Lietuvos mokymo įstaigos ir toliau moteriškėja

Trūkumas

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2006-2007 mokslo metų pradžioje šalies mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbo 78 proc. moterų ir tik 22 proc. vyrų. Departamento skaičiai rodo, kad vyrų pedagogų skaičius mokyklose mažėja kasmet.

Vyrus nuo pedagogo profesijos atbaido ne tik apgailėtinos algos. Stipriajai lyčiai įsitvirtinti šioje srityje trukdo visuomenės stereotipai ir požiūris į mokytojo darbą. Auklėtojais darželiuose dirbantys arba norintys dirbti vyrai, lyginami su pedofilais, o mokytojo darbas taip nuvertintas, kad daugumai tiesiog gėda prisipažinti, jog duoną valgo iš šios profesijos.

Taip "Vakarų ekspresui" tvirtino uostamiesčio mokyklų ir darželių vadovai, bei patys vyrai pedagogai.

Neišlaiko nervai

Prieš keletą metų "Varpo" vidurinėje mokykloje panorusiam dirbti vienam vyriškiui prireikė keturių vestų pamokų, kad pakeistų nuomonę apie pedagogo darbą ir įsitikintų, jog tokioje įstaigoje "tikram" vyrui - ne vieta.

"Visą gyvenimą vadovavau brigadai, susitvarkiau su tokiais mūrais, o čia aš jų neįveikiu," - rašydamas prašymą atleisti iš darbo, klaipėdietis trumpai išdėstė priežastį.

Anot "Varpo" vidurinės mokyklos direktoriaus Valerijaus Kuzliakino, kantrybės nebuvimas ir nenoras jaustis bejėgiu parnešant menką atlyginimą į namus - pagrindinės priežastys, dėl kurių vyrai mokytojai bėga iš mokyklų į užsienį arba iš viso šios profesijos nesirenka.

Šiandien V. Kuzliakino vadovaujamoje mokymo įstaigoje dirba 8 mokytojai vyrai, juos supa 56 kolegės. Kitose mokyklose - dar liūdniau. Vienoje įstaigoje dirba po du vyrus, dažniausiai jie veda kūno kultūros užsiėmimus.

"Reikia pripažinti, kad moterys stipresnės psichologiškai, vyrai grubesni, jie problemas linkę spręsti greit, neretai ir jėgą panaudoja - prigimtis tokia. Mokykloje reikalinga auksinė kantrybė, todėl vyrai čia dažniausiai lieka tik iš pašaukimo", - įsitikinęs V. Kuzliakinas.

Direktorius pastebėjo, jog mokiniai su vyrais mokytojais kontaktą suranda greitai ir yra vaikų gerbiami. Kur kas sudėtingiau šiai pedagogų mažumai atlaikyti moteriško kolektyvo mikroklimatą.

"Per ilgus darbo metus kyla didžiulė grėsmė sumoteriškėti. Pavyzdžiui, stiprioji lytis įsisuka į menkavertes apkalbas, intrigas bei smulkmenas, o jeigu kokį rytą dar nepasisveikini su kolege - žiūrėk ir konfliktas", - šypsojosi V. Kuzliakinas.

"Auga moteriška karta"

- sako 10 metų mokykloje išdirbęs klaipėdietis Arūnas Matuzas.

Jis įsitikinęs, kad lyčių nelygybės mokymo įstaigose pasekmės pajuntamos, kuomet vaikai išvažiuoja studijuoti. Ypač sudėtinga šį laikotarpį pergyventi berniukams.

"Su kuo pasidalinti jiems rūpimais dalykais? Aplinkui - vien moterys, jos supa nuo pat kūdikystės iki atestato gavimo. Ne itin noriai ir tėvai dalyvauja auklėjime, į susirinkimus sueina mamos. Išvažiavęs studijuoti jaunimas tarsi nutrūksta nuo grandinės. Niekas vyriškai jiems nepaaiškino apie visas pagundas. Moterų patirtis kitokia, ji pirmiausia berniuką vertina kaip vaiką, o vyrai tarpusavyje vyriškai bendrauja, to šiandien katastrofiškai trūksta", - įsitikinęs A. Matuzas.

Į klausimą, kodėl vis mažiau vyrų dirba mokyklose, A. Matuzas turi savo atsakymą - šios profesijos negerbia nei valstybė, nei visuomenė. Karjeros galimybės dirbant mokykloje - labai ribotos, o vyrams siekti aukštesnio įvertinimo reikalauja prigimtis.

Kiekvieną vasarą, tam, kad galėtų mokytojauti, A. Matuzas uždarbiauja užsienyje arba "parduoda" atostogas Klaipėdoje.

