Astronominiai reiškiniai
Nors mokslininkai teigia, jog Saulės aktyvumas šiuo metu neturėtų būti stiprus, pastaraisiais metais nuolat fiksuojami galingi jos energijos proveržiai.
Žemėje jie pasireiškia magnetinėmis audromis, kurios šiaurės ir pietų poliuose dangų nuspalvina įspūdingomis pašvaistėmis, bet kartu pažeidžia elektros, ryšių sistemas, sukelia pavojų žmonių bei gyvūnų sveikatai.
Lietuvos visuomenės apie tai neinformuoja nė viena institucija, nors specialistai pripažįsta stebintys išties didelį tokių reiškinių poveikį.
Kraujavo galvijai
Paskutinis Saulės aktyvumo proveržis buvo užfiksuotas praėjusios savaitės pabaigoje, sausio 19-21 dienomis. Jį sukėlė keturios grupės Saulės dėmių, kurių viena iš Žemės buvo matoma net plika akimi.
Kaip pranešė Rusijos žiniasklaida, ši magnetinė audra ypač paveikė šiaurinėje šios šalies dalyje žmonių laikomas karves - tomis dienomis esą kraujavo galvijų snukiai.
Mokslininkai patvirtina, jog magnetinių audrų metu keičiasi ir žmonių kraujo sudėtis - jis tampa tirštesnis ir lėčiau teka. Kartu ląstelės gauna mažiau deguonies ir maisto medžiagų. Tai esą sukelia galvos skausmus, žmonės jaučia apatiją, padidėja jų nervingumas.
Pagal statistiką, magnetinių audrų metu galimybė susirgti infarktu padidėja du kartus, insultu - tris, stenokardijos priepuolių tikimybė padidėja pusantro karto.
Pajuto ir klaipėdiečiai
Klaipėdos greitosios pagalbos tarnybos dispečeris Rimantas Stanaitis sako, jog pastaruoju metu ši tarnyba iš tiesų užfiksavo ypač daug nusiskundimų dėl sveikatos būklės.
"Nežinau, ar tai susiję su magnetinėmis audromis, nes niekas mūsų neinformuoja, kada jos būna. Galbūt tai pilnaties poveikis, bet mes neturime laiko į dangų žvalgytis, mūsų darbas - padėti žmonėms. Pagalbos laukiančiųjų visada daug", - trumpai pakomentavo medikas.
Lietuvių Saulė nedomina
Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas profesorius Antanas Bartkevičius sako, kad Lietuvos astronomai nestebi Saulės ir netiria su ja susijusių reiškinių. Tai esą apskritai tedaro vos kelios observatorijos pasaulyje.
Lietuvos hidrometereologijos tarnybos Klaipėdos skyriaus vadovas Lionginas Pakštys teigia, jog ši tarnyba seka tik klimato pokyčius, o Visuomenės sveikatos centro nukreipti į Radiacinės saugos centrą sužinojome, kad ši įstaiga tik nustato radiacinį foną.
Tad paaiškinimų, kodėl kartais dingsta elektra, ar be jokios aiškios priežasties ima skaudėti galvą - būtent toks gali būti magnetinės audros poveikis, - Lietuvoje surasti sunku.
Saulės kaprizai - vis dažnesni
Milžiniškus saulės energijos išsiveržimus sukelia Saulės dėmės - šaltesnės ir tamsesnės saulės paviršiaus sritys, atsiradusios dėl laikinai iškreiptų magnetinių laukų koncentracijos. Išsiveržimų metu į Saulės atmosferą Žemės link išsviedžiami įelektrintų dujų debesys.
Mokslininkai Saulės aktyvumą skirsto vienuolikos metų trukmės periodais. Anot jų, maksimalią aktyvumo fazę Saulė buvo pasiekusi 1991 metais. Dabar galingi Saulės išspinduliuotos energijos proveržiai neturėtų būti fiksuojami, nepaisant to, jos kaprizai tapo nuolatiniu reiškiniu.
Pastaruoju metu beprecedentinis Saulės aktyvumo augimas buvo pastebėtas praėjusių metų rugpjūčio mėnesį. Tada Saulės dėmės buvo matomos plika akimi, o šiaurės pašvaistėmis gėrėjosi net tų Žemės regionų gyventojai, kurie niekada net sniego nebuvo matę.
Tokius reiškinius stebinčio instituto Maskvoje duomenimis, praėjusių metų lapkritį buvo užfiksuota galingiausia magnetinė audra per visą šių reiškinių stebėjimų laikotarpį. Ji 7 kilometrais pažemino tarptautinės kosminės stoties orbitą.
Galingą Saulės energijos išsiveržimą NASA ir Europos kosminė agentūra stebėjo ir 2002 metų liepos 1 dieną. Tuomet esą Žemės planetai pasisekė, nes proveržis įvyko ne į ją atsuktoje Saulės pusėje. Priešingu atveju Žemėje būtų buvusi sugadinta elektroninė ir komunikacijų įranga.
Beje, taip jau buvo atsitikę 1989 metų kovo 13 dieną, kai dėl magnetinės audros Kanadoje sugedo elektrinės transformatorius ir Kvebeko gyventojai dvylikai valandų paskendo visiškoje tamsoje.
Jurga PETRONYTĖ
Rašyti komentarą