Lietuvoje vėl ganosi laukiniai arkliai tarpanai - gamtos sanitarai

Dvi tarpanų veislės kumelaitės Ažvinčių kaime – vos dvi savaitės. iš Lenkijos Belovežo nacionalinio parko jas parsivežęs medžiotojas sako norintis supažindinti žmones su prieš kelis šimtmečius mūsų giriose gyvenusiais laukinių arklių tarpanų palikuoniais.

Tai pilkas apie 1,36 m aukščio laukinis arklys, išilgai nugaros turintis juodą juostą. Dar XVII amžiuje jie bėgiojo ir Lietuvos miškuose. Manoma, kad iš tarpanų galėjo kilti žemaitukų veislė. XV amžiuje jų buvo ir Trakuose, Vytauto žirgyne. Tuo metu Lietuvos statutai jau numatė baudas už tarpanų medžiojimą. Paskutinis laisvėje gyvenantis tarpanas buvo pagautas prieš daugiau nei 200 metų Belovežo girioje Lenkijoje. Čia veisiamas dabar jis vadinamas konik polski – lenkiškuoju arkliuku.

„Jie gali išgyventi laisvėje be jokių tvartų, netgi mūsų atšiauriomis sąlygomis – iki  30 laipsnių žemiau 0. Žiemą jie ėda nukritusius lapus ar pievą, šakeles. Tai labai svarbi jų savybė – vokiečiai net turi kažkokias programas, mat šie išvalo mišką ir palieka miško aikšteles, kurios svarbios kitiems gyvūnams“, – aiškino VšĮ „Medžioklinės kelionės“ savininkas Valdas Danilevičius.

„Jie prižiūri pievas, kad šios neužželtų. Tai – nauda gamtai, nes iškart atsirastų ir tilvikinių paukščių, kurie turi gyventi atvirose erdvėse. Trumpiau tariant, atsirastų įdomesnė biologinė įvairovė“, – atkreipė dėmesį Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direktorius Emanuelis Leškevičius.

Verslininkas planuoja parsigabenti ir tarpanų kumeliuką – taip tikisi gausinti bandą.  Kol kas tarpanai gyvens aptvare, juos galės apžiūrėti nacionalinio parko lankytojai.  Vėliau, pasitarus su mokslininkais, tarpanai,  kaip ir  danieliai, gali būti paleisti į laisvę.