LRT tarybos vadovas Seimo komisijai aiškinosi, ar supranta biudžeto skaičius

LRT tarybos vadovas Seimo komisijai aiškinosi, ar supranta biudžeto skaičius

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos vadovas Žygintas Pečiulis trečiadienį visuomeninio transliuotojo finansus tiriančiai Seimo komisijai aiškinosi, ar tarybos nariai supranta tvirtinamo biudžeto skaičius.

Tuo tarpu LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius komisijai atsakė į klausimus, kodėl darbo sutartis LRT turintys žmonės dar gauna ir autorinius honorarus. A. Siaurusevičius apklaustas tik vienu iš komisijos nagrinėjamų klausimų, ir jo apklausa bus tęsiama kitą savaitę ketvirtadienį.

Ž. Pečiuliui – klausimai dėl finansų kontrolės

Trečiadienį komisijai liudijusio Ž. Pečiulio parlamentaras „valstietis“ Virgilijus Poderys klausė, ar taryba nėra nusišalinusi nuo LRT audito, uždavė klausimus dėl finansų kontrolės.

Ž. Pečiulis atsakydamas pažymėjo esantis humanitaras, kartu teigė teigė, kad LRT pajamų ir išlaidų sąmatas tvirtinanti taryba remiasi iš specialistų sudarytos administracinės komisijos gautomis išvadomis.

„Jei kalbėtume apie finansinę LRT veiklos kontrolę, įstatyme antroji grandis po LRT tarybos yra administracinė komisija, ji sudaroma LRT tarybos. Jai pavesta teikti išvadas dėl LRT veiklos perspektyvinių planų ekonominio pagrįstumo, išvadas dėl pajamų-išlaidų sąmatos vykdymo“, – sakė Ž. Pečiulis.

„Yra nusistovėjusi tvarka, kad LRT pateikus kitų metų biudžetą administracinė komisija svarsto, teikia mums ataskaitas“, – aiškino tarybos pirmininkas.

Komisijos narys konservatorius Andrius Navickas replikavo, kad tokiu atveju LRT taryba turi „aklai pasitikėti administracine komisija“. „Tas išvadas, kurias duoda, (turite – BNS) patvirtinti, turite kontroliuoti finansinius dalykus, bet viskas priklauso nuo administracinės komisijos sąžiningos veiklos“, – sakė Seimo narys.

Ž. Pečiulis atsakydamas į klausimus teigė, kad tarybos nariams tvirtinant sąmatas nėra būtina smulkiai išnagrinėti skaičius, o sprendimą galima priimti „matant programos pokyčius, technologinius pokyčius, į kuriuos investuojama, ir matant prioritetus, kuriuos teikia administracija“.

Dokumentų chaosą aiškino laiko trūkumu

Į Ž. Pečiulio žodžius, kad jis yra humanitaras, Socialdemokratų darbo frakcijos atstovas Petras Čimbaras reagavo, esą taip tarybos vadovas prisipažino neišmanantis finansų.

„Jei aš pasakyčiau, kad esu geriausias pasauly finansų specialistas, tai nebūtų tiesa ir negaliu juo tapti. Mane prezidentė paskyrė galbūt kitoms šiek tiek funkcijoms, užtikrinti kitus LRT veiklos aspektus, o ne prižiūrėti finansus. Mes tam turime administracinę komisiją, penkių narių specialistų, kurie mums pateikia komentarus apie LRT finansus“, – sakė Ž. Pečiulis.

Kartu jis retoriškai klausė, „ar tikrai, kai Seimas tvirtina biudžetą, visi Seimo nariai išmano tuos skaičius“, ir atsakė: „Tikiu, kad taip“.

Taip pat komisijos nariai Ž. Pečiulio klausė, kodėl Seimui nebuvo pateiktos visos sutartys su prodiuseriais, davusiais tam leidimą, kodėl dokumentai buvo pateikti padriki, chaotiškai.

