Lietuvoje vėl žaidžiamas laisvadienių žaidimas

Ekspertai ir darbdavių atstovai tokias iniciatyvas vertina neigiamai ir tikina daugeliui žmonių jos būtų nenaudingos.

Neprasigers?

Rugsėjo viduryje Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbonavičiūtė parengė peticiją, kuria prašoma Vėlines ir Kūčias paskelbti nedarbo dienomis. Po peticija jau pasirašė per 16 tūkst. žmonių.

D. Urbonavičiūtė įsitikinusi, kad laisvų dienų sąrašą dar reikia tobulinti ir koreguoti atsižvelgiant į žmonių poreikius. Esą nebūtina laisvadienių sąrašo tęsti be galo - tiesiog nepasiteisinusias šventes galima išbraukti ir jas pakeisti kitomis.

"Vėlinės ir Kūčios iki šiol yra labai svarbios daugumai Lietuvos žmonių, bet dar nuo sovietmečio oficialiai tai yra darbo dienos, o Kūčios nėra įrašytos net į atmintinų dienų sąrašą. Pasigirdę priekaištai esą ir taip žmonės nebežino ką veikti per laisvadienius ir neva dar kelios laisvos dienos nugirdys tautą, nes visi puls gerti, kelia juoką. Tik jau ne šiomis dienomis", - sakė Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė.

Pasak jos, Vėlinės lietuviams nuo seniausių laikų yra labai svarbi mirusiųjų pagerbimo diena, švenčiama lapkričio 2 d. Šios dienos pavadinimas turi gilias šaknis ir etimologiškai tiesiogiai siejasi su vėlių pagerbimu.

"Vėlinių negali pakeisti atneštinį pavadinimą įgavusi Visų šventųjų šventė, švenčiama lapkričio 1-ąją. Istorinių šaltinių duomenimis, mūsų protėviai švęsdavę Vėlines arba joms analogišką mirusiųjų pagerbimo šventę Ilges bent porą savaičių. Ir šiais laikais žmonės kapus lanko ne tik lapkričio 1-ąją, bet ir lapkričio 2-ąją, dažnas vyksta į tolimiausias Lietuvos vietas pagerbti savo artimųjų kapų ir susitikti su giminėmis. Tam reikia mažiausiai dviejų laisvadienių, dėl to būtina kaip švenčių dieną įteisinti ne tik lapkričio 1-ąją, bet ir Vėlines, kurios iki šiol turi tik atmintinos dienos statusą. Beje, kai kuriose kitose Europos šalyse, pavyzdžiui Belgijoje ir Liuksemburge, ši diena taip pat paskelbta laisvadieniu", - rašoma peticijoje.

Kūčios pagal lietuvių papročius švenčiamos gruodžio 24 dieną - tai šeimos santarvės ir pasirengimo Kalėdoms diena.

"Iki šiol daugelyje šeimų gyvuoja tradicija ruošti Kūčių vakarienei ypatingus apeiginius patiekalus, tam tikrą jų skaičių. Toks senas ir gyvybingas Kūčių paprotys išskiria Lietuvą iš kitų šalių, tai yra didžiulė mūsų dvasinio paveldo vertybė, kurią privalome saugoti ir rūpintis jos tęstinumu. Norint tinkamai surengti šventę reikia daug laiko, todėl nemažai žmonių, ypač moterų, tą dieną oficialiais ar neoficialiais būdais paverčia nedarbo diena", - pastebėjo D. Urbonavičiūtė.

Pasak jos, kai kurios Europos valstybės oficialiai pradeda švęsti kalėdinį laikotarpį jau nuo gruodžio 24-osios ir švenčia daugiau kaip 6 dienas, dėl to esą Lietuvos apsisprendimas paskelbti Kūčias švenčių diena nebūtų išskirtinis.

---

Yra ką išbraukti

D. Urbonavičiūtė džiaugėsi, kad nemaža dalis lietuvių palaikė jos siūlymą ir jau pasirašė peticiją. Tačiau parašus dar žadama rinkti iki gruodžio, o po to peticija bus perduota Seimui.

"Žinoma, jei atsirastų nors vienas parlamentaras, kuris inicijuotų šio klausimo svarstymą Seime - viskas būtų išspręsta daug greičiau. Tačiau akivaizdu, kad šiemet per Vėlines ir Kūčias dar dirbsime", - apgailestavo Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė.

