Loreta Graužinienė: dėl šauktinių kolektyvinių sprendimų nebus, parlamentarai spręs asmeniškai

Pasak L. Graužinienės, projektas dėl šauktinių grąžinimo Seimui bus pateiktas kitą savaitę. Ji taip pat sakė dar nežinanti, kokios pozicijos dėl projekto laikysis jos vadovaujama Darbo partija.

„Grįš frakcija, kiekvienas Seimo narys turės asmeniškai balsuoti, kiekvienas priims asmeninį sprendimą, todėl aš manau, kad kolektyvinių sprendimų nebus, kiekvieno Seimo nario bus asmeninė atsakomybė“, – po valdančiosios koalicijos politinės tarybos posėdžio pirmadienį Seime sakė L. Graužinienė.

Tuo metu socialdemokratų atstovas Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas tvirtino pasisakantis už profesionalų kariuomenę. Pasak jo, iš susitikimų su rinkėjais matyti, kad šauktinių grąžinimui nepritaria visuomenė.

„Frakcijoje yra skirtingos nuomonės, bet važinėjat rinkimuose ir susitinkant su įvairiomis auditorijomis įvairiuose Lietuvos miestuose dariau tokias mini apklausas, ir tikrai auditorijos buvo, geriausiu atveju iki 10 proc., kurie palaiko šauktinių kariuomenę“, – sakė A. Sysas. Klausiamas, ar pats balsuos už projektą, socialdemokratas atsakė: „Aš pritariu profesionalų kariuomenei“.

Tiek socialdemokratų lyderis premjeras Algirdas Butkevičius, tiek L. Graužinienė pritarė šauktinių daliniam sugrąžinimui, kai šį klausimą praeitą mėnesį svarstė Valstybės gynimo taryba.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovas Rolandas Paksas sakė, jog frakcija klausimo dėl šauktinių dar nesvarstė. „Frakcija susirinks, žinosime, kokia yra Seimo narių nuostata. Mano asmeninė nuostata, kad mūsų kariuomenė turi būti stipri. Ar tai šauktinių kelias, ar profesionalus kelias, reikia kalbėti“, – sakė R. Paksas.

Seimo vicepirmininkas „tvarkietis“ Kęstas Komskis sakė, jog verčiau kviesti daugiau jaunuolių trijų mėnesių mokymams, nei mažiau – devyniems. „Su visomis išlaidomis, kurias skirtume 9 mėnesiams, mes galėtume pakviesti apie 10 tūkst. jaunuolių, ir trims mėnesiams pakvietus žmonės neišeitų nei iš darbo rinkos, nei iš mokymų. Galima viską suplanuoti, tai būtų daug efektyvesnis dalykas“, – sakė K. Komskis.

Reaguodama į Rusijos agresiją Ukrainoje, Valstybės gynimo taryba pasiūlė penkeriems metams grąžinti šaukimą. Tam jau pritarė Vyriausybė, bet galutinį sprendimą priims Seimas. Įstatymo pakeitimą siūloma Seime svarstyti skubos tvarka.

Valstybės ir kariuomenės vadovai teigia, kad šauktiniai būtini, siekiant užpildyti kariuomenės dalinius ir parengti rezervą. Į privalomąją pradinę karo tarnybą kasmet planuojama šaukti 3–3,5 tūkst. 19–26 metų jaunuolių.

Šauktinių buvo atsisakyta 2008 metais.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.