Ž. Pečiulis pažymėjo, kad užklausus prodiuserių, ar sutinka, kad sutarčių kopijos būtų pateiktos Seimo nariams, atsakymai buvo trejopi – neduotas sutikimas, duotas sutikimas, taip pat sutikimas duotas su tam tikromis išlygomis.

„Buvo trys atsakymų grupės: vieni davė sutikimą, kiti nedavė, treti davė sutikimą su tam tikrom sąlygom – buvo parašyta, kad jei žinios nutekės, LRT turi prisiimti atsakomybę“, – sakė Ž. Pečiulis.

Netvarką jis aiškino dokumentų gausa. „Kadangi mums buvo 20 dienų tokiais gausai dokumentų parengti, o tame tarpe buvo Kalėdos, išeiginės dienos, realiai buvo dešimt dienų parengti medžiagai, paskutinę dieną, kai reikėjo pateikti, dar mums nešė dokumentus, mes juos dėliojom, žiūrėjom“, – sakė Ž. Pečiulis.

„Per 20 dienų už 2013–2017 metus daryti kopijas, vežti, apimtys yra didžiulės, o terminai maži“, – aiškino LRT tarybos vadovas.

A. Siaurusevičius aiškinosi dėl darbo ir autorinių sutarčių

LRT direktoriui A. Siaurusevičiui klausimai buvo užduoti tik vienu aspektu – dėl darbo ir autorinių sutarčių santykio. LRT vadovas teigė, kad tokį darbo apmokėjimą lemia televizijos ir radijo specifika.

„Pavyzdžiui, vienas žmogus, kuris dirba laidos vedėju. Jis atidirba savo darbo valandas laidos vedėju pagal grafiką, o laisvu nuo darbo metu garsina kino filmas. Jums vienas pavyzdys, kada autorinis atlyginimas yra radijo darbuotojai, kurie eina dirbti į kai kurias laidas televizijoj, pvz., į „Labą rytą“ daryti spaudos apžvalgos, už tas laidas jiems mokami autoriniai atlyginimai“, – sakė A. Siaurusevičius.

„Režisieriams priklauso nuo krūvio, režisieriui, jei jis užpildo visą krūvį, autoriniai honorarai yra tam tikra skatinimo priemonė už papildomą darbą“, – LRT direktorius teigė, jog autorinius honorarus papildomai gauna režisieriai, viršiję savo sutartines darbo valandas.

Klausimus komisijos nariai uždavė remdamiesi parlamentarų gauta medžiaga, kurioje, pvz., nurodomas atvejis, kai paskaičiuotas per metus darbo užmokestis siekė per 4 tūkst, eurų, o pagal autorinę sutartį – per 19 tūkst. eurų.

A. Siaurusevičių daugiausiai klausinėjo komisijos narė „valstietė“ Agnė Širinskienė, LRT generalinis direktorius ją apkaltino išankstinės nuomonės reiškimu. Pagal Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymą, komisijos nariai privalo susilaikyti nuo preliminarių vertinimų bei išvadų, kol nebus baigtas tyrimas ir nėra komisijos išvados.

„Kiek suprantu įstatymus, išankstinės nuomonės komisijos narys negalėtų reikšti. Jei jūs matėte, buvo pokalbis su manimi labai keistas, ponia A. Širinskienė klausinėjo, ji eilinį kartą vaizduoja, kad kažką žino, o aš nežinau, ką ji žino. Kokiais dokumentais ji vadovaujasi, mes nežinome, komisijai dokumentų mes kol kas nesame pateikę“, – sakė A. Siaurusevičius.

Baigdamas liudijimą komisijai A. Siaurusevičius replikavo, kad „diena prarasta, bet gal abipusiai naudingai“.

