Lietuvos įvaizdis - ožiai ir tankai

Tarptautinis naujienų portalas „Huffingtonpost.com“ savo kelionių skiltyje šią savaitę atkreipė dėmesį, kad prie Lietuvos ūkio ministerijos įkurta Turizmo taryba „toliau nenustoja juokinti pasaulio“.

Kvailo įvaizdžio kūrėjai

Užsieniečiai pirmiausia prisiminė praėjusių metų pabaigoje pagamintą vadinamąjį „Lietuvos kvapą“. Šiuo dezodorantu, kurio flakonėlis internete parduodamas už 99 litus, rekomenduojama purkšti orą, minkštuosius baldus, kilimus ir užuolaidas.

„Huffingtonpost.com“ cituoja garsų amerikiečių komiką Stefeną Kolbertą (Stephen Colbert), kuris išgirdęs apie „Lietuvos kvapą“ savo laidoje milijonams žiūrovų pranešė, kad valstybė giriasi „ožio kvapu“, ir išsišaipė taip vulgariai, kad lietuviai turėtų raudonuoti.

Apie keliones rašantis portalas taip pat pabrėžė, kad „Rytų bloko kvapas“ bus pristatytas net pasaulinėje kelionių parodoje, kur jį neva reklamuos Vilniaus meras Artūras Zuokas. Iš jo pasišaipoma net du kartus.

„Huffingtonpost.com“ primena, kad šis politikas Vilniuje mašinas traiško tankais, „kuriuos turi visi Lietuvos merai“, bei ketina miestui nupirkti Graikijos salą, kuri yra „už daugiau nei tūkstančio mylių“.

Straipsnis apie Lietuvą baigiamas paaiškinimu, kad tai yra šalis, kuri savo įvaizdį kuria kvailomis priemonėmis, tačiau į ją vis vien verta važiuoti - tik dėl gražios gamtos, pajūrio ir Vilniaus architektūros.

Iššvaistyti milijonai

Išties Lietuvos įvaizdžio kūrėjai, įsitaisę mūsų ministerijose ir departamentuose, elgiasi visai ne kvailai. Prisidengdami šia neįmanoma misija jie jau du dešimtmečius nebaudžiamai švaisto Lietuvos piliečių mokesčius.

Dar 2009 metų pavasarį Valstybės kontrolė nustatė, kad Lietuvos įvaizdžiui formuoti be rezultatų buvo išleista 63 mln. litų. Vien tik pasirengimas kurti įvaizdį atsiėjo apie 800 tūkst. litų, o jų dingimas nėra aiškus iki šiol.

Aiškaus Lietuvos įvaizdžio nėra ir šiandien. Nors šiam tikslui jau išmėtyta apie 100 mln. litų, mūsų šalis nesugebėjo atkreipti pasaulio dėmesio į save.

Vadinamasis Lietuvos ženklas, sudėliotas iš margaspalvių lopinėlių ir tarsi primenantis šalies žemėlapį, beveik nėra žinomas nei lietuviams, nei juo labiau - užsieniečiams. Jokio atgarsio iki šiol nesulaukė ir mistinis šūkis „Lietuva - drąsi šalis“.

Turistai - pas kaimynus

Anksčiau Lietuvos įvaizdžio formavimas buvo patikėtas Vyriausybei, šiuo tikslu net buvo sukurta speciali darbo grupė. Panašias užduotis už valdiškus pinigus vykdė, tačiau jokių rezultatų nepasiekė ir daugelio ministerijų valdininkai.

Šių metų pavasarį įvyko kol kas vienintelis 2011-aisiais Turizmo tarybos posėdis. Jame Ūkio ministerijos Turizmo politikos skyriaus vedėja Laura Čepukaitė atskleidė, kad net ir išleidus milijonus mistifikuotam valstybės įvaizdžiui turistų srautas į Lietuvą tik mažėja.

Pasak L.Čepukaitės, pasaulinis kelionių ir turizmo konkurencingumo reitingas rodo, kad Lietuva iš 139 pasaulio šalių užima 55 vietą, t.y. atsidūrė 6 pozicijomis žemiau nei 2009 metais.

Europoje mūsų padėtis dar prastesnė - esame tik 32 vietoje iš 42 reitinguotų žemyno valstybių. Pavyzdžiui, Estija pasaulyje yra 25-a ir 18-a Europoje. Lietuvius jau aplenkė net latviai, kurie pasaulyje užima 51, o Europoje - 30 vietą.

Turistams Lietuva tapo nebeįdomi ir dėl sudėtingo susisiekimo oro transportu. Šioje srityje mūsų valstybė jau atsidūrusi net 107 vietoje iš 139 reitinguotų šalių.

Įvaizdininkai išvaikyti

Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis „Respubliką“ informavo, kad jau keletą metų šioje institucijoje nebėra specialios komisijos, už didelius pinigus imitavusios Lietuvos įvaizdžio kūrimą.

„Nėra nei įvaizdžio kūrimo komisijos, nei tam tikslui skirtų lėšų, tačiau stengiamės išsiversti su esamais darbuotojais, kurie rengia Lietuvos pristatymo vadovą, - sakė D.Matulionis. - Aš manau, kad valstybės įvaizdžio net nereikia dirbtinai kurti. Jis atsiranda savaime, nuo mūsų šalies veiksmų. Galbūt konkretesnės veiklos turėtų imtis Turizmo departamentas, kurio tikslas - privilioti daugiau turistų“.

Turizmo departamento direktorės pavaduotojas Juozas Raguckas nemano, kad ši įstaiga yra atsakinga už gerą Lietuvos įvaizdį.

„Jeigu kalbame apie Lietuvos įvaizdį, tai jau išeina iš mūsų (Turizmo departamento - red. past.) kompetencijos ribų, - sakė J.Raguckas. - Tai kuria Kultūros, Užsienio reikalų, Ūkio ministerijos, Vyriausybė ir t.t. Mes dirbame tik su turizmu“.

Alvyda Jasilionytė, įvaizdžio kūrimo specialistė:

Nesu įsigilinusi į tą problemą, kiek Lietuva jau išleido pinigų savo įvaizdžiui kurti, nes tai ir nėra taip svarbu. Valstybės įvaizdis negali būti sukurtas kokių nors komisijų ar darbo grupių. Jį kuriame tik mes - žmonės.

Lietuvos įvaizdis užsieniečių akyse formuojamas jiems viešint pas mus, stebint, kaip mes priimame svečius, kaip su jais bendraujame, elgiamės vienas su kitu, suvokiame atsakomybę. Užsieniečiai mato ir kaip mes dirbame, kaip elgiasi mūsų valdininkai, o tai ypač svarbu ketinantiems investuoti Lietuvoje.

Mūsų valstybės įvaizdį tik patys lietuviai kuria ir viešėdami užsienyje. Juk atvykus į bet kurį pasaulio kraštą vietiniai būtinai paklaus, iš kur atvykome. Tuomet stebės mus, kartu susidarydami ir Lietuvos įvaizdį.

Sukurti šalies įvaizdį nėra brangu - tereikia sukurti simboliką, logotipus, ir tiek. Formuojant įvaizdį mūsų pačių veiksmai, elgesys yra daug svarbesni už bet kokias materialines Lietuvos pristatymo priemones.