Lietuvos alpinizmo asociacijos prezidentė: laukiame kol bus pradėta Sauliaus Saikausko kūno repatriacija

Kirgizijoje žuvusio alpinisto Sauliaus Saikausko kūnas nugabentas į Biškeką ir šiuo metu laukiama, kol bus pradėti kūno repatriacijos procesai, teigė Lietuvos alpinizmo asociacijos prezidentė Vilma Tūbutytė. 

„Procesas trunka ne vieną dieną, dabar laukiame, kol kūnas bus pargabentas“, - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė V. Tūbutytė. 

Nelaimės metu kartu su S. Saikausku buvęs alpinistas Kęstutis Skrupskelis teigė, kad kelionės tikslas buvo Lietuvos šimtmečio minėjimo proga užlipti į sudėtingą ledo viršūnę. 

„Pats kelionės tikslas buvo sugalvotas Sauliaus. Planavome lipti vėliau, bet oras buvo palankus, tai pradėjome lipti vasario 13 dieną. Kopimas truko 16 valandų. Užlipę buvome pavargę, temo ir pradėjome leidimąsi, kas turėjo būti mažiau sudėtinga. Leidimasis vyko sklandžiai, iki vidurio maršruto praėjome sudėtingiausią vietą ir apie 2 valandą nakties, kai aš buvau pirmas nusileidęs ta virvės atkarpa ir įrenginėjau stotį kitam nusileidimui, išgirdau Sauliaus klyksmą. Jis pralėkė šalia manęs“, - kalbėjo K. Skrupskelis. 

K. Skrupskelis negalėjo pasakyti, kokios priežastys lėmė S. Saikausko žūtį. 

„Negaliu pasakyti, kas įvyko, nes buvau maždaug 50 metrų vertikaliu atstumu nuo Sauliaus ir buvo visiškai tamsu. Teoriškai, galėjo būti įsisegimo į saugos įrangą klaida, galėjo nukristi iš viršaus akmuo ir pataikyti į Saulių“, - kalbėjo jis. 

„Nukritus Sauliui likau kaboti maždaug 400 metrų aukštyje ant ledo sienos ir realiai vertindamas savo galimybes tiesiog pasirinkau sulaukti ryto, kol prašvis. Prašvitus, maždaug 12-13 valandai, leidausi be jokios saugos ledo siena iki žemės. Paskutinius keliasdešimt metrų kritau, to neatsimenu, bet, manau, kad parkritau, nes atsibudau jau sniege su sulaužyta koja, buvo plėštinės žaizdos pečiuose, krūtinės ląsta pažeista, taip pat įtariau smegenų sutrenkimą. Šiek tiek atsigavęs nuropojau per 3 valandas šalia artimiausiai ledyno esančio namelio, susileidau vaistų nuo skausmo ir pernakvojęs kitą rytą išėjau ieškoti pagalbos tiek sau pačiam, tiek Sauliui. Nusileidimas iki stovyklos truko 26 valandas“, - pasakojo alpinistas. 

„Ši viršūnė buvo pasirinkta, nes žiemos metu sąlygos stabiliausios. Ten šalta, bet pati uola ir ledas yra stabilūs, nebyra akmenys, neteka vanduo ir pan. Oras kopimo metu buvo iš tiesų geras“, - komentavo K. Skrupskelis. Jis taip pat įvardijo šį kopimą kaip vieną sudėtingiausių per savo gyvenimą. 

Alpinistas pasakojo, kad Korėjos viršūnė yra apie 4,8 km aukščio, o nelaimė įvyko jau leidžiantis žemyn, maždaug 4,5 km aukštyje. 

Po įvykio K. Skrupskelis sakė nusprendęs nesileisti, o laukti šviesaus paros metu. Nesušalti jam padėjo pasirengimas, gera apranga ir avalynė. 

ELTA primena, kad sekmadienį gelbėtojai Kirgijos Ala Arčos nacionaliniame parke rado nuo uolos nukritusio patyrusio lietuvio alpinisto S. Saikausko kūną. 

Kai įvyko nelaimė, kartu buvo ir alpinistas K. Skrupskelis. Jis susižalojo kojas, tačiau jam pavyko nusigauti iki artimiausios gyvenvietės ir pranešti apie nelaimę. 

Abu Lietuvos alpinistai Vasario 16-ąją pasiekė Laisvosios Korėjos viršūnę ir išskleidę Lietuvos vėliavą sveikino savo valstybę su šimtmečiu.