris vykstant teismų procesams tapo Seimo nariu, buvo išmokėta kompensacija. V. Giržadas grįžo į FNTT ir taip pat gavo apie 30 tūkst. eurų kompensaciją. V. Gailius pasakojo, kad dėl šių atleidimų ir patirtų nuostolių valstybės kontrolieriai ne kartą kreipėsi į prokuratūrą, bet rezultatų nėra iki šiol. „Tyčiniai veiksmai mūsų atžvilgiu buvo palydėti tyčiniais, nusikalstamais, mano nuomone, tuometės prokuratūros vadovybės nutylėjimais“, – teigė V. Gailius.

Neabejojama, kad Konstitucinio Teismo nutarimas turės įtakos ateityje politikų priimamiems sprendimams. /Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

2009 metais tuometis socialinės apsaugos ir darbo ministras konservatorius Rimantas Jonas Dagys atleido Lietuvos darbo biržos direktorių Vidą Šlekaitį, o šis po kelerių metų vėl grįžo į darbą. Teismai pripažino, kad V. Šlekaitis buvo atleistas neteisėtai. Valstybė jam išmokėjo beveik 110 tūkst. eurų kompensaciją.

Nuostolių dėl buvusio Seimo kanclerio Gintauto Vilkelio atleidimo 2009-aisiais patyrė ir Seimo kanceliarija. Jam buvo priekaištaujama dėl lengvatų Seimą tuomet maitinusiai įmonei, dosnių išmokų Seimo kanceliarijos darbuotojams (per patį sunkmetį), taip pat abejota dėl konkursų į valstybės tarnybą skaidrumo. Pats G. Vilkelis Seimo posėdyje nedalyvavo, kai buvo atleidžiamas iš pareigų, nes turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Penkerius metus trukę teismai pripažino atleidimą neteisėtu. Už priverstinę pravaikštą Seimo kanceliarijai teko sumokėti buvusiam kancleriui apie 90 tūkst. eurų kompensaciją.

Atleidimą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos direktoriaus pareigų yra apskundęs ir Dainoras Bradauskas. Finansų ministras Vilius Šapoka savo sprendimą motyvavo tuo, kad D. Bradauskas nutekino informaciją, galėjusią pakenkti atliekamiems tyrimams. Buvusio vadovo atleidimo teisėtumą nagrinėjantis Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat kreipėsi į KT.