Lietuva žada kalbėtis su Haga dėl CŽV kalėjimo, bet laikosi žvalgybos centro versijos

Teisingumo ministrė Milda Vainiutė per atstovę spaudai BNS informavo, kad ministerija „kol kas nėra gavusi jokio prašymo nei iš teismo, nei iš prokurorės, tačiau yra visuomet pasirengusi bendradarbiauti tiriant Teismo kompetencijoje esančius nusikaltimus“.

„Paprastai Tarptautinis baudžiamasis teismas tiria tas bylas, kurių šio teismo narės negali ar nenori tirti. Atkreipiame dėmesį, kad dėl galimo CŽV kalėjimo ikiteisminį tyrimą atlieka ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra“, – teigė ministrė.

„Lietuvos Vyriausybė laikosi Europos Žmogaus Teisių Teisme išsakytos pozicijos, kad šalia Vilniaus veikė žvalgybos paramos centras“, – pridūrė M. Vainiutė.

Tarptautinio baudžiamojo teismo prokurorė Fatou Bensouda (Fatu Bensuda) šį mėnesį paprašė teisėjų leisti pradėti tyrimą dėl nusikaltimų Afganistano kare, įskaitant galimus įtariamųjų terorizmu kankinimus slaptame sulaikymo centre Lietuvoje 2005–2006 metais, ir panašiuose kalėjimuose Rumunijoje bei Lenkijoje.

Lietuvos prokuratūra teigia, kad jai žinoma, jog Tarptautinį baudžiamąjį teismą domina Lietuvos teisėsaugos atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo slapto CŽV kalėjimo, tačiau galimo bendradarbiavimą su Hagos tribunolu kol kas nekomentuoja.

„Lietuvos prokuratūrai žinoma apie tai, kad Tarptautinį baudžiamąjį teismą galimo teisminio nagrinėjimo aspektu domina Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros vykdomas ikiteisminis tyrimas“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

Jos teigimu, dalis informacijos yra įslaptinta, todėl prokuratūra neteikia informacijos apie bendradarbiavimą su tarptautinėmis ir kitų šalių institucijomis.

Užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė BNS sakė, kad ministerija žino ir seka šį klausimą, tarpininkauja Generalinei prokuratūrai bendraujant su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu.

JAV ambasados Lietuvoje atstovė spaudai BNS teigė, kad „Valstybės departamentui žinoma, jog Tarptautinio baudžiamojo teismo prokurorė paprašė leidimo vykdyti tyrimą dėl veiklos, susijusios su Afganistanu, ir Valstybės departamentas analizuoja šį prašymą“.

Pareiga bendradarbiauti

Lietuva nuo 2003 metų yra Tarptautinio baudžiamojo teismo narė ir pripažįsta šio teismo jurisdikciją. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytoja Karolina Mickutė sako, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas turėtų kompetenciją tirti galimus nusikaltimus Lietuvoje, įskaitant ir pačių amerikiečių veiksmus.

„Nors JAV nėra patvirtinusi Statuto, JAV piliečių atžvilgiu galėtų būti pradėtas tyrimas, jeigu Tarptautinis baudžiamasis teismas nustatytų, kad šie asmenys galimai padarė Statute nurodytus nusikaltimus Statuto Šalyse, pavyzdžiui, Afganistane ar Lietuvoje“, – sakė teisininkė.

K. Mickutė pabrėžė, kad Hagos teismas negali spręsti dėl valstybės atsakomybės, o teisiami yra tik fiziniai asmenys ir jie už įvykdytą nusikaltimą atsako asmeniškai.

„Taigi Lietuvos vaidmuo galėtų pasireikšti pareiga bendradarbiauti Tarptautiniam baudžiamajam teismui atliekant tyrimą ar vykdant baudžiamąjį persekiojimą, Teismo prašymu pateikiant reikalingą informaciją, dokumentus, atliekant procesinius veiksmus ir iš esmės teikiant bet kokią Teismo prašomą pagalbą, kurios nedraudžia Lietuvos teisė“, – teigė ji.

Pasak K. Mickutės, iš prokurorės pateikto prašymo matyti, kad ji galėtų stebėti, ar Lietuvoje, Lenkijoje bei Rumunijoje vykdomi tyrimai, „pradėti tų pačių galimai atsakingų asmenų atžvilgiu, kuriems kaltinimus ketinama pateikti Tarptautiniame baudžiamajame teisme, ar tyrimai yra vykdomi efektyviai ir ar dedamos tinkamos pastangos“.

G. Grina: gal pritrauksime turistų?

Šiuo metu pastate Antaviliuose veikia Valstybės saugumo departamento mokymo centras, BNS sakė institucijos atstovė Aurelija Katkuvienė. Hagos prokurorės prašymo VSD nekomentavo.

Buvęs VSD vadovas Gediminas Grina sureagavo ironiškai sakydamas, kad tarptautinės prokurorės dėmesys gali padėti pritraukti turistų, bet kartu perspėjo, kad tuo gali pasinaudoti Rusijos propaganda.

„Kiek pamenu sienų storio matuotojų buvo apstu. Ilgainiui šis objektas tapo turistinės traukos centru. Jei ši prokurorė dar atsiveš ne vieną tuziną ekspertų, tai gal net ir pliusas maitinimo įstaigoms ir viešbučiams. Minusas – „sputnikai“ irgi turės apie ką kalbėti (aišku, Lietuvoje irgi tyrėjų per tą laiką netrūko)“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame komentare rašė G. Grina.

Tarptautinis baudžiamasis teismas – antroji tarptautinė teisminė institucija, kuri gali aiškintis, kas prieš dešimtmetį vyko pastate Antaviliuose, 15 kilometrų nuo Vilniaus. Bylą dėl galimo kankinimo jau nagrinėja Strasbūre veikiantis Europos Žmogaus Teisių Teismas.

Pirmieji pranešimai apie galimą CŽV kalėjimą buvusioje jojimo bazėje Antaviliuose JAV žiniasklaidoje pasirodė 2009 metais. Papildomų diskusijų sukėlė 2014 metais paskelbta JAV Senato ataskaita. Joje konkretūs centrai neįvardijami, bet žmogaus teisių gynėjai mano, kad Lietuvoje veikė dokumente violetiniu vadinamas centras. Anot JAV Senato ataskaitos, jis veikė nuo 2005 metų pradžios, o buvo uždarytas 2006 metais dėl neužtikrintos medicinos priežiūro. Teigiama, kad jame kalintas Mustafa al-Hawsawis (Mustafa Hausavis) iš Saudo Arabijos.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.