Lietuvos džiazo elitas neteko R. Malinausko

Vakar po sunkios ligos mirė klaipėdietis boso gitaristas, aranžuotojas, džiazo muzikos projektų autorius, džiazo ansamblio "Doudi Jazz Band" muzikantas, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Džiazo muzikos katedros docentas Romualdas Malinauskas.

Spėjo padėkoti

Dar prieš savaitę visi Klaipėdos džiazo muzikos atlikėjai ir mėgėjai Teatro aikštėje vykusiame džiazo festivalio padėkos koncerte "Penkiolika su puse" nelaimės ištiktam bičiuliui dedikavo P. Young'o dainą "Everytime you go away, you take a part of me with you" ir rinko aukas.

Pasak renginio organizatoriaus Vytauto Grubliausko - Kongo, tądien buvo sužibusi viltis ir tikėjimas, jog suvienijus jėgas galbūt įmanoma įveikti net klastingą ligą. Buvo surinkta lėšų R. Malinauskui reikalingiems vaistams.

"Vos prieš porą dienų spaudžiau ranką bičiuliui, perduodamas aukas. Paskutinis jo prašymas buvo perduoti padėkos žodžius visiems tiems, kurie jo nepamiršo ir padėjo bėdoje. Deja, likimo nuosprendis buvo kitoks. Ši netektis man labai skaudi, sunku ją suvokti širdimi", - sakė V. Grubliauskas.

"Man jis buvo džiazo krikštatėvis, - apie bičiulį ir kolegą atsiliepė V. Grubliauskas. - 1975 m. R. Malinauskas grojo mano išleistuvėse vidurinėje mokykloje. Tą vakarą klausiau jo atliekamos muzikos kaip užburtas. Ir nuo to laiko mudu visada buvome drauge. Drauge grojome ansamblyje "Doudi Jazz Band", diksilende, drauge dirbome pedagoginį darbą. Esu laimingas, kad man pavyko įgyvendinti vieną didžiausių R. Malinausko svajonių - gyvai išgirsti ir pamatyti grupę "Tower of Power". Ši grupė, prieš metus grojusi Klaipėdos pilies džiazo festivalyje, buvo jo mėgstamiausia. Po koncerto Romas nusifotografavo su jų boso gitaristu. Šios akimirkos šiandien iškyla atmintyje ir spaudžia širdį", - kalbėjo V. Grubliauskas - Kongas.

Atsidavęs pedagogas

1955 m. gimęs R. Malinauskas muzikos mokykloje baigė trombono specialybę. Įstojęs į tuometinės Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetus (dabar Klaipėdos universiteto Menų fakultetas) pučiamąjį instrumentą, jau būdamas ketvirtame kurse, metė ir atsidavė savo didžiajai meilei - bosinei gitarai. R. Malinauskas ir būgnininkas Arvydas Joffė studijavo pirmojoje Estradinės muzikos katedros laidoje.

"Jų duetas buvo nuostabus. Jiedu, aš bei P. Vyšniauskas grojome mano įkurtame kvartete ir laimėdavome prizines vietas konkursuose. Vėliau R. Malinauskas grojo P. Narušio vadovaujamame bigbende", - prisiminė pirmasis R. Malinausko dėstytojas džiazo pianistas Saulius Šiaučiulis. Anot pokalbininko, R. Malinauskas, tik pradėjęs studijuoti, įsimylėjo klasikinį džiazą, vėliau buvo labai atsidavęs pedagoginiam darbui, labai mylėjo savo šeimą, buvo aistringas žvejas.

"Dabar, keičiantis aukštųjų mokyklų sistemai, Romas būtų buvęs labai reikalingas žmogus. Vienas magistrantūrą studijuojantis būgnininkas buvo pasirinkęs jį savo darbo vadovu", - sakė S. Šiaučiulis.

Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Džiazo katedros lektoriumi R. Malinauskas dirbo beveik tris dešimtmečius. Dėstė aranžavimą ir bosinės gitaros specialybę. Netekties dieną atvėrę R. Malinausko auditorijos duris jo kolegos nustėro.

"Tai vienintelė tvarkinga auditorija mūsų katedroje. Romas buvo pedantiškai tvarkingas. Nuotraukos, natų segtuvai - viskas savo vietose išdėliota. Auditorijoje vis dar jaučiamas tabako kvapas. Nors jau gerą pusmetį R. Malinauskas kankinosi ligoninėse, tačiau šioje auditorijoje dar juntama jo aura", - pastebėjo solo gitaristas Eugenijus Jonavičius.

"Buvo gera groti šalia"

R. Malinauskas ir E. Jonavičius buvo du klaipėdiečiai, net šešerius metus bendradarbiavę dainininkės Laimos Vaikulės projektuose. "Groti su šia atlikėja nelengva. Muzikantai jos grupėje labai dažnai keičiasi. R. Malinauskas, bendraudamas su šia dainininke ir kitomis žvaigždėmis, demonstravo pavydėtiną sugebėjimą prisitaikyti tiek prie įvairių žmonių, tiek prie aplinkybių. Tai buvo žmogus, su kuriuo gera groti šalia. Jis nebuvo minkšto charakterio, tačiau tvirtų įsitikinimų. Jis turėjo aiškią savo kūrybinę liniją. Paliko daug aranžuočių, kuriose - ne tik džiazo muzika, bet ir improvizacijos, jungiančios džiazą ir klasiką, liaudies muziką, popmuziką. Be abejonės, jis buvo vienas pačių geriausių boso gitaristų Lietuvoje, o gal ir pats geriausias. R. Malinausko netektis - labai didelė ne tik Klaipėdai, kurios patriotas jis buvo, bet visam Lietuvos džiazo elitui", - sakė E. Jonavičius.

Gitaristas apgailestavo, jog R. Malinauskas paliko didžiulę kompaktinių plokštelių kolekciją, tarp jų - daug įvairių projektų, kuriuose dalyvavo, įrašų, tačiau - tik vieną savo autorinę kompaktinę plokštelę - 2006 metais įrašytą folkdžiazo projektą "Sodalė". Folkloro sujungimas su džiazu buvo vienas paskutinių R. Malinausko projektų, parodytų uostamiestyje.

R. Malinauskas aktyviai dalyvavo ir pats inicijuodavo įvairiausius muzikinius projektus ne tik Klaipėdoje, dalyvaudavo Birštono, Kauno džiazo festivaliuose, gastroliavo JAV, Vokietijoje, Prancūzijoje, Monake, Švedijoje, Suomijoje, Rusijoje. Prisidėjo prie Kęstučio Antanėlio roko operos "Peras Giuntas" pastatymo. Su Kretingos vienuoliais pranciškonais buvo surengęs koncertą Džono Lenono atminimui.

Žmogus iš didžiosios raidės

2004 metais duodamas interviu "Vakarų ekspresui" pats R. Malinauskas yra sakęs, jog mūsų šalyje turbūt nėra džiazo muzikanto, su kuriuo jis nebūtų drauge grojęs.

Vienas artimiausių jo bičiulių dainininkas Gytis Paškevičius vakar sakė esąs labai sukrėstas netekties.

"Jis dar žadėjo būtinai sudalyvauti mano koncerte "Muzikuojančiame kelte" birželio 20-ąją. Buvo nusiteikęs optimistiškai ir mudu dar galvojome apie bendrą džiazo projektą. Tokių muzikantų, tokių žmonių, kaip R. Malinauskas, - vienetai. Tai buvo žmogus iš didžiosios raidės."

Romualdas Malinauskas šiandien nuo 12 val. bus pašarvotas Klaipėdos universiteto Menų fakulteto salėje. Laidojamas rytoj, birželio 17 d., 12 val., Joniškės kapinėse.

Jurga PETRONYTĖ