Prašo daugiau laiko

Per praėjusį posėdį komisija kreipėsi į LRT prašydama pateikti 2013–2017 metų sudarytų sutarčių kopijas ir kitus dokumentus, LRT savo ruožtu kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją su klausimu, ar reikalavimas per 20 dienų pateikti tokios apimties medžiagą nepažeidžia Seimo laikinųjų komisijų įstatymo reikalavimo netrikdyti valstybės institucijų darbo.

LRT  veiklą tiriančios Seimo komisijos pirmininkas „valstietis“ Arvydas Nekrošius sakė su LRT vadovu atskirai aptarsiąs, kokius protingus dokumentų pateikimo terminus jis įsivaizduoja.

„Mes to prašymo neturime, tik esame informuoti dėl kreipimosi į EPK, manau, kad mes tikrai galime susitikti su direktoriumi ir aptarti protingus terminus. Mes bandėm jo paklausti, kad yra protingi terminai, jis neatsakė, bandysim pasiaiškinti“, – po komisijos posėdžio sakė A. Nekrošius.

Anot jo, kol nepriimti kitokie sprendimai, komisija atsakymų laukia per įstatyme numatytą 20 dienų terminą. Posėdžio metu LRT direktoriui argumentuojant, kad sudėtinga vienu metu pateikti tokį kiekį medžiagos, A. Širinskienė užsiminė, kad komisija pati gali atlikti poėmį.

LRT direktoriaus pasirašytame kreipimesi Seimo etikos komisijai prašoma paaiškinti, ar „atsižvelgiant prašomų dokumentų apimtį bei daugybės laiko, žmogiškųjų ir materialiųjų resursų reikalaujantį procesą, nebūtų rezultatyviau ir taupiau, kad komisija su prašomais pateikti dokumentais susipažintų   LRT  patalpose, iš anksto suderinus prašomų dokumentų ir informacijos laikotarpį bei veiklos sritį“.

LRT  direktoriaus pasirašytame rašte Seimo etikos komisijai kartu teigiama, kad LRT neatsisako komisijai pateikti reikalaujamų dokumentų, o tik siekia išsiaiškinti „racionalaus, taupaus ir rezultatyvaus bendradarbiavimo su komisija formą“.

Darbą turi baigti iki birželio

Komisiją LRT finansams tirti Seimas sudarė baigdamas rudens sesiją. Jos iniciatoriai „valstiečiai“ teigia, kad komisija padės išsiaiškinti, ar nacionalinis transliuotojas tinkamai leidžia biudžeto lėšas.

Komisijai pavesta nustatyti, ar LRT iš prodiuserių ir (ar) iš prodiusavimo paslaugas teikiančių kompanijų perkamų paslaugų kainos atitinka rinkos sąlygas, jei LRT sudaromuose sandoriuose nurodytos kainos laikytinos nepagrįstomis – kokios sandorio kainos laikytinos pagrįstomis vertinant rinkos sąlygas“.

Komisija taip pat aiškinasi, ar LRT valdomo turto (pavyzdžiui, patalpų) nuomos ar kitokio naudojimo kainos atitinka rinkos sąlygas, ar LRT valdymo struktūra, apibrėžtos jos funkcijos bei kompetencijų pasidalijimas atitinka europinę nacionaliniams transliuotojams taikomą praktiką, ar užtikrina skaidrų LRT darbą ir sudaro tinkamas sąlygas nacionalinio transliuotojo misijai įgyvendinti.

Parlamentarai turėtų įvertinti, ar 15 metų neatnaujintas Vyriausybės nutarimas nesukuria prielaidų neskaidrioms pirkimų procedūroms, korupcinei aplinkai atsirasti ir LRT išvengti viešųjų pirkimų procedūrų.

Kritikai šios komisijos sudarymą vadina spaudimu žiniasklaidai ir kerštu žurnalistams už keliamus „valstiečiams“ nepatogius klausimus. Komisijos iniciatoriai pabrėžia ketiną aiškintis išskirtinai LRT finansus.

Seimas yra nurodęs tyrimą baigti iki birželio 1-osios.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder