Lietuvos vardo tūkstantmečiui
"Vakarų eksprese" jau buvo rašyta, jog Lietuvos tūkstantmečiui skirtą paminklą Klaipėdoje kurs ne konkursą laimėjęs Kęstutis Valiuškis, o vienas iš dviejų autorių, pristačiusių savo projektus tik šią savaitę, - Regimantas Midvikis arba Arūnas Sakalauskas.
Paminklo iniciatorius - Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos paminklo paramos fondo pirmininkas Valentinas Greičiūnas nenorėjo plačiau komentuoti, kodėl buvo nutrauktas bendradarbiavimas su konkurso nugalėtoju Kęstučiu Valiuškiu, kuris buvo pasiūlęs iš nerūdijančio plieno ir bronzos sukurti 19 metrų aukščio skulptūrinę kompoziciją - saulės laikrodį "Lietuva-1009" Klaipėdos kruizinių laivų terminale.
Nesilaikė pažadų
Dar šių metų gegužę pristatytas K. Valiuškio projekto maketas tenkino fondą ir Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo Klaipėdoje komitetą. Tačiau rudeniop K. Valiuškio paslaugų atsisakyta dėl to, kad, pasak V. Greičiūno, "įgyvendinti projektą tapo sudėtinga".
K. Valiuškis tvirtino, jog sudėtinga buvo dirbti su Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos paminklo paramos fondu, nes jo steigėjai, pasak menininko, nesilaikė pažadų.
"Jie įsipareigojo pastatyti paminklą tik žodžiais, jokio finansavimo ir paramos. Mano sumanyta skulptūrinė kompozicija - tikslus, kruopštus darbas, kuris paskutinę minutę iš dangaus nenukris. Jį sukurti reikia pusantrų metų laiko, o fondas vis delsė padėti įgyvendinti sumanymą. Nors konkurse buvo numatyta, jog skulptūra stovės Kruizinių laivų terminale, vėliau turėjau įrodinėti, kad ji negali būti pastatyta ant kanalizacijos dangčio Mažvydo alėjoje", - kalbėjo menininkas.
| Šio paminklo Klaipėdoje nebus, nes autorius K. Valiuškis ir Lietuvos tūkstantmečiui skirto paminklo iniciatoriai vieni kitiems turėjo tam tikrų priekaištų |
Priminsime, kad konkursas Lietuvos tūkstantmečio paminklui Klaipėdoje sukurti buvo paskelbtas 2006 metų lapkričio mėnesį. Pirmasis jo etapas baigėsi 2007 m. vasario mėnesį. Jame buvo pasiūlyti 9 objektai, tačiau nė vienos idėjos komisija nepriėmė. Tada buvo nuspręsta, kad geriausia vieta paminklui būtų Kruizinių laivų terminalas.
Antrajame konkurso etape iš viso buvo pasiūlyta 15 darbų. 2007 m. gegužę komisija vienbalsiai nutarė, kad K. Valiuškio idėja tinkamiausia įamžinti Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo datą. Antroji vieta atiteko skulptoriaus Jurgio Malinausko ir architekto Rolando Rakevičiaus sukurtai kompozicijai "Tūkstantmečio lašai", trečioji - stilizuotą ąžuolą primenančiai skulptūrai "Refleksija", kurią kūrė skulptorius Klaudijus Pūdymas, architektas Mindaugas Zabarauskas bei dizaineris Gintautas Stasiulis.
Geriausiems projektų autoriams įteiktos 8 tūkst., 5 tūkst. ir 3 tūkst. litų premijos, darbai tapo fondo nuosavybe. Tačiau nesusitaręs su pirmosios vietos laimėtoju, fondas nepasirinko nei antrąją ar trečiąją vietą konkurse laimėjusių autorių darbų, nei kurio nors kito darbo iš 24 menininkų pasiūlymų. Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos paminklo paramos fondo valdyba - V. Greičiūnas, Nijolė Navogreckienė ir Benediktas Petrauskas - nusprendė savo nuožiūra pasikviesti du nacionalinės premijos laureatus, žinomus skulptorius Regimantą Midvikį ir Arūną Sakalauską, kad šie pateiktų savo idėjas.
Skulptoriams nurodytos visai kitos, nei buvo numatyta anksčiau, vietos, kur turėtų atsirasti paminklas: Mažvydo alėja arba senamiesčio skveras ties laivu "Meridianas".
Raitelio sugrįžimas
Lietuvos paminėjimo tūkstantmečio Klaipėdoje komiteto nariai šią savaitę buvo pastatyti prieš faktą ir turėjo įvertinti abiejų autorių idėjas.
R. Midvikis pasiūlė aikštelėje prie "Meridiano", šalia fontano, pastatyti 7 metrų aukščio paminklą iš granito ir bronzos. Iš bronzos būtų nukaldintas ant žirgo jojantis raitelis. Bronzinė figūra iškyla iš granitinio rutulio, kurį kelia beveik 4 metrų aukščio kolona.
Arūnas Sakalauskas pristatė modernią kompoziciją iš raudono granito ir metalo - 7 metrų aukščio netaisyklingo apskritimo formos ažūrinį paminklą "Žemės žiedas", kurio viduje būtų iškaltos Lietuvai nusipelniusių žmonių pavardės.
Susirinkime dalyvavę Lietuvos tūkstantmečio komiteto nariai Edvardas Malinauskas, Valdemaras Puodžiūnas, N. Navogreckienė, Antanas Stanevičius, B. Petrauskas, Valdemaras Vaičekauskas, V. Greičiūnas vienbalsiai pripažino, jog istorinę tematiką geriau atskleidžia R. Midvikio siūlomas paminklas, tačiau galutinis sprendimas dar nebuvo priimtas.
Įdomu, kad labai panašus paminklas į R. Midvikio pasiūlytąjį (tik žirgas neįklimpęs į rutulį, o šokantis iš jo) buvo pristatytas pirmajame konkurso etape. Tačiau tada į jį dėmesys nebuvo atkreiptas.
Paminklai dygs kaip grybai
Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos paminklo paramos fondas numato, jog paminklo Lietuvos tūkstantmečiui kaina neturi viršyti 350 tūkstančių litų. Šią sumą fondas ketina surinkti iš miestiečių aukų.
Klaipėdos miesto savivaldybė, kitaip nei kitos šalies savivaldybės, prie šio projekto neprisideda. Po vieną ar daugiau paminklų, skirtų Lietuvos tūkstantmečio paminėjimui, statosi, pasistatė arba planuoja statytis mažiausiai 10 Lietuvos miestų: Akmenė, Gargždai, Jonava, Joniškis, Kelmė, Kretinga, Marijampolė, Palanga, Prienai, Varėna, Vilnius ir kt.
Palangoje paminklas Lietuvos vardo tūkstantmečiui atminti bus pastatytas Nepriklausomybės aikštėje, Vytauto ir Jūratės gatvių sankirtoje. Paminklą "Lietuvos vardas pasaulyje" kuria klaipėdietis architektas Adomas Skiezgelas. Palangos savivaldybė šiam projektui skyrė 500 tūkst. litų.
O štai taupumu garsėjančioje Suvalkijoje, Marijampolėje, ateinančiais metais ketinama pastatyti net tris paminklus: Vytauto Didžiojo paminklą, didingą monumentą "Tautai. Kalbai. Lietuvos tūkstantmečiui paminėti", atkurti paminklą Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vyteniui.
Beje, paminklas "Tautai ir kalbai" panašus į R. Midvikio pasiūlytąją paminklą Klaipėdai. Ant kolonos viršaus - veržlus raitelis su ietimi rankoje ant jauno eiklaus žirgo, tik žirgas su raiteliu vaizduojami judesyje - tarsi skriejantys. Na, ir paminklas bus 19 metrų aukščio, sukurtas iš raudono granito ir nerūdijančio plieno, o kainuos jis du milijonus tris šimtus aštuonis litus...
Jurga PETRONYTĖ
Rašyti komentarą