Linas Linkevičius ragina Lietuvos piliečius, susiduriančius su vaikų globos problemomis, veikti teisiniame lauke

Kaip po susitikimo su Prezidente, kuriame taip pat dalyvavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) vadovė ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, sakė L. Linkevičius, šalies vadovė davė aiškų nurodymą ginti Lietuvos piliečių interesus, kur jie begyventų. Ministras informavo, jog Lietuva sustiprino informacinę veiklą, kad svetur gyvenantys lietuviai gautų visą reikalingą informaciją, o problemą siejo su kultūriniais, teisiniais skirtumais.

"Todėl atvykę į kitą erdvę piliečiai kartais iš tikrųjų susiduria su tam tikromis, galbūt jiems netikėtomis problemomis. Noriu pabrėžti ir norime paraginti (tai jau ne kartą esame sakę), kad veikti reikia teisiniame lauke, jokiu būdu negalima susigundyti įstatymų pažeidimais, nes tai dar labiau komplikuos situaciją ir jiems, ir visiems kitiems, ir t. y. akivaizdu. Todėl dar kartą raginu, kad kreiptųsi, jeigu yra kažkokių problemų, į ambasadą, jeigu yra užsienyje, ir mes, kaip ir daugeliu atveju yra buvę, padėsime rasti advokatą, pakonsultuosime, kaip konkrečiu atveju elgtis", - Prezidentūroje žurnalistams sakė L. Linkevičius.

L. Linkevičiaus duomenimis, per porą metų Lietuvos ambasadoje Norvegijoje žinoma 13 probleminių atvejų, iš kurių 10 išspręsti biologinių tėvų naudai. Iš viso Norvegijoje šiuo metu gyvena apie 60 tūkst. lietuvių

"Tuo atveju, kai einama kitu keliu, deja, būna ir visokių kitokių pabaigų šitų istorijų. Taigi mes dar labiau suintensyvinsime darbą ir raginčiau taip pat su pasitikėjimu žiūrėti į tą sistemą, teisinę bazę, kuri yra Norvegijoje. Norvegija yra didelę patirtį turinti demokratinė šalis, kur žmogaus teisės yra labai svarbioje vietoje, o ypatingoje vietoje yra vaiko teisės, kur yra skirtumai su mūsų standartais, bet vykstant į tą šalį reikia žinoti įstatymus, reikia juos gerbti, juos vykdyti, ir mes tikrai padėsime kiek galėsime dar labiau, kad mūsų piliečiai būtų informuoti, kad išvengtų tokių situacijų, kurios, deja, pasitaiko", - tikino Lietuvos diplomatijos vadovas.

L. Linkevičiaus manymu, šioje situacijoje taip pat turėtų būti atsižvelgiama į mažamečio berniuko interesus, bus stengiamasi, kad nenutrūktų vaiko ryšiai su biologine šeima.

L. Linkevičius informavo, kad šiuo konkrečiu atveju vasario 10 d. bus šaukiamas Socialinių reikalų komisijos posėdis, kurio metu paaiškės autonomiškos komisijos pozicija bei tolesnės vaiko globos galimybės. Posėdyje taip pat, tikėtina, dalyvaus Lietuvos konsuliniai darbuotojai - tokį prašymą, L. Linkevičiaus duomenimis, sutinka duoti berniuko motina, tačiau dar neaišku, ar jis bus patenkintas.

Užsienio reikalų ministras taip pat pranešė, kad Lietuva gavo Norvegijos atsakymus į notas, sulaukta atsakymų ir iš švedų.

"Švedai paaiškino labai paprastai, kad logika ta, kadangi vaikas išvyko iš Norvegijos, jo gyvenamoji vieta buvo Norvegijoje, pagaliau ir jo mama buvo Norvegijoje, tai jis ir buvo grąžintas į Norvegiją. Jisai buvo ne pagrobtas, o dingęs. Čia buvo deklaruota, kad jis dingęs ir norvegai ieškojo", - aiškino jis. Ministras neatmetė, kad po tokių bylų lietuviams Norvegijoje gali būti skiriamas didesnis dėmesys, tačiau Lietuva, anot jo, šiuo atveju neišskirtinė, o Lietuvos atvejų ne daugiausia.

