Lietuvai istorijos kadrai per brangūs

Panašiai nutiko ir su filmu "Žalgiris: geležies diena", skirtu 600-osioms Žalgirio mūšio metinėms. Istorinis filmas "Tadas Blinda. Pradžia" taip pat susidūrė su panašiomis problemomis. Rodos, Lietuva nenori arba negali fiksuoti savo istorijos kino juostuose, nors daugelis užsienio šalių šią sritį puoselėja ir išnaudoja.

Nenuleidžia rankų

1941 m. birželio 14 d. 3 val. nakties enkavedistai pradėjo masinius lietuvių areštus. Lietuviai ištisomis šeimomis buvo tremiami į Sibirą. Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti duomenimis, 1941 m. birželio 14-18 d. iš Lietuvos ištremta 17 500 žmonių, tarp jų - 5 060 vaikų. Gausiausia tremtinių grupė atsidūrė Altajaus krašte. Iš ten jie 1942 m. buvo perkelti prie Laptevų jūros. Skurdžias tremties gyvenimo sąlygas čia sunkino ir tai, jog oro temperatūra žemiau nulio būna 11 mėnesių per metus. Po 15 metų ir vėliau į Lietuvą iš čia grįžo tik vos daugiau nei 5 proc. žmonių.

Komisijos duomenimis, 1945-1953 m. iš Lietuvos buvo ištremta daugiau nei 118 000 žmonių, iš jų - 32 000 vaikų. Iš viso per 1940-1953 m. iš Lietuvos į tremtį ir GULAG'o lagerius buvo išvežta daugiau nei 280 000 žmonių.

Birželio 14 d. paskelbta Gedulo ir vilties diena, 2011-uosius Seimas yra paskelbęs Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo bei Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metais.

Nors filmas "Sibiro Madona", sumanytas remiantis tikru paveikslo sukūrimo Sibiro lageryje faktu, galėjo tapti puikiu 70 metų sukakties simboliniu paminėjimu, kol kas neaišku, ar jis iš viso išvys dienos šviesą.

Valstybė, filmo kūrimo pradžioje skyrusi darbams apie pusę milijono litų, vėliau jokio finansavimo nebeskyrė ir šiuo metu apie projektą nebešnekama. O didžioji dalis darbų atlikta - pasiruošimo darbai pradėti dar 2007-aisiais, yra apie 2 valandos filmuotos medžiagos, tačiau ji greitai gali būti nebetinkama, mat auga filme nusifilmavę vaikai, keičiasi pagrindinių aktorių veidai.

Vis dėlto filmo režisierė Inesa Kurklietytė teigė nesiruošianti nuleisti rankų. Anot jos, toks filmas turi būti, ir ji vis dar puoselėja viltį, jog galės jį padovanoti Lietuvai.

"Kol kas valstybė neturi pinigų, mes negalime tęsti filmo. Laukiame, kokie bus priimti sprendimai. Tautos istorija yra tautos istorija. Mūsų vaikai ir anūkai turi tai žinoti. Tai nėra filmas, kuriuo stengiamasi nepamiršti, neatleisti ar pykti, tai tiesiog mūsų tautos istorija, kurią mes turime gerbti ir žinoti. Iki šiol nėra sukurta nė vieno filmo tokia tema. O tai iš tikrųjų yra labai svarbus istorinis momentas ir kūriniai ta tema turėtų pasirodyti", - pasakojo I. Kurklietytė.

Režisierės manymu, Lietuvoje istoriniai, patriotiniai filmai nėra kuriami arba taip ir neišvysta dienos šviesos dėl to, kad šalyje nėra suformuota nei kultūros, nei kino politikos ir šia kryptimi nedirbama. Jos teigimu, Lietuva yra per maža rinka, kad nacionalinės reikšmės filmą būtų galima tikėtis sukurti vien iš privačių rėmėjų lėšų.

"Be valdžios pagalbos nacionaliniai filmai nekuriami. Nėra galimybių rasti kelis milijonus, kai reikia padaryti didelį filmą. Valstybės reikalas puoselėti savo kultūrą ir istoriją. Lietuvai reikia filmo apie ją pačią. Tuo labiau kad jau pradėta filmuoti, todėl tikimės, kad tai galės būti išspręsta. Aš šventai tikiu, kad visa tai turi vykti, nes Lietuvai to reikia. Aš mintyse visą tą laiką vis dar kuriu "Sibiro Madoną", - tikisi režisierė.

Sunku visiems

Į panašią situaciją pakliuvo ir istorinio filmo "Žalgiris: geležies diena" kūrėjai. Į Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių minėjimo programą įtrauktam projektui taip ir nebuvo lemta išsipildyti. Į filmo pradžią investuota taip pat apie pusė milijono litų, tačiau dar 2010-ųjų liepą išaušus iškilmingai datai filmas taip ir nepasirodė, nes tolesnis finansavimas "Žalgiriui: geležies dienai" taip ir nebuvo skirtas.

