Ligoninių reforma žiebia aistras

Projektą apie ligoninių tinklo pertvarką Klaipėdos medikai sutiko prieštaringai - vieni jam pritaria, kiti baiminasi, kad suardžius dabartinę sistemą mūsų sveikatos apsaugos neištiktų Latvijos, kur nemokama pagalba pacientams beveik neprieinama, likimas.

Pagal paskelbtą projektą, Klaipėdos universitetinė ir Jūrininkų ligoninės turėtų būti sujungtos ir tapti viena respublikine ligonine. Klaipėdos apskrities ligoninė taptų regionine, prie jos būtų prijungtos Klaipėdos tuberkuliozės, Klaipėdos vaikų bei Švėkšnos psichiatrijos ligoninės.

Pasigenda argumentų

Lietuvos gydytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus vadovas Antanas Janušonis teigė, jog projektas išties sujudino medikų bendruomenę. Nenuostabu, kad skaudžiausiai reagavo tų ligoninių, kurias žadama prijungti prie kitų, darbuotojai.

Kol kas medikai ir visuomenė savo nuomonę apie siūlomas pertvarkas gali išsakyti laiškais Sveikatos apsaugos ministerijai. Tačiau, anot A. Janušonio, diskusijoms galima buvo skirti kur kas daugiau laiko nei vieną savaitę.

"Pas mus iš pradžių ilgai delsiama ką nors daryti, o kai jau daroma - tai strimgalviais. Kad reformą reikia daryti - kalbos nekyla. Bet ar yra paskaičiuota ekonominė nauda, kurią duos sujungtų ligoninių konglomeratai? Žinoma, sumažės administracinės, buhalterinės, ūkio išlaidos. Bet ar nevoš lazda antru galu, kai panaikinus dubliuojančias paslaugas jos bus monopolizuotos ir neliks konkurencijos? Ar tuomet paslaugų kokybė nenukentės? Juk Klaipėda iki šiol ir garsėjo tuo, kad galima buvo pasirinkti, kur sveikatos priežiūros paslaugą gauti. Nelikus stimulo stengtis, gali nukentėti pacientas", - svarstė pokalbininkas.

"Ten, kur viskas veikia gerai, nereikia kištis", - abejodamas dėl siūlomos reformos pasekmių sakė Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis, prisiminęs, jog penkios respublikinės ligoninės veikė sovietiniais metais, tačiau to modelio buvo atsisakyta kaip neefektyvaus.

"Niekam nėra malonu būti prijungtam", - komentavo Klaipėdos apskrities ligoninės vadovas Romaldas Sakalauskas.

Kad viskas daroma paskubom, susidarė įspūdis ir Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės vadovei Danguolei Drungilienei: nėra aiškių argumentų, dėl kokių priežasčių reikia jungti ligonines, nėra ekonominio reformos pagrindimo, nepaskaičiuota, kiek bus sutaupyta ar reikės papildomai lėšų.

"Nepamatuoti Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimai įneš sumaištį į jau ir taip komplikuotą padėtį sveikatos priežiūros sistemoje", - sakė ji.

Ar neištiks Latvijos likimas?

Pagal paskelbtą projektą, Klaipėdos universitetinė ir Jūrininkų ligoninės turėtų būti sujungtos ir tapti viena respublikine ligonine. Ji, pavadinta Klaipėdos ligonine, būtų pavaldi ministerijai.

Jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga savo nuomonę reikšti atsisakė - juk ji gali būti traktuojama kaip noras išsaugoti postą. Tačiau jis prasitarė, jog išgirdę apie paskelbtą projektą į jį kreipėsi ir darbuotojai, ir dalis pacientų, panorę išsakyti savo nuomonę.

KUL vadovas V. Janušonis teigė šį projektą laikąs dar "žaliu", diskutuotinu ir savo pastabas jau išsakęs sveikatos apsaugos ministrui.

"Jūrininkų ligoninės prijungimas prie mūsų būtų lyg ir logiškas. Kita vertus, tai yra atskira funkcionuojanti įstaiga. Ten, kur viskas veikia gerai, - nereikia kištis. O mūsų sistema yra veikianti ir atlaikiusi visas krizes. Kad paskui, įsikišus į veikiančią sistemą, ją išjudinus, neištiktų Latvijos likimas. Nemanau, kad sujungus ligonines būtų sutaupyta lėšų - jos tik būtų perskirstytos. Sutinku, kad reikia jungti neefektyviai veikiančias ligonines ar mažinti jų paslaugų kiekį, bet nereikia liesti gerai dirbančių ligoninių. Iki šiol sistemos sąranga buvo pagrįsta konkurencija, o dabar bus vienam kas nors galima, kitam negalima, viena bus viršesnė, kita žemesnė. Jei tai įvyktų, grįžtume ten, kur buvome anais laikais", - mintimis dalijosi V. Janušonis.

Kelių ligoninių konglomeratas

Pagal pertvarkos projektą, antrąja - regioninio lygio - daugiaprofiline uostamiesčio ligonine taptų Klaipėdos apskrities ligoninė (KAL). Tiesa, ji taptų pavaldi savivaldybei ir po savo sparnu priglaustų Klaipėdos tuberkuliozės, Klaipėdos vaikų bei Švėkšnos psichiatrijos ligonines.

