Miestams teks dalytis pinigais

Šiuo metu nuolatinių Lietuvos gyventojų pajamų mokestis įskaitomas į tos savivaldybės biudžetą, kurios teritorijoje gyventojas yra registruotas ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą.

O štai Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas Kęstutis Glaveckas siūlo 50 proc. gyventojų pajamų mokesčio įskaityti į tos savivaldybės biudžetą, kurios teritorijoje gyventojas yra įregistruotas ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir 50 proc. gyventojų pajamų mokesčio įskaityti į tos savivaldybės biudžetą, kurios teritorijoje gyventojas vykdo darbinę veiklą.

„Kiek žmonių gyvena vienur, o dirba kitur ir kiek lėšų tokiu būdu būtų paskirstyta, dabar nežinau. Tačiau pernai, kai rengiau projektą, skaičiai buvo tokie: būtų perskirstyta nuo 5 iki 8 mln. eurų. Be abejo, labiausiai išloštų didžiosios savivaldybės, ypač Vilniaus ir Kauno miestų, nes jose daugiausiai dirbančių iš kitų savivaldybių. Arba, pavyzdžiui, Neringoje daugybė prisiregistravusių kad ir iš Vilniaus vien tam, kad gautų lengvatas įvažiuoti į Neringą. Kodėl tada tokių gyventojų pajamų mokestis turi atitekti Neringai? Juk jie naudojasi ne tik Neringos, bet ir Vilniaus infrastruktūra, todėl mokestis turi būti padalytas pusiau“, - įsitikinęs K.Glaveckas.

Tačiau kitas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas Petras Narkevičius kolegai nelinkęs pritarti.

„Šiuo klausimu įvairių nuomonių yra. Vieni mano, kad mokesčiai turi būti mokami pagal deklaruojamą vietą, kiti - kad pagal gyvenamąją, treti - kad ten, kur žmogus dirba, o K.Glaveckas siūlo dar ir ketvirtą variantą. Kuris iš jų yra geriausias ir logiškiausias - sunku pasakyti. Tačiau K.Glavecko siūlymas bent jau mažoms savivaldybėms, kur mažai darbo vietų ir kur žmonės važiuoja į darbovietę kitos savivaldybės teritorijoje, sukurtų didžiulių finansinių problemų. Juk gyventojų pajamų mokestis yra vienas svarbiausių savivaldybių biudžetų šaltinių. Išloštų didmiesčiai, kuriuose daug savivaldybių tarybų mandatų ir net merų postus laimėjo liberalai. Todėl jie tai ir siūlo. Populizmas“, - akcentavo P.Narkevičius.

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas irgi abejoja pataisos naudingumu.

„Tikiuosi, kad teikdami siūlymus liberalai bent jau atliko skaičiavimus, kiek kokia savivaldybė netektų pajamų. Tačiau neatsižvelgiama į kitus niuansus. Pavyzdžiui, į tai, kad Lietuvoje atskiroms savivaldybėms nėra numatyta skatinimo priemonių. Pavyzdžiui, nutolusiems regionams ar pasienio savivaldybėms. O kai dar gyventojų pajamų mokesčio dalies jos netektų - būtų sunku“, - sakė R.Malinauskas. Pasak jo, savivaldybės jau ir taip turi minimaliai lėšų, kad galėtų išgyventi.

„Man iš viso labai keista, kad po krizės valstybės biudžetas didėja milžinišku tempu, o savivaldybių biudžetai visiškai nedidėja ir dabar yra 2009 m. lygio. Dėl to savivaldybės ir yra prasiskolinusios“, - teigė R.Malinauskas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“