Dabartinis kultūros ministras Arūnas Gelūnas tvirtina, jog statyti šį filmą buvo bloga idėja. Galimą finansavimo skyrimą aptemdė ir kilę įtarimai dėl pradinių skirtų lėšų iššvaistymo.

Su panašiomis problemomis susidūrė ir istorinio filmo "Tadas Blinda. Pradžia" kūrėjai. Kelerius metus laukta filmo premjera buvo vis atidedama, nes valstybė sumažino finansavimą, teko ieškotis privačių rėmėjų. Vis dėlto atrodo, jog "Tadas Blinda. Pradžia" bus bene vienintelis lietuviškas istorinis-patriotinis filmas pastaruoju metu, kuriam pavyks prasimušti į viešumą, mat darbai baiginėjami, o premjera numatyta jau šį rugsėjį.

Reikalingi, bet pinigų nėra

Šiemet Kultūros ministerija lietuviško kino kūrimui skyrė 5,33 mln. litų. Tai suma, kurios pakaktų vos vienam rimtesniam filmui.

Kultūros ministerijos Profesionalaus meno skyriaus vedėjos Elės Onos Vilkienės teigimu, visi lietuviški filmai yra reikalingi, nesvarbu, istoriniai, patriotiniai ar tiesiog vaidybiniai. Pasak jos, Kino taryba atsižvelgia į filmo scenarijų, kokybę, išbaigtumą. Filmų reitingavimas nepriklauso nuo jų žanro. Finansavimą esą gali gauti tiek istorinis, tiek kitokio žanro filmas. Tačiau didžiausia bėda, pasak ministerijos atstovės, yra lėšų trūkumas, dėl kurio vyrauja didžiulė įtampa ir konkurencija. Esą nutinka ir taip, jog tenka rinktis tarp kelių labai gerų projektų, kurie visi nusipelno būti įgyvendinti, tačiau lėšos gali būti paskirstomos vos 3-4.

Anot prodiuserės, Kino tarybos narės Linetos Mišeikytės, istoriniai-patriotiniai filmai, be abejo, yra reikalingi kiekvienai valstybei, tačiau jų kūrimą stabdo ne tik menkas šalies valdžios finansavimas, bet ir sunkumai norint rasti koprodiuserių kitose šalyse. Potencialiems investuotojams neapsimoka skirti lėšų filmui, kuris bus įdomus tik Lietuvos auditorijai. Tokiu atveju, L. Mišeikytės manymu, valstybė turėtų finansuoti 75-80 proc. reikalingų lėšų.

Pasak prodiuserės, reikėtų gerai pagalvoti, ar Lietuva yra pajėgi kurti tokio masto filmą kaip "Žalgiris: geležies diena". Jis viršija kelių įprastų filmų kaštus, todėl, ar tokią juostą kurti, turėtų nuspręsti Vyriausybė, tai galbūt turėtų būti net jos užsakymas.

Kitokią nuomonę L. Mišeikytė turėjo apie juostą "Sibiro Madona". Jos manymu, filmas turi būti baigtas statyti, nes negalima prarasti jau investuotų pusės milijono litų. Juo labiau, kad didžioji dalis darbų jau padaryta. Vis dėlto, prodiuserės manymu, šio filmo kūrėjai galėjo ieškoti ir užsienio pagalbos, nes tai ne tik Lietuvą apimanti istorijos dalis.

Dosjė

Filmas "Sibiro Madona" sumanytas remiantis tikru paveikslo sukūrimo Sibiro lageryje faktu. Vėliau paveikslas tremtinių pabėgėlių buvo išgabentas iš lagerių, keliavo per pasaulį ir šiuo metu yra lietuvių jėzuitų koplyčioje Čikagoje.
Filme turėjo būti atskleista jaunų žmonių meilės istorija, paslaptingo paveikslo "Sibiro Madona" sukūrimo istorija bei paliesta visais laikais svarbi žmogaus orumo išsaugojimo sunkiausiomis sąlygomis tema. Tai turėjo būti psichologinė drama apie nepelnytai istorijos užmirštus gyvenimus ir kančią, apie gyvenimą tų žmonių, kurie mylėjo, svajojo ir nepaliovė tikėti net pačiomis beviltiškiausiomis tremties sąlygomis.

Informacija

Gedulo ir vilties dienai skirti renginiai Klaipėdoje
Birželio 14 d.
16.30 val. eisena nuo tremtinių ir politinių kalinių sąjungos būstinės (Liepų g. 3) iki Tautos kančios memorialo (S. Daukanto g.)
17.30 val. iškilmingas minėjimas prie Tautos kančios memorialo S. Daukanto g.
18 val. šv. Mišios Kristaus Karaliaus bažnyčioje.
Birželio 15 d.
19 val. Klaipėdos koncertų salės (Šaulių g. 36) parko estradoje Žvejų rūmų mišraus choro "Klaipėda" koncertas Gedulo ir vilties dienai paminėti. Solistai - Judita Butkytė, Loreta Karkauskaitė, Mindaugas Mišeikis ir Viačeslavas Tarasovas. Meno vadovas ir dirigentas - Kazys Kšanas. Koncertmeisterė - Miglė Mosėnienė.