Lietuva: mūsų tik trys milijonai anonimų

Kai kuriose Europos valstybėse ir Rusijoje nepateikus asmens tapatybę įrodančių dokumentų šio tipo kortelės įsigyti neįmanoma arba ji neaktyvuojama.

Apie tokios kontrolės įvedimą Lietuvoje kalbėta jau ne vieną kartą, tačiau konkrečių priemonių nesiimta ir to daryti nesiruošiama.

Manoma, kad tai būtų itin efektyvi priemonė užkirsti kelią ne pirmus metus Lietuvoje siautėjantiems vadinamiesiems telefoniniams sukčiams, surasti be reikalo į Bendrąjį pagalbos centrą skambinančius asmenis, taip pat tirti kitus nusikaltimus.

Praėjusių metų pabaigos duomenimis, Lietuvoje daugiau nei pusė arba beveik 3 milijonai mobiliojo ryšio paslaugos vartotojų naudojosi išankstinio mokėjimo kortelėmis.

Vyrauja chaosas

Šalies policijos vadovybės atstovai teigia, kad daugelyje valstybių yra nustatytos tvarkos, kaip identifikuoti šių kortelių turėtojus, o Lietuvoje - ne.

"Iniciatyvų iš mūsų pusės buvo, ir ne viena, kalbėta su įvairiomis tarnybomis: ir su Ryšių reguliavimo tarnyba, su operatoriais, ministerijomis, Seime. Pasipriešinimo nėra, tiesiog nėra tvarkos, kurios būtina laikytis. O jos reikėtų, nes kortelės perkamos tūkstančiais ir naudojamos nusikalstamai veiklai", - "Vakarų ekspresui" sakė Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis.

Dėl to, pasak jo, tarp Europos Sąjungos (ES) narių Lietuva patenka į "nesuprantamų" valstybių sąrašą.

"Todėl, kad atsiskaitome dėl paklausimų apie tam tikrus telekomunikacinius įvykius. Kadangi kortelių perkama ir naudojama daug, turime daugybę užklausimų operatoriams, ir atrodo, jog Lietuvoje vyksta totalus žmonių sekimas, nors taip nėra. Taip neatrodytų, jeigu būtų įvesta tvarka. Ji, be abejonės, padėtų ne tik atskleisti nusikaltimus, bet ir juos užkardyti", - sakė šalies kriminalistų viršininkas.

Tikslas - abejotinas

Lietuvoje veikiančių mobiliojo ryšio operatorių atstovai tikina, kad būtų pajėgūs prisitaikyti prie tokios tvarkos, tik abejoja, ar ji pateisintų lūkesčius.

"Žinoma, jei tokią praktiką būtų nuspręsta įgyvendinti Lietuvoje, būtų ieškoma galimybių, kaip tą padaryti. Pati paslauga dėl to nebrangtų. Tačiau toks sprendimas pareikalautų ir didelių investicijų, ir nemažai laiko. Tose šalyse, kurios įgyvendino tokius sprendimus, pastebimos įtakos nusikaltimų mažėjimui neužfiksuota. Todėl kyla pagrįstų klausimų dėl tokios prevencijos efektyvumo ir vertės", - teigiama atsakyme iš "Bitė Lietuva", kuri savo klientams siūlo išankstinio apmokėjimo paslaugą "Labas".

"Omnitel" kortelės "Extra" turėtojai jau ne vienerius metus savanoriškai gali jas registruoti.

"Taip, tokią galimybę "Omnitel" išankstinio mokėjimo paslaugų vartotojai turi ir dalis jų ja naudojasi, taip apsidraudžiama, kad būtų galima atgauti savo telefono numerį, jei būtų prarastas telefonas ar kortelė.

Privalomo SIM registravimo klausimą vertinti nežinant, koks būtų to įgyvendinimo mechanizmas, yra per anksti. Bet kuriuo atveju tai pareikalautų investicijų ir daliai vartotojų, pavyzdžiui, trumpam laikui atvykstantiems iš užsienio žmonėms, sukeltų papildomų nepatogumų", - teigė kompanijos viceprezidentas rinkodarai ir paslaugoms Darius Maikštėnas.

