Ligoninės gydys tik su siuntimu GMP atvežtą žmogų, arba kai jam reikia pirmosios pagalbos

Vasarą šalies ligoninių priimamuosiuose padaugėjo konfliktų tarp gydymo ligoninėje besitikinčių, greitosios medicinos pagalbos (GMP) ekipažų pristatytų asmenų ir įstaigų personalo. Mat sunegalavę žmonės, neturintys savo šeimos gydytojo siuntimo, į ligoninę guldomi gydyti tik tokiu atveju, jeigu jiems būtina skubi pagalba.

Valstybinė ligonių kasa įspėjo ligonines, kad nuo birželio nebefinansuos pacientų gydymo ligoninėje, jeigu GMP atvežtam žmogui nereikia skubios pagalbos, ir jei jis neturi siuntimo. Tokia tvarka, beje, buvo nustatyta dar praėjusį dešimtmetį, tačiau ne visais atvejais ligoninės jos laikėsi. Dabar teritorinės ligonių kasos visoje Lietuvoje sugriežtino ligonių gydymo stacionare kontrolę.

"Kiek įmanoma, ambulatoriškai padedam žmogui, kuriam, matom, tuo momentu tikrai reikia gydytojo pagalbos. Galbūt - ne būtinosios, tačiau išsiųsti žmogų namo, tarkime, vėlų vakarą ar naktį, niekuo jam nepagelbėjus, nemanau, kad būtų dora. Ir tai visokių emocijų būna, kiek pykčio, priekaištų susilauki, kai pasakai, jog be siuntimo į ligoninę neguldysi ligonio, arba jei jis būtinai nori patekti į palatą, turi susimokėti už tyrimus, vaistus ir visa kita", - Eltai pasakojo Kauno klinikinės ligoninės Priėmimo skyriaus vedėja Loreta Valinevičienė.

Ligonių kasos sugriežtino 2004 m. sveikatos apsaugos ministro įsakymo "Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo" vykdymą. Tarp kitko, 2007 - aisiais buvęs šio įsakymo papildymas nepridėjo į bendrą sąrašą vidaus ligų, kuriomis sergant, kurioms paūmėjus, galima be jokių papildomų sąlygų patekti į ligoninę.

"Greitajai atvežus pacientą iš namų, priėmimo skyriaus medikai turi įvertinti, ar paciento būklė atitinka būtinosios pagalbos apimtis, nurodytas sveikatos apsaugos ministro įsakyme. Paprastai pacientai į ligoninę gali būti paguldyti, jei turi šeimos gydytojo ar kitų gydytojų specialistų siuntimą, planine tvarka arba skubiai, jei būtina pagalba. Atvykusieji į ligoninę turi turėti asmens dokumentus ar bent žinoti savo asmens kodą. Pažymėtina, jog atvežus greitajai nelaikoma, kad pacientas atvyksta su siuntimu", - teigia Kauno klinikinės ligoninės administratorius terapijai dr. Alfredas Bagdonas.

Medikai įsakymus privalo vykdyti, tačiau gyvenimas pateikia pavyzdžių, kurie rodo, jog ir griežčiausios tvarkos prašosi išlygų, nes visokių pasekmių gali būti. Net pačių skaudžiausių.

Ligoninės priimamojo gydytojos Eltai pateikė vieną iš jų. Penktadienio pavakarė. Greitoji pagalba pristato į ligoninę žmogų, kuriam sutrikęs širdies ritmas. Žmogus neturi gydytojo siuntimo, kad būtų guldomas į stacionarą. Jo sveikatos sutrikimas į lemtingą sąrašą nepatenka, jeigu pulsas neviršija 150 tvinksnių. Žmogus jaučiasi blogai, bet ligoninėje išgirsta: turit kreiptis į šeimos gydytoją siuntimo, tuomet guldysime, gydysime.

Medikų teigimu, širdies ritmą atstatyti reikia per artimiausias dvi paras, tačiau pas šeimos gydytoją žmogus pateks tik pirmadienį.

"O kas garantuos, kad išėjus iš ligoninės tokios būsenos žmogui į gatvę, jo savijauta dar labiau nepablogės? Gal užvirpės ne tik prieširdžiai, bet ir skilveliai? Jeigu jis laimingai sulauks pirmadienio ir šeimos gydytojas skirs gydymą ar siuntimą gultis į ligoninę išrašys, tai gydymas gali ir mėnesį trukti. Juolab, jis kainuos valstybei kur kas brangiau nei širdies ritmo atstatymas per pirmąsias dvi dienas.

Arba kitas atvejis - pneumonija. Kaip, tarkime, ligoninė turėtų elgtis, kai aišku, kad liga ūmėja, o pneumonijos prie būtinosios pagalbos reikalingų atvejų neprivesi?", - su kolegomis kasdien galimas ligoninės priimamojo situacijas vardino skyriaus vedėja L. Valinevičienė.

Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Nerijus Mikelionis Eltą patikino, jog sugriežtinta gydymo stacionare tvarka stoties darbo niekuo nepakeitė.

"Manau, mes Lietuvoje turime gerą sveikatos priežiūrą. Gal pastatai ir neblizga, bet turime visoje sveikatos priežiūros sistemoje labai gerų specialistų. Per metus Lietuvoje greitosios pagalbos medikai sulaukia apie 800 tūkst. iškvietimų, dešimtadalis jų tenka Kaunui.

Kiekviename mūsų ekipaže yra po gydytoją, nors Lietuvoje ne visos greitosios medicinos pagalbos turi gydytojų specialistų. GMP pristato ligonį į ligoninę, kad joje būtų galutinai ištirta, ar žmogui reikia būtinosios pagalbos. Jei nereikia, tai iš tikrųjų pirminėje sveikatos priežiūros įstaigoje savo pacientui pagelbėti privalo šeimos gydytojas. Taip yra daugelyje pasaulio šalių. Tikiu, prie tokios tvarkos pripras žmonės ir Lietuvoje. Ligoninės - tik būtinais, sudėtingais ir išimtiniais atvejais", - sakė N. Mikelionis.