Lietuvos kariuomenėje – nauji keturkojai kariai

Lietuvos kariuomenėje – nauji keturkojai kariai

Nors tarnybiniai šunys jau senokai yra naudojami Lietuvos kariuomenės Karo policijos gretose bei Specialiosiose pajėgose, koviniai Sausumos pajėgų padaliniai iki 2015 m. tokių pajėgumų neturėjo. 2015 m. vasarą Juozo Vitkaus inžinerijos batalione tarnybą pradėjo du pirmieji Belgų aviganiai. Vienas jų, Lietuvoje pasaulį išvydęs Bornas, – santūresnis ir ramesnis, o kita, iš Belgijos atvykusi kalytė, vardu Gilzė, – aršesnė, mėgstanti aploti praeivius.

Šią liepą batalionas papildė jau turimus K-9 pajėgumus dar dviem žaismingais kelių mėnesių šuniukais. A. Jurgaitis dirbs ir mokysis su Belgų avigane Kaira, o E. Pakutka – Vokiečių aviganiu Goru. Vykdant šunų paiešką, didelis dėmesys buvo skiriamas jų tėvų, senelių ir netgi prosenelių pasiekimams. Besirenkant juos buvo atsižvelgta į šunų tarnybos liniją, ieškota šunų, kurių giminė ilgą laiką tarnavo jėgos struktūrose. Būsimi specialistai – tarnybiniai šunys yra testuojami įvairiose situacijose ir vietovėse, rašoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime spaudai.

 

Šiuo metu jauni šuniukai, kurie batalione yra tik savaitę, yra socializuojami –pratinami vaikščioti šalia karių, civilių žmonių, miškuose, įvairiais žaidimais lavinami klausos, uoslės, reakcijos refleksai. Vėliau palaipsniui keturkojai bus mokomi bendro paklusnumo komandų. Tai – pradinis mokymas, kurio metu siekiama šunis išmokyti tiksliai vykdyti kinologo komandas, koncentruoti dėmesį į užduoties atlikimą, esant sudėtingoms sąlygoms ar nenumatytiems trikdžiams. Vėliau po truputėlį bus integruojamas paieškos mokymas. Šunys bus ruošiami kaip „uostytojai“.

Atsiradus K-9 pajėgumams, bataliono kinologai pradėjo glaudų bendradarbiavimą su Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Kalėjimų departamento kinologais. Kariai su savo augintiniais dažnai dalyvauja minėtų institucijų rengiamuose renginiuose, kuriuose kinologai įgauna daug patirties vykdydami įvairiapusį šuns rengimą.

Prieš tampant Inžinerijos bataliono kinologais, kariai turėjo praeiti tam tikrą specifinę atranką, kurioje buvo keliami aukšti reikalavimai. Pasirinkę kinologo profesiją kariai privalėjo suprasti, kad šuo jiems bus kaip šeimos narys, kuriuo reiks rūpintis 24 valandas per parą ištisus metus, rašoma pranešime.

Inžinerijos bataliono tarnybiniai šunys gyvena kartu su kinologais, taip tarp šeimininko ir šuns lengviau užsimezga emocinis ryšys, jis geriau tarnauja, geriau supranta, ką reikia daryti. Kario, dirbančio su šunimis darbo diena prasideda nuo rytinio 30 min. pasivaikščiojimo lauke su savo keturkoju kolega. Atvykus į tarnybos vietą, prasideda šuns mokymo procesas.

Pasak vieno iš Inžinerijos bataliono kinologų D. Mirijausko, su augintiniu reikia dirbti nuolatos, įskaitant atostogas, laisvadienius, savaitgalius ar šventines dienas. Nebūna nė dienos, kada šuniukai paliekami vieni be šeimininko. Kuo šuo aktyvesnis, tuo kinologas turi įdėti daugiau darbo, nes šuns aktyvumą reikia nukreipti reikiama linkme.

Sprogmenų paieška šuniui turi tapti didžiausiu gyvenimo malonumu, o kinologo pareiga yra šuniui tai išaiškinti. Geriausi rezultatai pasiekiami šunį skatinat pagyrimu, skanėstu, pažaidimu ar paglostymu, pasidžiaugiant pasiektu rezultatu. Tad jei šuo rodo gerus rezultatus, akivaizdu, kad jo dresuotojas į auklėjimą įdėjo labai daug laiko, pastangų. Visas šunų paruošimas vyksta pagal Europos Sąjungos programą „Frontex“.

Artimiausiu metu K-9 pajėgumą Juozo Vitkaus inžinerijos batalione ketinama papildyti dar dviem tarnybiniais šunimis.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder