Lietuvoje įvesta aukštesnė kovinė parengtis

Lietuvos karines jūrų pajėgas apžiūrėjusi prezidentė paneigė vakar žiniasklaidoje pasirodžiusias kalbas apie neva Lietuvoje prasidėjusią visuotinę mobilizaciją.

"Pagal Konstituciją, visuotinę mobilizaciją gali paskelbti tik Lietuvos prezidentė. Tai aš apie tai negirdėjau", - pažymėjo D. Grybauskaitė.

"Prasidėjo kalbos, kad gauna jau kažkas šaukimus. Panikos neturėtų būti. Manau, kažkas dirbtinai bando sukelti paniką", - teigė Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius.

Tiesa, tiek jis, tiek kartu į Klaipėdą atvykęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas patvirtino, jog Lietuvoje jau įvesta aukštesnė kovinė parengtis.

"Šalyje įvesta aukštesnė kovinė padėtis dar nėra aukščiausio lygio", - pažymėjo A. Pocius.

"Tai reiškia, kad mes daugiau stebime, daugiau esame koviniuose daliniuose, daugiau mokomės ir ruošiamės koviniams veiksmams. Pavyzdžiui, jei įprastomis sąlygomis laivas galėtų "išeiti" per dieną ar dvi, tai dabar jis pasiruošęs tą padaryti per kelias valandas ar greičiau", - teigė J. Olekas.

Kada tiksliai aukštesnė kovinė padėtis Lietuvoje buvo įvesta, nei kariuomenės vadas, nei ministras nedetalizavo.

"Tada, kada reikėjo, tą padėtį paskelbė, tada, kada reikės, ir nutrauks", - pareiškė ministras.

Kariuomenės vadas ir krašto apsaugos ministras taip pat pritarė šalies vadovei, jog poreikio stiprinti Lietuvos karines jūrų pajėgas šiuo metu nėra.

"Šiame regione mes kol kas ypatingos grėsmės nematome, vyksta konsultacijos su mūsų sąjungininkais, vertinama situacija, - kalbėdamas apie padidėjusį karinį aktyvumą Kaliningrade teigė A. Pocius. - Jei bus poreikis, pastiprinimo pajėgos atvyks čia."

"Stebime situaciją ir šiuo metu poreikio didinti jūros apsaugą nėra", - pridūrė krašto apsaugos ministras.

Lietuvos karinės jūrų pajėgos turi 9 karinius laivus - 4 patrulinius, 4 priešmininius ir vieną štabo bei aprūpinimo laivą.