Ji atrėmė pasigirdusius kaltinimus esą Lietuva ir taip jau turi pr daug švenčių ir pabrėžė, kad pasauliniame kontekste mes niekuo neišsiskiriame.

"Pavyzdžiui, Islandija turi net 28 laisvas dienas, o jei Kūčios ir Vėlinės būtų paskelbtos laisvadieniais mes jų turėtume 13 - tiek pat kiek ir latviai", - sakė D. Urbonavičiūtė.

Kita vertus, moteris svarstė, kad būtų galima kai kurias laisvas dienas išbraukti iš dabartinio sąrašo ir vietoje jų įrašyti Vėlines ir Kūčias. Jos nuomone, Mindaugo karūnavimo diena ir Žolinės tikrai neturi tokių giliai įsišaknijusių tradicijų ir kai kurie lietuviai nelabai žino ką per šias laisvas dienas veikti.

Dar nesvarstė

Žinia, rugpjūtį Seimo narė Agnė Zuokienė pasiūlė papildyti Darbo kodekso 214 straipsnį, kad darbuotojai, auginantys bendrojo lavinimo mokykloje besimokantį vaiką iki dvylikos metų, turėtų vieną papildomą poilsio dieną per metus - rugsėjo 1-ąją.

Pasak A. Zuokienės, sunkmečiu tėvai ypač vengia atsiprašyti iš darbo dėl asmeninių rūpesčių, baimindamiesi neigiamos darbdavio reakcijos ir atleidimo.

"Rugsėjo 1-ąją tėvų dėmesio, palaikymo reikia visiems mažiesiems mokinukams - nepriklausomai nuo to, kiek jų yra šeimoje. Tačiau šiuo metu Darbo kodeksas lengvatą - papildomą laisvadienį per mėnesį - numato tik tiems darbuotojams, kurie augina du vaikus iki 12 metų. Taigi, savotiškai diskriminuojami darbuotojai auginantys tik vieną vaiką iki dvylikos metų, nes jie neturi teisės į papildomą poilsio dieną. Todėl ir pasiūliau numatyti galimybę tokiems darbuotojams turėti bent jau vieną papildomą poilsio dieną per metus - rugsėjo 1-ąją", - savo siūlymą argumentavo A. Zuokienė.

Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ryšių su visuomenės skyriaus vedėjos Linos Bušinskaitės, kadangi toks projektas dar oficialiai nėra svarstomas, ministerija neturi nuomonės šiuo klausimu.

"Daugeliui žmonių nenaudinga"

Žilvinas ŠILĖNAS, Laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas

Tokius siūlymus vertinu neigiamai. Suprantu, kad tai žmonėms yra svarbios šventės, tačiau nemanau, kad laisvų dienų sąrašą dar reikia pildyti. Tiesiog dabar matosi kokie nelankstūs yra darbo santykiai mūsų šalyje. Darbuotojai su darbdaviais asmeniškai turėtų tartis ir derintis, kada jie norėtų laisvos dienos, nes tas visuotinis laisvų dienų paskelbimas daugeliui žmonių nenaudingas - jie negali užsidirbti, o ir valstybė patiria milijoninius nuostolius. Kiekvienas žmogus turi prioritetines šventes, tad liepti ilsėtis visiems būtent tą ar kitą dieną nėra protinga.

"Darbdaviai ims mokėti už valandas"

Aras MILEŠKA, Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos viceprezidentas

Reikėtų vieną kartą baigti žaisti tą laisvadienių žaidimą. Galų gale viskas baigsis tuo, kad darbdaviai pradės mokėti už valandas, o ne už dienas. Kiekviena laisva diena darbdaviams neša didžiulius nuostolius. Be to, pastebima, kad prieš laisvadienius gerokai krenta žmonių darbo našumas, ypač biuruose. Aš neturiu nieko prieš tradicijas, tačiau juk visuomet su darbdaviu galima susitarti ir susiderinti.

Skaičiai

Teigiama, kad dėl kiekvieno papildomo laisvadienio valstybė praranda apie 100 mln. litų
Verslininkai skaičiuoja, jog darbuotojai dėl kiekvieno papildomo laisvadienio praranda apie 200 litų.