VVTAĮT direktorė Odeta Tarvydienė pažymėjo, kad tarnyba savo kompetencijos ribose artimai bendradarbiauja su vaiko mamos advokate, kalbama apie vaiko globėjus Lietuvoje - artimus giminaičius.

"Kiekvienas sprendimas yra priimamas geriausiais vaiko interesais, ir šiuo atveju iš mūsų valstybės pusės yra pagrindinė užduotis įrodyti, teikiant reikiamą informaciją Norvegijos institucijoms, kad vaiko močiutė ar kitas artimas giminaitis yra tinkamas vaiko globėjas", - sakė O. Tarvydienė.

Pasak jos, Norvegijos institucijos laikosi teisės aktų reikalavimų, pagal kuriuos informacija trečiosioms šalims nėra teikiama, VVTAĮT nuolat bendrauja su berniuko mama ir jos advokate, joms teikiama informacija apie tyrimo eigą. O. Tarvydienė dėl asmens duomenų apsaugos nebuvo linkusi atsakyti į klausimą, kaip vaiko motinai sekėsi prižiūrėti vaiką Lietuvoje, tačiau patvirtino, kad nėra duomenų, jog motina buvo patekusi į socialinės rizikos grupę. O.Tarvydienė taip pat neatsakė, ar tuo atveju, jeigu vaikas bus paliktas Norvegijoje, bus keičiama jo tapatybė - vardas ir pavardė.

"Turbūt norvegai, priimdami sprendimą, įvertins visas aplinkybes. Kokie bus sprendimai, šiuo metu jums negaliu atsakyti", - tikino O. Tarvydienė ir pridūrė, kad tokia praktika būna. Tai daroma esą siekiant apginti vaiko interesus.

Susitikime su Prezidente dalyvavusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė akcentavo ir siūlė pripažinti, kad Lietuvoje vaiko teisių standartas yra pakankamai žemas ir vaiko teisių apsauga turėtų gerėti.

"Ir tie patys reikalavimai - ar diskutuojame apie vaikų nemušimą namuose, kūno bausmes, ar apie vaikų palikimą vienų namuose, apie priežiūrą, ne gydymą ir visus kitus dalykus, kurie yra tikrai labai svarbūs - reikia pripažinti, kad Lietuvoje nuolaidų biologinei šeimai yra labai daug vien dėl to, kad mes stengiamės, jog vaikas liktų šeimoje. Norvegija ir kitos šalys tai daro daug griežčiau, ir iš tikrųjų tai nėra blogai vaikui, kad jie tai daro griežčiau. Tuo siekiama apsaugoti vaiko interesus. Pripažinkime, kad lietuviškas standartas yra gerokai atsilikęs nuo kaimyninių šalių. Tiek Lenkijoje, tiek Latvijoje standartai yra daug aukštesni, ir mes šiuo atveju, deja, lygiuojamės į Rusiją", - kalbėjo E. Žiobienė ir šiuo atveju siūlė nekritikuoti Norvegijos, Didžiosios Britanijos, kitų valstybių, bet peržiūrėti vaiko teisių apsaugos stiprinimą Lietuvoje.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė ragino apie vaiką galvoti ne kaip apie šeimos dalį, o, pirmiausia, - kaip žmogų, turintį savo teises, interesus ir gyvenimą, "tėvai esą turi būti atsakingi už savo vaikus, o ne vaikus laikyti šalia savo interesų derinimo".

ELTA primena, kad Norvegijoje gyvenančiai Gražinai Leščinskienei pernai balandį buvo apribotos motinystės teisės, Norvegijos mokyklai įtarus, kad berniukas seksualiai fantazuoja. Esą nesulaukusi jokios oficialios pagalbos, moteris kreipėsi į savo brolį, kad šis Gabrielių išgabentų į Lietuvą, kur motinystės teisės jai nėra apribotos. Bėglius sustabdė Švedijos pareigūnai, tačiau apie jų šalyje esantį nepilnametį Lietuvos pilietį URM Vilniuje nebuvo informuota, o Gabrielius buvo grąžintas atgal į Norvegiją Lietuvos diplomatams taip pat nežinant.