Būtų pažeistas privatumas

"Privalomas registravimas reiškia, kad asmuo, prieš įsigydamas kortelę, pardavėjui privalo pateikti tam tikrus savo duomenis - pavyzdžiui, vardą ir pavardę. Tokia praktika neabejotinai laikytina asmens teisės į privatumą ribojimu. Tuomet kyla klausimas - ar toks asmens privatumo ribojimas gali būti laikomas teisėtu?" - klausia VšĮ Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininkas Karolis Liutkevičius.

Jo manymu, visų pirma reikėtų išsiaiškinti, ar toks ribojimas yra aiškiai numatytas teisės aktuose, ar juo siekiama teisėtų tikslų bei tai, ar jis yra būtinas demokratinėje visuomenėje: ar nėra mažiau ribojančių priemonių minėtiems tikslams pasiekti.

Jeigu minėta registracija būtų taikoma netenkinant nurodytų sąlygų, ji bus laikoma pažeidžianti asmens teisę į privatumą.

"Pareiga įrodyti ribojimo teisėtumą tenka norinčiajam jį taikyti", - pabrėžė teisininkas.

Parūpo ir politikams

Vakar klaipėdietis Seimo narys Evaldas Jurkevičius pranešė kreipęsis į susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį ir Ryšių reguliavimo tarnybą ir pasiūlęs nustatyti griežtesnę mobiliojo ryšio vartotojų apskaitą, išankstinio mokėjimo SIM korteles susiejant su realiu fiziniu ar juridiniu naudotoju.

"Judriojo ryšio telefonijos vartotojų, kurie naudojasi išankstinio mokėjimo paslaugomis, skaičius ES valstybėse narėse skiriasi. Šešios valstybės narės (Danija, Ispanija, Italija, Graikija, Slovakija ir Bulgarija) jau prieš keletą metų ėmėsi priemonių, pagal kurias reikalaujama registruoti išankstinio mokėjimo SIM korteles. Kitos valstybės narės (Lenkija, Kipras, Lietuva ir kt.) pritaria ES lygmens priemonei, kuria nustatoma išankstinio mokėjimo paslaugų naudotojų tapatybės privaloma registracija", - sakė E. Jurkevičius.

Pasak jo, panaši taktika Lietuvoje jau sėkmingai taikoma įrengiant interneto prieigą. Kiekvienam kompiuteriui yra suteikiamas IP adresas, tad prireikus galima lengvai nustatyti, kas yra savininkas kompiuterio, iš kurio paskleista melaginga, įžeidžianti informacija ar atliktos kitos nusikalstamos veikos.

"Reguliuoti neplanuojama"

Inga ŽILIENĖ, Ryšių reguliavimo tarnybos Strategijos departamento direktorė

Lietuvos teisės aktuose nėra įtvirtintų nuostatų dėl išankstinio apmokėjimo kortelių registravimo ir bent kol kas to neplanuojama reguliuoti. Kalbant apie užsienio valstybių patirtį, vieningos nuomonės ES šalyse šiuo klausimu nėra, o ES teisės aktai, reglamentuojantys elektroninių ryšių paslaugų teikimą, šio klausimo nereguliuoja. Taip pat pažymėtina, kad nesant vieningo požiūrio, vienoje valstybėje įvedus reikalavimą, o kitoje - ne, yra galimybė įsigyti tokias korteles tose valstybėse, kuriose nėra tokio reikalavimo, ir naudotis tarptautinio ryšio paslaugomis.
RRT duomenimis, 2011 m. pabaigoje Lietuvoje aktyvių viešųjų mobiliojo ryšio paslaugų abonentų skaičius buvo 4,94 mln., iš jų 2,77 mln., arba apie 56 proc., naudojosi išankstinio mokėjimo paslaugomis. Taigi, bet koks nusistovėjusios praktikos pakeitimas turėtų įtakos daugiau kaip pusei visų abonentų.