Anot KAL vadovo Romaldo Sakalausko, jo vadovaujamos ligoninės Psichiatrijos filiale sukoncentruota 80 proc. psichiatrijos paslaugų, likusi dalis - Švėkšnoje. Prijungus Švėkšnos ligoninę, pacientų srautai būtų paskirstomi racionaliau. Švėkšnoje būtų gydomi tie pacientai, kuriems medikų priežiūros reikia ilgą laiką. Tam ten geresnės sąlygos.

Švėkšnos psichiatrijos ligoninės vadovas Juozas Vičius "Vakarų ekspresui" teigė nežinąs, "ar būtų gerai, jei prijungtų".

"Jei po Naujųjų metų ligonių kasa pirks mažiau paslaugų - patys kapituliuosime", - sakė jis.

Labiausiai vadovą ligoninių pertvarkos projekte nustebinę tai, kad jungiant ligonines visuose miestuose, išskyrus Klaipėdą, numatyti ligoninių filialai. Tai jam sukėlę nerimą. "Ar čia dažų pritrūko Klaipėdoje prijungiamas ligonines pavadinti filialais, ar kas nors po tuo slepiasi?" - mąstė jis.

Ar pajėgtų KAL pakelti prijungtų kitų dviejų ligoninių svorį? "Jei jau jungia Jūrininkų ir universitetines ligonines, kiltų klausimas, kodėl lieka neprijungta, pavyzdžiui, Vaikų ligoninė. Jei jau jungia - išlygų negali būti, kitaip pertvarka taptų niekinė", - svarstė R. Sakalauskas ir pajuokavo, kad jie puikiausiai galėtų gyventi ir be šių ligoninių, juolab kad per prievartą mielas nebūsi. Tačiau Psichiatrijos ligoninės filialo prijungimas galėtų tapti geru pavyzdžiu - padaugėjo resursų pastatams sutvarkyti, gydymo sąlygoms pagerinti. O išlaikyti vieno profilio ligoninę, kaip Tuberkuliozės, valstybei pernelyg brangu.

"Taip negali būti, kad mūsų ligoninę nukeltų kažin kur ir atsparia tuberkulioze būtų užkrėtinėjama visuomenė", - pertvarkos planais piktinosi Tuberkuliozės ligoninės vadovė Violeta Baravykienė, jau anksčiau pagarsėjusi kova už ligoninės savarankiškumą.

Anot jos, jungti tokią ligoninę prie daugiaprofilinės esant dideliam sergamumui šia liga neleidžia ir Europos Sąjungos direktyvos.

Optimalu

Egidijus GUOGIS, Klaipėdos apskrities ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas

Pateiktas ligoninių pertvarkos projektas - Klaipėdai ir visam regionui optimalus variantas. Kai bus du dideli vienetai, bus sutaupyta lėšų, nes mažiau kainuos valdymas, mažės dalis postų. Tik rajonuose gali kilti problemų: jei ligonių kasos nesudarys su jomis sutarčių - pasinaikins pačios. Ten pirmiausia reikia stiprinti pirmosios pagalbos grandį.

"Nekokios nuomonės"

Almina KASILIAUSKIENĖ, Jūrininkų ligoninės gydytojų sąjungos vadovė

Reformos klausimą sprendžiame daug metų. Kažkodėl visada atrodo, kad kažkam tai būtų labai reikalinga, bet tai nėra ekonomiškai pagrįsta. Yra paskaičiuota, kad optimalios ligoninės tos, kuriose yra keli šimtai, o ne pusantro tūkstančio lovų. Juk pacientui jaukiau mažesnėje ligoninėje, kur jam skiriama daugiau dėmesio, o ne didžiuliame "fabrike". Vilniuje ir Kaune taip pat daromi didžiuliai "fabrikai". Ar jie duos ekonominės naudos - nepaskaičiuota. Buvo išsakyta mintis, jog ligoninėse neturi būti dubliuojami skyriai. Bet pas mus ligoninėje specializuotos sritys, tai užtikrina ir gerą bendradarbiavimą, ir gerą kokybę pacientams. Neturime skolų, gerai sustyguotas darbas. Kam dabar tai ardyti ir vadinti reforma? Ligoninės kolektyvas yra prieš tokią reformą. Medicinos visuomenė nesitikėjo, kad bus tokių keistenybių, kaip ligoninių konglomeratai. Ar įmanoma gerai vadovauti tokiam konglomeratui, kad visi būtų patenkinti - neįsivaizduoju.

"Visus - į vienas rankas"

Alfridas BUMBLYS, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius

Man neaišku, kodėl apskrities ligoninę norima perduoti savivaldybei. Juk apskrities ligoninei priklauso ir Skuodo ligoninė, ir ketinama prijungti Švėkšnos psichiatrijos ligoninę, ir Tuberkuliozės ligoninę, kuri aptarnauja visą regioną. Keista, kad regiono lygmens įstaiga priskiriama savivaldybei. Dabar savivaldybė nenorės skirti papildomai jokių pinigų, nes jie atitektų ir kitų savivaldybių reikmėms, reikėtų derinti su Skuodo ir Šilutės savivaldybėmis. Skirtingų pavaldumų klausimas dar diskutuotinas. Mano nuomone, visos antrinio lygio paslaugos turėtų būti vienose rankose, geriausiai - perduotos ministerijos pavaldumui. Kai skirtingas įstaigų pavaldumas - sudėtinga kontrolė.

Genovaitė PRIVEDIENĖ