Michailo Golovatovo paleidimas atskleidė vakarietiškos teisės dvilypumus

Buvusio rusų KGB karininko Michailo Golovatovo paleidimas išryškino nacionalinės ir Europos Sąjungos (ES) teisės taikymo spragas. ES valstybės narės turėtų taikyti vieningus asmenų baudžiamojo persekiojimo standartus, bet neretai juos užgožia nacionaliniai interesai.

Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Egidijus Klumbys teigia, kad M. Golovatovo paleidimas verčia susimąstyti apie moralės ir teisės santykį. Esą panašiai yra ir Norvegijos žudynių atveju, kai nors žudikas ir aiškus, bet reikia teismo verdikto.

"Ir iš to atsiras dar viena problema - nacionalinės ir tarptautinės ES teisės santykiai, nes jie irgi per šitą prizmę labai aiškiai išryškėjo. Klausimas sudėtingas, pabrėžiu, iš Lietuvos pusės yra vienprasmiškai aiškus, tačiau tarptautinėje plotmėje pažiūrėjus kitais kampais, atsiranda kur kas daugiau klausimų", - trečiadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje "Ar pasaulis jau pamiršo 1991-ųjų sausio 13-ąją Lietuvoje?" sakė E. Klumbys.

Parlamentaras pabrėžė, kad šioje situacijoje aiškiai matomas vadinamosios vakarietiškos teisės dvilypumas - vienaip teisė taikoma vienoms žmonių grupėms, kitaip - kitoms.

Žalgirietis Gediminas Jakavonis M. Golovatovą sulygino su Andersu Behringu Breiviku ir teigė tarp jų matąs panašumų, svarstė, kokia būtų buvusi Austrijos laikysena, jeigu būtų sulaikytas gėjus ar žydas.

Seimo narys Vytautas Gapšys sutiko su kolegos E. Klumbio nuomone, jog tarptautinėje teisėje yra ypač daug keblumų. Seimo opozicijos lyderio vertinimu, šioje teisės rūšyje žymiai dažniau nei nacionalinėje įsivelia politikos elementas. Tarptautinėje teisėje, anot parlamentaro, taisykles nustato ne vien teisininkai, bet ir politikai.

"Esame Europos Sąjungoje. Taip, Austrija galėjo rasti pakankamai daug priežasčių ir įvairiausių teisinių išimčių, kodėl asmens neišduoti. Stodami į ES mes pripažįstame ne tik tam tikrus teisinius įsipareigojimus, bet ir tam tikrus vertybinius bendrumus, kad vieningai žiūrėsime į tam tikrą istorinę praeitį, žmonių santykius, kaip jie sprendžiami, tam tikrus teisinius požiūrius. Sprendžiant dėl ekstradicijos - šalys tikrai galėjo pasielgti, net ir nesant aiškios taisyklės, tarpusavio geranorišku susitarimu. Galėjo perduoti tą asmenį, suvokdami, kaip yra svarbu Lietuvai, koks yra svarbus kontekstas, net ir nesant aiškiai taisyklei dėl ekstradicijos. Jie galėjo kuo puikiausiai tuo pasinaudoti, bet, matyt, nenorėjo. Jie gali surasti sau pateisinimą, teisinių taisyklių, bet ar bus rastas moralinis, bendrasąjunginis pateisinimas ES prasme?", - klausė "darbietis".

---

Pasiteiravus pranciškono brolio Astijaus, ar pasaulis jau pamiršo 1991-ųjų sausio 13-ąją Lietuvoje, jis teigė, kad dauguma pasaulio šių įvykių paprasčiausiai nežinojo.

"Šis liūdnas ir skaudus Lietuvai įvykis apie M. Golovatovo paleidimą ne tai, kad primena, o iškelia naujoje šviesoje, jau po 20 metų, buvusius įvykius ir ką iškentėjome", - dėstė jis ir Austrijos poziciją įvertino kaip politinį žaidimą.