"Žiemai roges ruošiu vasarą, tačiau kiekvieną rudenį į mokyklą grįžti vis sunkiau", - prisipažįsta mokytojas, kuris šią profesiją pasirinko iš pašaukimo.

Skundė direktorei

Klaipėdos mokyklos-darželio "Šaltinėlis" direktorė Margarita Gaučienė, jeigu tik leistų lygių galimybių įstatymas, vyrui sutiktų mokėti dvigubą atlyginimą.

"Šaltinėlyje" toks specialistas dirbo sporto salėje. Jo užsiėmimų metu vaikai krykštaudavo ir būriais skubėdavo sportuoti.

"Mylėjo jį neapsakomai. Su vaikais dirbti jam ir žinių, ir kantrybės užteko. Deja, vienintelis darželio vyras geresnio gyvenimo paieškų iškeliavo į užsienį", - apgailestavo M. Gaučienė.

Prieš 5-6 metus "Šaltinėlis" uostamiestyje garsėjo ir kaip ikimokyklinė įstaiga, turinti auklėtoją vyrą. Direktorė pavaldinio darbui priekaištų neturėjo, tačiau nepatenkinti buvo vaikų tėveliai. Mamos klausinėjo, ar M. Gaučienė pažįstanti savo darbuotoją asmeniškai bei galinti laiduoti, kad jis patikimas.

"Viena motina buvo labai nepatenkinta, kai atėjusi pasiimti dukrytės iš darželio, šią rado sėdinčią ant auklėtojo kelių ir bežaidžiančią su juo. Tokių nepatenkintų buvo ir daugiau. Akivaizdus stereotipo pavyzdys, o juk tas vaikinas tik baigęs mokslus, vedęs ir tapęs tėčiu, tikrai mylėjo savo darbą. Išėjo dėl kitos priežasties - neišmaitino šeimos", - pasakojo M. Gaučienė.

Esmė - atlyginimuose

"Anksčiau juk ir buhalterio specialybė buvo "neprestižinė", bet kai po nepriklausomybės atgavimo buhalteriai ėmė daug uždirbti, greitai pasikeitė stereotipinis požiūris į šią profesiją - ji tapo kone prestižine. Esu įsitikinęs, jog tik ženklus atlyginimų padidinimas išspręstų labai daug problemų ugdymo įstaigose", - situaciją Lietuvos mokymo įstaigose komentavo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas Valdas Dambrava.

Pasak specialisto, pašalinti "matriarchato" rezultatus - titaniškas darbas. Vaikai jau darželiuose yra "puikiai paruošiami" - jiems dar iki mokyklos pasakoma kas vyriška, kas moteriška, kas tinka ir dera berniukui, o kas - mergaitei. Po tokio "paruošimo" sunku įvairiomis programomis, priimamais įstatymais, seminarais ir švietimo kampanijomis skiepyti europietišką požiūrį į lyčių vaidmenis visuomenėje ir šeimoje bei keisti tai, kas ilgai buvo kalta ankstyvoje vaikystėje - tuomet, kada vaikai patys imliausi.

PAS MUS IR SVETUR

Lietuvoje pradinių klasių mokytojai vyrai tesudaro 1 proc. pradinukų mokytojų personalo. Analogiška situacija yra kaimyninėje Latvijoje. Vyrų pedagogų iš viso nėra Lenkijoje ir Gruzijoje. Irane - pradinukų mokytojų vyrų yra 50 proc., Maroke ir Indonezijoje - 44 proc. Rusijoje, Slovėnijoje ir Italijoje - po 2 proc.

"Žinių perdavimas nuo lyties nepriklauso"

Aleksandras SLATVICKIS, psichiatras.

Vyriškumą ir moteriškumą pirmiausia lemia genai. Nemanau, kad reikėtų sureikšminti faktą, jog vis mažiau vyrų dirba pedagogais. Mokytojų moterų dar daugiau nei dabar buvo pokario laikais. Vyriškumui tas laikotarpis neturėjo įtakos - juk nepradėjo stiprioji lytis nei moteriškais drabužiais rengtis, nei masiškai keisti orientaciją. Žinių perdavimo kokybė ir sugebėjimas auklėti nuo lyties nepriklauso. Nederėtų užmiršti ir psichologinių skirtumų, kurie iš dalies lemia ir profesijos pasirinkimą. Moterys aprėpia daug detalių, vyrai koncentruojasi į visumą.

"PARDUOTOS VASAROS" 10 metų mokytoju dirbantis A. Matuzas vasaros atostogų metų uždarbiauja, kad šeima galėtų pragyventi žiemą. Algirdo KUBAIČIO nuotr.

PRIEŽASTYS. .

Vaida JUTKONĖ