Lietuvai gresia milijoninės baudos

Vakar Seimui vėl atidėjus su atliekų tvarkymu susijusių įstatymo pakeitimų priėmimą, virš Lietuvos pakibo grėsmė mokėti milijonines baudas, nes ji vėluoja į savo teisę perkelti Europos Sąjungos direktyvas. Šį kartą įstatymo projektas Seime įstrigo dėl to, kad buvo pritarta klaipėdiečio Seimo nario Evaldo Jurkevičiaus pataisoms, dėl kurių anksčiau gauta neigiama Vyriausybės nuomonė. Pagal procedūras, projektas dėl to grąžintas atgal pagrindiniam komitetui ir Seimas jį vėl svarstys tik po dviejų savaičių.

E. Jurkevičius siūlo, kad kiekvienas asmuo galėtų sudarydamas sutartį pasirinkti, kaip atsisakyti už atliekas - už faktinį jų kiekį, pagal gyvenamojo būsto plotą ar pagal būste registruotų gyventojų skaičių. Prieš keletą mėnesių siūlomi pakeitimai buvo sulaukę neigiamos reakcijos ir iš Vyriausybės, ir iš parlamento kanceliarijos Teisės departamento.

E. Jurkevičius tvirtina, kad priėmus tokias pataisas, atliekų tvarkymas bus "socialiai teisingas", nebepiktins visuomenės.

Tuo metu sausio pradžioje Vyriausybės pateiktose išvadose teigiama, jog siūlomi būdai nesumažins gyventojų nepasitenkinimo komunalinių atliekų apmokestinimo sistema.

"Derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos valstybių skirtingose savivaldybėse apmokestinimas už komunalinių atliekų tvarkymą skirtingas. Visos sistemos turi ir pranašumų, ir trūkumų. Sklandžiai veikiančią vienodą apmokestinimo už komunalinių atliekų tvarkymą sistemą įdiegti sunku dėl valstybių, regionų ir savivaldybių specifikos, todėl iki šiol Europos Komisija nėra nustačiusi bendrų įmokų už komunalinių atliekų tvarkymą apskaičiavimo kriterijų", - rašoma Vyriausybės išvadose.

Jose taip pat akcentuojama, kad įstatymo projekte nepakankamai išnagrinėta, kaip reikėtų apmokėti už atliekas, nepasvertos galimos pasekmės, kai susidarančios atliekos bus neteisėtai išmetamos į kitiems asmenims priklausančius konteinerius, kad nereikėtų mokėti, ar jomis bus teršiama aplinka. Šią problemą irgi minintis Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo išvadose konstatuoja, kad iš siūlomų pataisų nėra aišku, kokiu būdu būtų galima praktiškai atsiskaityti už už faktinį atliekų kiekį daugiabučiuose namuose, nes "atliekų tvarkymas yra specifinė, apskaitos prietaisais nefiksuojama paslauga".

Taip pat atkreiptas dėmesys, kad tokia tvarka neproporcingai apsunkintų ir atliekų tvarkymo įmonių veiklą, nes jos turėtų skaičiuoti kiekvieno daugiabučiame name gyvenančio būsto savininko išvežimui pristatytų atliekų kiekį pagal jo individualiai pasirinktą mokėjimo būdą.

Reaguodama į susidariusią situaciją Aplinkos ministerija vakar išplatino pranešimą, kuriame cituojamas aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas tvirtina, jog "tikimybė, kad už direktyvų neperkėlimą Lietuvai bus skirtos Europos Sąjungos baudos, dar labiau padidėjo".

Ministras priminė, jog pagrindiniai teisės aktai, perkeliantys direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę (Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektas ir jį lydintis Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas), turėjo įsigalioti iki pernai gruodžio 12 d. Aplinkos ministerija projektus Seimui pateikė pernai rugsėjo 22-ąją. Apie tai, kad juos būtina patvirtinti kaip galima greičiau ministerijos specialistai esą ne kartą informavo tiek parlamentarus, tiek ir kitas valstybines institucijas. Paskutinis raštas išsiųstas šį antradienį. Apie vėlavimą bei gresiančias baudas parlamentarams priminė ir ministras G. Kazlauskas jam surengtos interpeliacijos metu.

Šių metų sausio 27 d. Lietuva gavo oficialų Europos Komisijos kreipimąsi, kuriame pranešama, jog terminas direktyvos perkėlimui jau yra pažeistas ir kad šaliai gresia baudos. Kovo 27-ąją suėjo dviejų mėnesių Lietuvai skirtas laikotarpis, per kurį šalis turėjo priimti visus direktyvai perkelti būtinus teisės aktus ir pranešti apie tai Komisijai.

"Ieško kraštinio"

Evaldas JURKEVIČIUS, Seimo narys
Visos direktyvai reikalingas įstatymų paketas turėjo būti priimtas jau senai. Čia jau Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno reikia klausti, kodėl taip tempė. Savo siūlymą buvau pateikęs prieš pusantrų metų ir niekaip neprisiruošė jo svarstyti. Dabar pats Šimėnas man pasiūlė teikti savo pataisą kartu su direktyviniu įstatymu projektu, nes kalba eina apie tuos pačius straipsnius. O paskui jau viskas vyko pagal numatytas procedūras, bet dabar ieškoma kraštinio.