Seimo pirmininkė susitikimo pirmomis minutėmis pasidžiaugė, kad svečiuojasi mūsų rajone, kuris, kaip žinia, garsėja potvyniais. Vienas iš pagrindinių tikslų, kaip sakė L. Graužinienė – betarpiškai pabendrauti su Savivaldybės administracijoje dirbančiais specialistais, išgirsti problemas, su kuriomis susiduriama Seimo nariams priimant įstatymus, bei surinktą informaciją apibendrinti ir, grįžus į Vilnių, kartu su vyriausybe ieškoti išeičių, kaip jas išspręsti.
„Vasario pabaigoje, prieš pavasario sesiją, planuoju susitikimą su Seimo komitetų pirmininkais, premjeru, aptarsime visus probleminius klausimus, diskutuosime, kuriuos prioritetus reikės iškelti“, - sakė Seimo Pirmininkė.
Ruošiasi priimti sprendimus tiesioginiams savivaldybių merų rinkimams
„Valdančioje koalicijoje yra bendras sutarimas, kad 2015 m. tiesioginiai mero rinkimai privalo būti. Iki liepos mėnesio jau bus priimti įstatymai, kad meras būtų renkamas. Kaip žinoma, politika – kompromisų menas. Todėl bendras susitarimas tarp koalicijų yra būtinas. Negalime žmonėms sakyti, kad dėl kažko nesusitarėme. Kadangi žmonės nori rinkti merus tiesioginiuose rinkimuose, todėl ir stengsimės tam sudaryti tinkamas sąlygas,“ – kalbėjo L. Graužinienė.
Euro įvedimui pirmiausia reikia sutvarkyti socialinę aplinką
Seimo Pirmininkė priminė, kad pagrindinį sprendimą dėl euro įvedimo priima Seimas. Jau netrukus bus aptarti pagrindiniai įvertinimai. Tačiau atvirai pati pripažino, kad nėra optimistė, ar euro klausimas bus mūsų šalyje išspręstas.
„Mano pozicija – pirmiausia turime sutvarkyti socialinę aplinką, kad būtume pasirengę euro įvedimui. Euras įvedamas tada, kai šis procesas atitinka visus kriterijus. Tam reikia atkeipti dėmesį į socialinių pašalpų dydį, pensijas“, - sakė L. Graužinienė.
Pasak Seimo Pirmininkės, šiuo metu Vyriausybėje yra daug diskutuojama šiais klausimais ir ieškoma bendrų sutarimų.
Antanas Balvočius, Šilutės savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vedėjo pavaduotojas informatikai, paklausė, ar yra numatyti Vyriausybės biudžete papildomi pinigai, kurių suma pagal apskaičiavimus siekia per 100 tūkst. Lt, informacinių sistemų pertvarkymui Savivaldybės administracijoje.
Pasak Seimo Pirmininkės, Savivaldybės tikrai neturės problemų, jei laiku ir viską pateiks, kas reikalinga pertvarkymui.
Dėl referendumo
Išsakydama vienareikšmišką savo nuomonę apie referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams, Seimo Pirmininkė kalboje pabrėžė, kad pagal LR Konstituciją, valstybę valdo pati tauta arba pagal savo išrinktus atstovus - Seimo narius.
„Pirmą kartą per nepriklausomybės laikotarpį buvo surinktas reikiamas skaičius gyventojų parašų, ir net daugiau, kad referendumas įvyktų. Kol kas duomenys tikslinami, tačiau galutinis sprendimas turėtų būti priimtas dar šiandien, o Seimas per du mėnesius turės paskelbti referendumo datą. Aš, kaip Seimo Pirmininkė, skelbsiu kad greičiau būtų priimtas nutarimas dėl referendumo datos. Žmonės turi išreikšti savo nuomonę, juolab, kad patys pareiškė savo norą. Noriu priminti, kad dėl to, jei šalyje buvo skelbtas referendumas, nei vienai šaliai Europos Sąjunga neatėmė išmokų, - kalbėjo L. Graužinienė. – Galbūt reiktų tik dar patvirtinti įstatymą dėl tam tikrų saugiklių“.
Savivaldybės skolos – jos pačios reikalas
Pasinaudojęs proga mero pavaduotojas Virgilijus Pozingis paklausė, koks likimas laukia savivaldybių, turinčių didžiules skolas, kai bus įvestas euras.
„Sąlygos ir pažadai, kaip teko pastebėti, dažnai kažkur dingsta. Todėl neramu, ar, įvedus eurą, bus bent kiek subalansuoti savivaldybių biudžetai? Kai ateis 2015-2020 m. ir vykdomi projektai, prie kurių Savivaldybės turės didesne dalimi prisidėti, paprasčiausiai dėl turimų skolų jos negalės to daryti“, - klausė V. Pozingis.
Anot Seimo Pirmininkės, jei vis dėlto euras bus įvestas, savivaldybių skolos tikrai nesumažės, o bus perskaičiuotos į tą valiutą. Padidės tik paskolų limitai ir pagerės sąlygos.
Tačiau, anot L. Graužinienės, kiekviena savivaldybė privalo turėti aiškią ateities viziją ir tinkamai planuoti ateitį, orientuodamasi, ko konkrečiai reikės bei gerai pasverti galimybes.
Seimo Pirmininkė palinkėjo, kad sutaupytos lėšos vis dėlto liktų socialinėje srityje, o vadovai atidžiai peržiūrėtų, kokius projektus tvirtina, ar jie neturi tęstinumo. Kaip žinia, finansavimas iš Europos Sąjungos tuomet 2014-2020 m. projektams labai sumažės, o didžioji finansinė našta užguls Savivaldybės administraciją. Pasak L. Graužinienės, visuomeninės organizacijos, bendruomenės, pirmiausia pagalbos ateis į vietos savivaldą, todėl reikia atidžiai peržiūrėti prioritetus, ar pavyks išlaikyti tęstinius projektus.
Minimalios mėnesinės algos kėlimas - būtinas
Verslininkas ir Tarybos narys Saulius Stankevičius paklausė apie viešumoje dažnai keliamą klausimą dėl minimalios mėnesinės algos kėlimo iki 1 509 Lt. Politikas atviravo, kad turbūt ne vienas iš salėje dalyvavusiųjų būtų tuo patenkinti, tačiau daugumai verslininkų šis klausimas yra gana probleminis.
„Vargu, ar tai pagyvintų visą vidaus bendrą produkto padidėjimą, pagerinimą ir valstybės situaciją“ – svarstė S. Stankevičius.
Atsakydama į klausimą Seimo Pirmininkė L. Graužinienė neslėpė, kad minimalios mėnesinės algos kėlimas taip pat išlieka gana aktualus. Tačiau tai turi įvykti ne per dieną, o palaipsniui.
Po ilgiausių ginčų viešojoje erdvėje, pasak L. Graužinienės, net jau ir bankininkai sako, kad bent 100 šiandien galima pakelti minimalią mėnesinę alga.
„Čia tik kol kas Vyriausybė tam priešinasi“, - sakė Seimo Pirmininkė.
Pasak L. Graužinienės, šiuo metu mūsų šalyje jau vėluojama maždaug 100 litų, kuris turėtų būti skaičiuojamas prie MMA.
Išsakydama savo ir Darbo partijos poziciją, L. Graužinienė atviravo, kad 2015 m. pabaigoje mūsų šalyje MMA privalės būti 1 509 Lt - juolab, kad euro įvedimas nesustabdys nei infliacijos, nei kainų kilimo.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą