Ministerija stabdo finansavimą Operos ir baleto teatro scenos rekonstrukcijai

„Priimdama sprendimą rėmiausi principu, kad valstybės biudžeto lėšos negali būti naudojamos galimai neskaidriai vykdomiems projektams. Šiuo konkrečiu atveju situaciją sunkina tai, kad įstaigos vadovui jau yra taikyta drausminė nuobauda. Iš nacionalinių kultūros įstaigų vadovų tikiuosi, kad jie laikysis aukščiausių etikos reikalavimų. Ministerijos tyrimas parodė, kad ponas G.Kėvišas šių etikos reikalavimų nesilaiko. Dar kartą konstatuoju, kad jis yra praradęs mano pasitikėjimą ir turi trauktis iš pareigų. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras neturi tapti savo vadovo įkaitu,“ – antradienį išplatintame pranešime teigė kultūros ministrė.

Kultūros ministerija pranešė, jog praėjusią savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama informuoti, ar vykdomi kokie nors tyrimai dėl galimų pažeidimų LNOBT arba jos vadovo veikloje.

Prokuratūra informavo, jog Lietuvos kriminalinės policijos biure yra vykdomas atnaujintas tyrimas dėl LNOBT scenos rekonstrukcijos vykdymo faktinių aplinkybių bei su tuo susijusių galimų nusikalstamų veikų.

„Remdamasi šia informacija, kultūros ministrė L.Ruokytė-Jonsson oficialiai paprašė Finansų ministerijos neįtraukti LNOBT investicinio projekto scenai rekonstruoti į Valstybės investuojamų projektų sąrašą 2017 metais. Tai reiškia, kad anksčiau planuotas tęstinis finansavimas ilgamečiam LNOBT investiciniam projektui yra suspenduojamas“, - rašoma Kultūros ministerijos pranešime.

Kultūros ministerija primena, kad šis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro investicinis projektas yra vykdomas nuo 2006 metų. Jo bendra sąmata, siekianti 22 mln. eurų, buvo patvirtinta 2008 metais. Iki 2017 metų šiam projektui buvo panaudota apie 15 mln. eurų. Šiais metais valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatyme šiam projektui buvo numatyta 1,74 mln. eurų.

Generalinė prokuratūra tyrimą atnaujino, gavusi papildomus dokumentus iš Vokietijos pagal teisinės pagalbos prašymą. 

LNOBT vadovas G.Kėvišas pastaruoju metu sulaukė kritikos ir raginimų trauktis iš pareigų paaiškėjus informacijai, kad LNOBT pagal sutartis su G. Kėvišo sūnaus Martyno įmone „Riverside music LTD“ pernai surengė tris žymių solistų ir orkestrų pasirodymus Vilniuje, iš viso koncertų organizatoriui sumokėta 390 tūkst. eurų. Kokia dalis atiteko atlikėjams, neskelbiama. G.Kėvišas pats sutarties nepasirašė, tai už jį padarė jo pavaduotojas. VPT ir STT tokį veiksmą vadina nepakankamu, jog būtų išvengta korupcijos rizikos. Be to, paaiškėjo, kad minėtiems sūnaus įmonės organizuotiems koncertams pats G.Kėvišas yra prašęs sostinės savivaldybės paramos.

Apie tai, kad G.Kėvišas nebegali dirbti teatre, pirmadienį pareiškė premjeras Saulius Skvernelis, teatro vadovą trauktis ragina kultūros ministrė L.Ruokytė-Jonsson, Seimo opozicija, dalis valdančiųjų. Politikai dėl G.Kėvišo prašytos paramos sūnaus rengtam koncertui yra kreipęsi į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisiją (VTEK), taip pat inicijuotas kreipimasis į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) prašant įvertinti G. Kėvišo šeimos narių turto ir pajamų pagrįstumą. LNOBT vadovas yra deklaravęs turtą ir pajamas, tačiau deklaracija nėra vieša. Jis žadėjo paviešinti tiek savo pajamų deklaraciją, tiek teatro sutartis su sūnaus įmone, tačiau kol kas to nepadarė.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.