Homoseksualų šventinė diena, papildyta šventine atributika - antstole, policija, advokatu, kaukėmis bei riksmais, šventiškai išplėšė apsimiegojusį vaiką iš jam įprastos, jaukios aplinkos. Išvežė kažkur. Ten, kur vaikas vargiai kada nors susitiks su jį mylėjusiais seneliais. Su teta, atstojusia tikrą motiną. Su pusbroliais, pusseserėmis - vaikiškų žaidimų draugais.
Ar bent spėjo pasiimti fleitą? O gal jos niekada neprireiks. Fleita - irgi prisiminimas. O vaikai, kuriems gyvenimas skiria tiek skausmo, kiek šitai mažai mergytei, lieka vyresniųjų traumuoti. Kažin ar pageidaus muzikuoti. Traumų neužgydys nei valdiški psichologai, nei pusiau nuoširdus valdiškų dėdžių rūpestis. Jei rūpėjo kam nors, tai žmonėms Klonio gatvėje. Paprastiems. Nuoširdiems. Net naiviems. Nes jie tikėjo Lietuvoje dar turintys galios apginti bent vieną vaiką. Ne kalnus nuversti, ne atominę pastatyti, bet nors vieną vaiką apginti.
Pasirodo, eilinis žmogus, net ir labai trokšdamas, net tokio kilnaus veiksmo mūsų valstybėje negali atlikti. Negali, nes ir tai neleidžiama. O antstoliai, advokatai bei policija, „įvykdžiusi teisingumą“, jau rytoj vykdys kitus teisingumus. Skaitys kitus vykdomuosius raštus ir dirbs kitiems klientams.
Gal tokia ir turi būti pasaulio vaivorykštinių pagarbinimo diena? Su abejotino triumfo akimirka. Kai žmogus išplėšiamas iš natūralios, neginčytinos meilės ir perduodamas kažkam. Į kitą lygmenį, orientaciją ir t.t.
Tegyvuoja homofobija! Pritaikyta Garliavoje akivaizdžiausia ir ciniškiausia forma. Kai beginkliai žmonės įspėjami, kad prieš juos bus panaudoti elektrošokai. Vien už tai, kad saugo vaiką. Bijantį, išsigandusį vaiką. O upėje skęstančio vaiko galbūt taip pat gelbėti negalima? Homofobija iš tiesų reiškia bijoti žmonių. Susigalvoti sau žmonių grupę, kurią reikia nukenksminti. Esą pavojinga. O kuo? Kad dar išgyvena dėl vaikų? Ar su Klonio gatvės žmonėmis valstybė nepasielgė homofobiškai? Vakar rytą. Vos išaušus.
Valstybė nesugebėjo išsaugoti šios mergytės vaikystės. Leisti jai užaugti įprastoje, netraumuojančioje aplinkoje. Šis žmogaus vystymosi tarpsnis jau sutryptas. Galų gale jai net nebuvo leista būti išklausytai. Tarsi iš viso nebuvo to vaiko. Tik daiktas, kraunamas į autobusiuką.
Valdžia gali kiek nori girtis, kad teisingumas triumfavo. Teismų sprendimai įvykdyti. Minia išsklaidyta. Mergaitė su motina. Puiku. Precedentas sukurtas. Paimkime vaikus iš visų globos įstaigų. Iškaišiokime juos biologinėms motinoms. Perduokime į landynes ar tiesiog į gatvę. Tetriumfuoja biologinė motinystė. Nes užtikrinti vaikui saugią vaikystę - jau homofobiška.
Mergaitė užaugs. Įdomu, ką ji kalbės apie valstybės jai įvykdytą teisingumą, kai bus leista kalbėti. Ar svarbu? Jei ir kalbės, niekas jos nesiklausys. Nes žmogaus čia nesiklausoma. Su žmonėmis kalbasi elektrošokas.
Rašyti komentarą