Dvasininkas atkreipė dėmesį, kad austrų tauta supras ir gilinsis į tai, kas iš tikrųjų įvyko. Kalbėdamas apie ES krikščioniškąsias vertybes, brolis siūlė čia nekišti religijos, nors religija ir yra jungiamoji bendrijos grandis.

"Niekas negali pateisinti M. Golovatovo, ir man žvelgiant į Europos vertybių sistemą, tos vertybės keičiasi. Ta pati Austrija, kuri iškentėjo 5 metus Sovietų Sąjungos okupacijos. Jūs paklaustumėte Austrijoje apie rusų kariuomenės išvedimą, jie pasakytų, kad įvyko stebuklas. Austrų tauta tuos dalykus jaučia, ypač vidurinioji ir vyresnioji karta. Ir man, iš Lietuvos pusės, skaudu, kai ant Austrijos vėliavos uždedame kūjį ir pjautuvą", - sakė brolis Astijus.

"Pasirodo, kad tarp lygių yra lygesnių. Aišku, labai gražu, kad austrai sulaikė šitą žmogų, nes man atrodo, kad, jeigu jis būtų lankęsis Vokietijoje, tikrai apie tai nieko nebūtume žinoję. Šiuo atveju kažkoks sustabdymas kaip ir buvo, bet galvoju, kad tai buvo savotiškas parodymas mums mūsų vietos. Iš tiesų esame įdomūs ES tiek, kiek esame įdomūs, o įdomūs, ko gero, labai nedaug, ir manau, kad tokie atvejai gali kartotis. Rusai savų kare nepalieka. Mums parodė: vyrai, darysime taip, kaip mums reikia", - apie tarptautinį skandalą kalbėjo dainininkas Deividas Norvilas-Deivis.

Anot jo, buvusio rusų KGB karininko M. Golovatovo paleidimas yra gera pamoka, iš kurios bus daromos išvados.

Diskusijos dalyviai priėjo išvadą, kad Lietuva viešojoje erdvėje nepralaimėjo. Šioje situacijoje pralaimėtoja yra Austrija.

Kitą ketvirtadienį Austrijoje turėtų susitikti darbo grupė, tirianti įtariamojo Sausio 13-osios byloje M. Golovatovo neperdavimo Lietuvai aplinkybes.

Anot Teisingumo ministerijos atstovų, iki tol su austrais bus intensyviai bendraujama teikiant jiems patikslinančius klausimus, į kuriuos Lietuva kol kas negavo pakankamai išsamios informacijos, prašoma naujų duomenų, reikalingų faktinėms aplinkybėms dėl sprendimo neperduoti M. Golovatovo priėmimo ištirti.

ELTA primena, kad liepos 14-ąją pagal 2010 m. spalio 18 d. Lietuvoje išduotą Europos arešto orderį Vienos oro uoste buvo sulaikytas KGB specialiosios paskirties būrio "Alfa" vadas, Rusijos pilietis M. Golovatovas.

Lietuvoje atliekamo ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 1991 m. sausio 11, 12 ir 13 dienomis KGB ginkluotas specialiosios paskirties būrys "Alfa" puolė Lietuvos valstybinę įmonę "Spauda", Lietuvos radijo ir televizijos komitetą, Lietuvos radijo ir televizijos centrą - Televizijos bokštą. Žuvo 14 žmonių, daugiau nei 600 buvo sužeisti.

Nors per 24 valandas Austrijos teisingumo ministerijai buvo nusiųsta visa prašoma informacija, liepos 15-ąją M. Golovatovas buvo paleistas.

Toks Vienos poelgis sukėlė pasipiktinimą ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje. Lietuvos ir Latvijos diplomatinės tarnybos reagavo notomis.

Konsultacijoms į Lietuvą buvo atšauktas Lietuvos ambasadorius Austrijoje Giedrius Puodžiūnas.