Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki ugniagesiais

Baigiantis spaliui Lietuvos gyventojai labiausiai pasitikėjo ugniagesiais gelbėtojais. Pasitikėjimą jiems viešosios nuomonės apklausoje deklaravo devyni iš dešimties respondentų. Taip pat devyni iš dešimties apklaustųjų minėjo ir tautos išrinktuosius, tačiau šiems išsakė nepasitikėjimą.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" naujienų agentūros ELTA užsakymu spalio 21-27 dienomis atliktos apklausos duomenimis, tuomet Lietuvos gyventojai labiausiai pasitikėjo Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba - 90 proc. teigiamų atsiliepimų, Prezidento tarnyba - 73 proc., Bažnyčia - 67 proc., krašto apsauga - 61 proc., Lietuvos žiniasklaida - 57 proc., Konstituciniu Teismu - 54 proc., Lietuvos banku - 52 proc. ir policija - 51 proc.

Kiekviena šių institucijų pasitikėjo daugiau nei pusė suaugusių šalies gyventojų.

Dar dviem institucijomis šalies gyventojai labiau pasitikėjo nei nepasitikėjo - Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir profsąjungomis.

Kaip ir anksčiau, labiausiai buvo nepasitikima Seimu. Beveik devyni iš dešimties - 87 proc. - respondentų negailėjo kritikos parlamentarams.

Vyriausybei šioje viešosios nuomonės apklausoje taip pat kliuvo. Ja nepasitikintys teigė aštuoni iš dešimties apklaustųjų - 79 proc.

Daugiau nei pusė suaugusių šalies gyventojų nepasitikėjo ir teismais - 70 proc., prokuratūra - 67 proc., komerciniais bankais - 59 proc., savivaldybėmis - 54 proc. ir muitinėmis - 54 proc.

Nuo rugsėjo mėnesio apklausos 6 procentiniais punktais padidėjo pasitikėjimas krašto apsauga, 5 procentiniais punktais - Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, Lietuvos žiniasklaida, Lietuvos banku ir komerciniais bankais.

Per tą patį laiką 4 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, pasitikinčių Valstybės sienos apsaugos tarnyba bei Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Per mėnesį 3 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų, pasitikinčių teismais.

Pasak kompanijos "Baltijos tyrimai" marketingo direktoriaus sociologo Romo Mačiūno, skirtingo amžiaus gyventojai skirtingai vertina visuomenės institutus. Pavyzdžiui, jaunimas labiau linkęs jais pasitikėti. Žmonės iki 30 metų labiau už kitas gyventojų grupes pasitiki Lietuvos banku, komerciniais bankais, savivaldybėmis, Prezidento tarnyba, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentu, muitinėmis ir teismais.

Sociologo teigimu, 30-49 metų amžiaus gyventojai labiau už kitus pasitiki tik profsąjungomis. Vyresni nei 50 metų respondentai labiausiai pasitiki Bažnyčia.

Vidutinio amžiaus žmonės labiau nei kitos gyventojų grupės nepasitiki Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba "Sodra", Bažnyčia, policija ir Lietuvos žiniasklaida.

Vyresni gyventojai - 50-74 metų - labiausiai nepasitiki prokuratūra.

Analizuojant pasitikėjimą vietos valdžia, galima pastebėti, kad ja labiau pasitiki moterys, jaunimas iki 30 metų bei kaimo vietovėse gyvenantys respondentai.

Vietinę valdžią ypač nepalankiai vertina didmiesčių gyventojai - net trys ketvirtadaliai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje apklaustų respondentų nepasitiki savivaldybėmis.